Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šilinių atlaidų kronika

Pirmąją Šiluvos atlaidų dieną rinkosi kariai, partizanai, laisvės kovotojai Raimundo Kovo nuotrauka

Lietuvos kariuomenės diena

Rugsėjo 8 dieną, trečiadienį, Bažnyčiai švenčiant Švč. Mergelės Marijos Gimimą, Šiluvoje prasidėjo didieji Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai. Liturginę katechezę šv. Mišioms besirengiantiems maldininkams vedęs Ruklos įgulos karo kapelionas majoras dr. kun. Arnoldas Valkauskas kvietė atrasti savo krikščioniškąją tapatybę sekant Marijos paprastumo ir paklusnumo Dievo valiai pavyzdžiu. Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pasveikino garbingus pamaldų dalyvius: kariuomenės padalinių vadus, generolus, majorus, seržantus, viešojo saugumo tarnybos pareigūnus, visus karius, taip pat partizanus, šaulius, savanorius. Buvo pasveikinti ir visi atvykusieji į Šiluvą, ypač Jonavos dekanato tikintieji, šio krašto valdžios žmonės, taip pat Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“ (vadovas Vytautas Verseckas, koncertmeisteris Vytautas Abaris), Karinių oro pajėgų orkestras (kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis, dirigentas vyr. leitenantas Remigijus Terminas), giedoję ir groję per šv. Mišias.

Naujųjų laikų Bažnyčios mokytojas

Sekmadienį Birmingeme beatifikuojamas kardinolas Džonas Henris Niumenas

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Džonas Henris Niumenas

Išskirtiniai nuopelnai

Prasidėjusio popiežiaus Benedikto XVI vizito Didžiojoje Britanijoje (Škotijoje ir Anglijoje) kulminacija taps ateinantį sekmadienį įvyksianti žymiausio XIX amžiaus teologo kardinolo Džono Henrio Niumeno beatifikacija. Šių Birmingeme įvyksiančių iškilmių svarbą patvirtina ir tai, kad Šventojo Tėvo 16-osios apaštalinės kelionės tema yra parinktas kardinolo Dž. Niumeno (1801–1890) ganytojiškas devizas, išrašytas jo herbe: Cor ad cor loquituz (lot. k. „Širdis kalba širdžiai“). Beje, kardinolo Dž. Niumeno beatifikacija bus pirmoji, kuriai vadovaus pats popiežius Benediktas XVI.

Deganti širdis – tai mūsų turtas

Kun. Vytenis Vaškelis

Mūsų rankos beveik kasdien čiupinėja pinigus. Be jų neišsiverčiame. Tačiau  ar visada juos tinkamai naudojame? Kai žmonės ignoruoja Viešpaties įspėjimą: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“ (Lk 12, 15), tada tie įvairių spalvų menki popieriukai – banknotai - tarsi įgyja slėpiningų galių, už kurių stovi tamsaus pasaulio neregimos dvasios, ir jos nenuilstamai gundo savo aukas ristis vis žemiau...

Jėzuito viešnagė

Romas BACEVIČIUS,

Stasys POVILAITIS

Kun. Gediminas Kijauskas SJ Stasio POVILAIČIO nuotrauka

„XXI amžiaus“ redakcijoje lankėsi kun. Gediminas Kijauskas SJ, kuris šiemet šventė tris jubiliejus: minėjo kunigystės 50-metį, jėzuitų vienuolystės 60-metį ir gyvenimo 80-metį. Šis kunigas jėzuitas net 65-erius metus gyveno toli nuo tėvynės ir tik praėjusių metų spalį grįžo į Lietuvą, darbuojasi Vilniuje, Šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčioje.

Svečias papasakojo apie savo vaikystę Vilkaviškio vyskupijoje, Lankeliškių parapijoje, Galiorkiškės kaime. 1941-ųjų birželio 22-ąją, kai prasidėjo karas, Kijauskų šeima iš pradžių galvojo, kad tai perkūnija. Kai suprato, kad prasidėjo karas, pirma džiuginanti mintis buvo, kad jų šeimai ką tik vykusių trėmimų grėsmė jau praėjo. Tačiau netrukus pasiekė skaudi žinia, kad bolševikai netoliese, Budavonėje, žiauriai nužudė tris kunigus – J. Petriką, V. Balsį ir J. Dabrilą.

