Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šventąjį Tėvą Jordanijoje sutiko svetingai

Mindaugas BUIKA

Popiežių Benediktą XVI sostinės Amano oro uoste pasitiko Jordanijos karalius Abdalachas II su žmona karaliene Ranija

Krikščionių mažuma džiaugiasi religijos laisve ir pripažinimu

Popiežiaus Benedikto XVI kelionę Šventojoje Žemėje pagal lankomų šalių skaičių faktiškai galima būtų suskirstyti į dvi dalis – vizitus į Jordanijos karalystę bei į Izraelį su palestiniečių savivaldos teritorijomis. Kiekvienoje šalyje yra Šventojo Tėvo piligrimystei svarbių, su krikščionybės ištakomis susijusių vietų, tačiau tarpreliginio dialogo prasme jos iš esmės skiriasi – Jordanijoje vyrauja islamas, o Izraelyje – judaizmas. Gegužės 8–11 dienomis Romos vyskupo lankytoje Jordanijoje iš maždaug 6 milijonų vietos gyventojų musulmonai sunitai sudaro 92 proc., o šalies valdovas (dabar karalius Abdalachas II) tradiciškai laikomas tiesioginiu pranašo Mohamedo palikuoniu (šiuo metu 43-ios kartos).

Kokia nauda iš pustuštėse salėse rengiamų seminarų?

VPU Socialinių mokslų fakulteto prodekanas, ekonomikos dėstytojas, docentas Raimundas Dužinskas Autoriaus nuotrauka

Su Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanu Raimundu Dužinsku susipažinau neseniai Seime surengtame pasitarime-seminare „Kaip išsaugoti kaimo dvasinį potencialą“. Renginyje buvo kalbėta tikrai svarbiomis temomis, iškelta daug negerovių. Deja, tų minčių negirdėjo nei valdžia, nei žiniasklaida, nei visuomenė. Žodžiu, tokie renginiai – tarsi žirniai į sieną. Po renginio ekonomikos dėstytojas, docentas Raimundas DUŽINSKAS sutiko atsakyti į „XXI amžiaus“  žurnalisto Gintaro Visocko klausimus.

Pavėluotas išdavysčių ir persekiojimų viešinimas

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas ir jo partijos kolegė Agnė Bilotaitė įregistravo įstatymo pataisą, numatančią paskelbti buvusių kadrinių KGB darbuotojų pavardes. Pagal galiojantį įstatymą buvo paviešintos slaptųjų sovietų saugumo bendradarbių, neprisipažinusių pagal Liustracijos įstatymą, pavardės, todėl apeiti kadrinių KGB darbuotojų pavardžių paviešinimo klausimą yra nekorektiška. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) būtų įpareigotas per pusę metų sudaryti ir viešai paskelbti asmenų, buvusių kadriniais KGB darbuotojais sąrašą, kuriame būtų nurodoma asmens vardas, pavardė, laipsnis, buvusios pareigos ir darbo KGB laikotarpis. Minėtame sąraše galėtų būti apie 6000 pavardžių. Pasak A. Anušausko, maždaug tiek asmenų dirbo sovietų saugumo padalinyje Lietuvoje per visą okupacijos laikotarpį. Kadangi archyve yra buvusių darbuotojų asmens darbo kortelės, didelių sunkumų sudaryti sąrašą neturėtų kilti.