Piligrimystė į Šiluvą – padėka už Laisvės metus 

Laima Zimkienė

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis (centre) Kryžių kalne laimina jaunuosius piligrimus

Rugsėjo 3–5 dienomis Šiaulių vyskupija jau aštuntą kartą pakvietė jaunimą į piligriminį žygį iš Kryžių kalno į Šiluvą. 65 kilometrų kelią  daugiau nei 700 žygeivių įveikė per kelias dienas ir Šiluvą pasiekė rugsėjo 5-ąją, sekmadienį, prieš pietus. Mintis piligriminiu žygiu sujungti Kryžių kalną ir Šiluvą kilo Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui 2003 metais, pažymint dešimtąsias  popiežiaus Jono Pauliaus II atvykimo į Lietuvą metines. Šiaulių vyskupas – visų piligriminių žygių „Kryžių kalnas – Šiluva“ pagrindinis iniciatorius, organizatorius ir aktyvus dalyvis.  Kelyje  piligrimai buvo kviečiami apmąstyti iš Dievo gautos laisvės dovaną ir tai, kaip visiems kartu toliau kurti laisvos ir atsakingos tautos istoriją.  

Kovoti už pralaimėtą reikalą

„IQ“ žurnalo vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius

Apie lietuviškosios žiniasklaidos ypatumus, Tėvynės Sąjungos klaidas, Lietuvos santykius su Rusija ir išpuolius prieš krikščionybę su „IQ“ žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi Vladimiru LAUČIUMI kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Jūsų vadovaujamo žurnalo „IQ“ gerbėju tapau ne taip seniai. Tiesa, pirmą kartą šis leidinys į rankas pateko atsitiktinai. Jūsų žurnale radau aktualios ir, svarbiausia, originalios medžiagos. Kokių tikslų siekia jūsų vadovaujamas žurnalas? Tiksliau tariant, kokią nišą, kokią auditoriją stengiatės užkariauti?

Televizijų puota maro metu

Švedijoje visuomeninė TV solidžias valstybės dotacijas gauna ne tam, kad liaupsintų dosniąją valdžią

Švedų režisierius Jonas Ohmanas turi priekaištų Lietuvos televizijoms Autoriaus nuotrauka

Apie lietuviškos televizijos pasiekimus bei klystkelius su švedų režisieriumi Jonu OHMANU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Lietuvoje jau esate praleidęs užtektinai daug laiko, be to, puikiai kalbate lietuviškai, todėl neabejoju, kad turite susidaręs nuomonę ir apie Lietuvos televizijas.

Lietuviai atvėrė naują krepšinio istorijos puslapį

Kazimieras Dobkevičius

Į geriausių pasaulio krepšininkų penketuką pateko turkas Hidayetas Turkoglu, JAV ekipos vedlys Kevinas Durantas ir mūsų Linas Kleiza

Apie Lietuvos krepšininkų galimybes Pasaulio čempionate Turkijoje buvo šnekama be didesnių vilčių, nes į šias pirmenybes Lietuvos rinktinė pateko ne iškovojusi tiesioginį kelialapį sportinėje kovoje su varžovais, o nusipirkusi bilietą už pusę milijono eurų, kaip aukštą tarptautinį reitingą turinti krepšinio valstybė. Tai įvyko pirmą kartą mūsų krepšinio istorijoje. Prieš čempionatą vyravo pesimistinės nuotaikos – komanda jauna, treneris naujas, taigi negalime rinktinei kelti aukštų reikalavimų... Svarbu ir tai, kad 2011 metais Europos krepšinio čempionatas vyks Lietuvoje, todėl turėjome pasitikrinti savo jėgas.

Skambėjo „Vargonų legendos“

Marius Zinkevičius

Profesorius Algirdas Budrys (kairėje) ir maestro Bernardas Vasiliauskas

Rugpjūčio 25–26 dienomis Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo ir Šeduvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčiose nuskambėjo I tarptautinio vargonų muzikos festivalio „Vargonų legendos“ koncertai. Festivalį organizavo Radviliškio miesto kultūros centras, projektą parėmė LR Kultūros ministerija ir Kultūros rėmimo fondas.