Rinkimai ir tautos likimo klausimai

Verčia net tik sunerimti, bet net skambinti aliarmo varpais, nes pagal emigracijos lygį (tuo galima įsitikinti peržiūrėjus naujausius demografinius pokyčius) iš 27 ES šalių mes lenkiame visas (!). Įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus sienoms tapo ne tik lengviau siekti išsvajotos laisvės (pasirinkti gyvenimo ir geresnio uždarbio ar darbo šalį), bet tapti ir didžiulio demografinio pavojaus ateityje šaukliu. Jeigu prieš 58 metus pirmieji lietuviai (jūreiviai J. Grišmanauskas, L. Kublickas ir E. Paulauskas), pro geležinę uždangą prasiveržę į laisvąjį pasaulį bėgo nuo okupacijos siekdami pakvėpuoti laisvės oru, tai dabartiniai emigrantai, paliekantys tėvynę, ieško ekonominio gerbūvio ir laisvės nuo mus vis dar smelkiančio komunistinio tvaiko. Tačiau kokį nuostolį mes patiriame taip atsivėrus sienoms ir iš tėvynės išvijus darbo nerandančius šimtus tūkstančių tautiečių! Mūsų laisvos šalies piliečiai vis labiau nusivilia savo politika, praranda bendrų politinių veiksmų patirtį. ES institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai perša mintį, kad to ir nereikia. Svarbiausia esą yra geras biurokratijos funkcionavimas – administravimas, valdymas, teismai ir kelių nesudėtingų politinių principų laikymasis. ES piliečiams kišama mintis, kad visos politinės ir moralinės problemos gali būti paverstos technologinėmis. Bet svarbiausias mums pavojus – didėjantys emigracijos ir imigracijos mastai. Pavojų kelia ir mažėjantys įsipareigojimai gynybos srityje, kas gali skaudžiai atsiliepti mūsų santykiuose su NATO. Krašto gynybos išlaidoms „patikslintas“ biudžetas nurėžė net 12,7 proc. (teliko 1,186 mlrd. litų). Tai labai daug. Ne tiek valstybei, kiek tarptautiniams valstybės reikalams. Iškyla realus pavojus prarasti narystę NATO –  per biudžeto krašto gynybai sumažintą dalį (1 proc. BVP vietoj reikalingų 2 proc.) ir negalint įvykdyti tarptautinių NATO įsipareigojimų. Kieno valia vykdomas šitoks drastiškas būtinų išlaidų mažinimas? Kodėl šių klausimų nesvarsto kandidatai į prezidentus, ypač kai kurių jėgų aktyviai keliama eurokomisarė?..

Nedarkykime Kauno pilies!

Rimvydas ŽILIUKAS,

„Pilies“ draugijos narys, Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys

Modernistai Kauno pilį norėtų matyti tokią (projekto autorius Kęstutis Mikšys)

Kauno pilies atstatymui norvegai ir Europos Sąjunga skyrė lėšų ir netrukus prasidės darbai. Apklausa parodė, kad kauniečiai nori matyti Kauno pilį tokią, kokia buvo anais laikais, ir kuri būtų atstatyta iš tų laikų medžiagų. Bet paaiškėjo, kad projektavimą į savo rankas paėmę „modernistai“ patyliukais paruošė projektą, pagal kurį pilis nebus panaši į stovėjusią viduramžiais. Aišku, dabar bus atstatinėjamas tik vienas bokštas ir dalis sienų abipus jo, tačiau ir juos norima padaryti panašius į žaiginius šienui džiovinti.

Kompozitoriaus jubiliejinis koncertas

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Vladą Švedą (dešinėje) sveikina Kauno vicemeras Algimantas Kurlavičius

Kauno filharmonijoje įvyko kompozitoriaus Vlado Švedo kūrybinės veiklos 50-ųjų ir gimimo 75-ųjų metinių autorinis koncertas, jubiliato pagerbimas.

V. Švedas gimė Dzūkijos girininko šeimoje. Kompozitoriaus plunksnai priklauso įvairaus žanro muzikiniai kūriniai: devynios simfonijos, šešios vokalinės-simfoninės poemos, penkiolika instrumentinių koncertų, 20 sonatų, 9 vokaliniai ciklai, du fortepijoniniai kvintetai, šeši kvartetai, keturi kvintetai, daugybė instrumentinių ir vokalinių miniatiūrų. V. Švedo muzikos stiliui didelės įtakos turėjo lietuvių liaudies dainos. Jo kūryboje vyrauja tėvynės ir tautos, jos praeities tema, religiniai filosofiniai apmąstymai (II ir III sonatos vargonams, vokalinis triptikas „Introibo ad Altare Dei“, III simfonija „Atversti lapai“, V simfonija „Simfonia sacra“) ir dar daug kitų kūrinių.