Pirmas tokio pobūdžio renginys

Lenkai ir lietuviai paminėjo Seinų Dievo Motinos vainikavimo metines

Seinų bazilika Edvardo ŠIUGŽDOS nuotrauka

Rugsėjo 5-ąją, sekmadienį, Seinuose iškilmingai pažymėtos Dievo Motinos statulos vainikavimo 35-osios metinės. Iškilmei vadovavo Elko vyskupijos, kuriai Seinai šiuo metu priklauso, ordinaras vyskupas Jerzy’s Mazur’as. Dalyvavo ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, mat Vilkaviškio vyskupija 1926 metais buvo sudaryta iš Lietuvai atitekusios buvusios Seinų vyskupijos dalies.

Apaštalinis nuncijus lankėsi jaunimo šventėje

Kazimiera Sipienė

Gargždų ateitininkams buvo įdomu agapės metu pabendrauti su iškiliu svečiu apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Luigi Bonazzi

Jau tapo tradicija kiekvienų metų rugpjūčio 26 dieną Telšių vyskupijos jaunimui susirinkti į iškilmę Vėžaičių šv. Kazimiero bažnyčioje. Šiemet į susitikimą su jaunimu atvyko ne tik Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, bet ir apaštalinis nuncijus Baltijos kraštams arkivyskupas Luigi Bonazzi. Jis vadovavo šv. Mišių koncelebracijai, pasakė aktualų pamokslą apie jaunimo problemas.  Jis patarė sekti šv. Kazimiero pavyzdžiu, mokė atsirinkti tikrąsias vertybes, ištvermingai vykdyti Dievo valią.

Nebijokime savo pašaukimo

Klierikas Antanas Šneideraitis

Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, talkino gausus būrys Mažeikių dekanato kunigų

Rugsėjo 2-ąją Žemaičių Kalvarijos šventovėje vyko mėnesiniai atlaidai, tradiciškai skirti paminėti naujuosius mokslo metus Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje bei vyskupijos licėjuje. Šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, talkino gausus būrys Mažeikių dekanato kunigų, seminarijos dėstytojai.  

Telšių vyskupas J. Boruta SJ kalbėjo, jog gyvenime svarbiausi yra du dalykai – pažinimas ir dvasinis gyvenimas. Kiekvienam dvasininkui šie abu dalykai yra ypatingai svarbūs, nes tik tuomet jis galės įsigilinti ir suprasti Šventojo Rašto prasmę ir tinkamai jį skelbti kitiems. „Tai labai svarbus ir atsakingas uždavinys“, – kalbėjo ganytojas.

Atsinaujinti Kristuje – prieš naujus mokslo metus

Marius Zinkevičius

Tikybos mokytojams Kanoninius siuntimus skelbti Gerąją Naujieną įteikia (iš kairės) Šiaulių vyskupijos Katechetikos centro vadovė Danutė Kratukienė, pastoracinių centrų kapelionas, kunigas Tadas Rudys, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Danutės Kratukienės nuotraukos

Rugpjūčio 26–27 dienomis Šiaulių vyskupijos tikintieji turėjo galimybę susitikti su psichologijos mokslų daktaru profesoriumi kunigu Kęstučiu Trimaku, atvykusiu į Lietuvą iš JAV paminėti garbingo Ateitininkų federacijos šimtmečio jubiliejaus. Susitikimą su kunigu profesoriumi Kęstučiu Trimaku, padedant Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui, organizavo vyskupijos Katechetikos ir Jaunimo centrai.

Pasveikino kunigą kraštietį

Kazimiera Sipienė

Kun. Andrius Vaitkevičius (centre) po šv. Mišių su parapijos kunigais, klierikais, ateitininkais

Rugpjūčio 21 dieną sukako penkeri metai, kai buvo įšventintas kunigu iš Gargždų parapijos kilęs kun. Andrius Vaitkevičius. Kiekvieną penktadienio vakarą Gargždų ateitininkai renkasi giedoti šv. Mišiose, todėl buvo sumanyta  rugpjūčio 20-ąją pasikviesti Klaipėdoje, Marijos, Taikos Karalienės, parapijoje vikaru dirbantį kun. teol. lic. Andrių Vaitkevičių, buvusį aktyvų ateitininką. Tą vakarą  kun. Andrius vadovavo šv. Mišių koncelebracijai, pasakė prasmingą pamokslą. Po pamaldų kun. Andrių penkerių metų kunigystės sukakties proga sveikino parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, kunigai,  ateitininkai, parapijos Šeimos centro atstovai. Ateitininkų kambaryje prie arbatos  puodelio kun. Andrius bendravo su ateitininkais, parapijos kunigais. Netrukus jis vėl išvyks į Romą, popiežiškąjį Laterano universitetą doktorantūros apie šeimą ir santuoką studijoms. Dabar jis yra paskirtas Telšių vyskupijos Šeimos centro reikalų vedėju.

Gimtinėje atgulė amžinojo poilsio

Vytautas Bagdonas

Prisiminimais apie velionę dalijasi Tėvynės pažinimo draugijos pirmininkas dr. Kazimieras Račkauskas. Kairėje – klebonas kun. Vydas Juškėnas

Rugpjūčio 31-ąją gimtajame Svėdasų krašte amžinojo poilsio atgulė garsios šviesuolių, lietuvybės puoselėtojų ir kultūros veikėjų Šlapelių palikuonė, muziejininkė, pedagogė, mokslininkė, visuomenės veikėja Alma Gudonytė, po sunkios ligos mirusi Vilniuje rugpjūčio 27-osios rytmetį.

A. Gudonytė gimė 1930 m. gruodžio 4 d. Svėdasų parapijos Narbučių kaime. Mokėsi Aulelių pradinėje ir Svėdasų vidurinėje mokyklose. 1954 metais baigė tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Vilniaus pedagoginis universitetas), įgydama lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. Dirbo Šilalės vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 1958–1960 metais – šios mokyklos direktore, paskui dar vienerius metus, iki 1961-ųjų – Šilalės rajono Švietimo skyriaus mokyklų inspektore.

Paminėjo profesorių  Lauryną Algimantą Skūpą

Vilniaus, Kauno, Panevėžio esperantininkai ir sesuo prie L. A. Skūpo namo

Rugpjūčio 14 dieną Subačiaus bažnyčioje monsinjoras Lionginas Vaičiulionis aukojo šv. Mišias už Vilniaus universiteto profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Lauryno Algimanto Skūpo vėlę, artėjant jo 5-osioms mirimo metinėms.  Paskui Vilniaus, Kauno, Panevėžio esperantininkai ir velionio sesuo aplankė prof. L. A. Skūpo kapą Subačiaus kapinėse, lankėsi jo name, prie kurio kabo atminimo lenta.

Tarp lietuvių

Latviai Žeimelyje jaučiasi kaip savo krašte

Bronius VERTELKA

Žeimelio evangelikų liuteronų parapijos pirmininkė Marta Usonienė

Gilios latvių šaknys Žeimelyje. Apie tai Pakruojo krašto muziejuje byloja daugelis eksponatų, supažindinančių su jų bendruomenės istorija ir veikla. Pirmoji evangelikų liuteronų medinė bažnyčia, statyta 1540 metais, iki šių laikų neišliko. Dabartinė, statyta 1786–1793 metais, bene didžiausia evangelikų liuteronų šventovė Lietuvoje (daugiau evangelikų liuteronų bažnyčių Pakruojo rajone nėra). Bokštas jai buvo pastatytas vėliau – 1890 metais. Prie bažnyčios veiklos daug prisidėjo vyskupas Erikas Lejeris, išdirbęs Žeimelyje daugiau nei 20 metų. Jis buvo ne tik pastorius, bet ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: latvių pradžios mokykloje dėstė tikybą, rengdavo įvairias išvykas, ekskursijas, buvo subūręs bažnytinių chorų. Bažnyčią aptvėrė  tvora. Kai Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu, jis parašė laišką Stalinui, už tai buvo ištremtas į Sibirą, ten po dvejų metus ir mirė.  E. Lejerio kapas nežinomas. Muziejuje saugomas jo rankraštis, rašytas latvių kalba. Žeimelyje dirbo žymus evangelikų liuteronų pastorius Gothardas Fridrichas Stenderis, čia jis parašė pirmąją latvių kalbos gramatiką, kuri buvo išleista Vokietijoje 1761 metais. Žeimelio bažnyčioje krikštytas žymus rusų karvedys kunigaikštis Barklajus de Tolis.