Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Jono Pauliaus II ganytojiškos tarnystės bruožai

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas apaštalinėje kelionėje su savo artimiausiu padėjėju kardinolu Jozefu Ratcingeriu (dabar popiežius Benediktas XVI)

Vatikano II Susirinkimas ir evangelizacijos uždaviniai

Artėjant garbingojo Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijai plačiai ir entuziastingai aptariamas jo gyvenimas ir pastoracinė veikla. Gana išsamiai ji apžvelgiama ir šiam įvykiui skirtame sausio 14 dieną publikuotame Šventųjų skelbimo kongregacijos dekrete. Jame pažymima, kad daugiau kaip ketvirtį amžiaus trukęs „Jono Pauliaus II pontifikatas buvo iškalbingas ir aiškus ženklas ne tik katalikams, bet ir visai pasaulio opinijai, visų rasių ir tikybų žmonėms“. Visuomeninė reakcija į jo nepaprastą gyvenimo būdą ir apaštalinės misijos įgyvendinimą iki ištvermingo kančios pakėlimo atsispindėjo liaudiškuose raginimuose „tuoj pat paskelbti šventuoju“ („santo subitu“), pabrėžiant, kad net mistiniu patyrimu jis buvo ištikimas „Dievo žmogus“.

Kalno pamokslas

Kun. Vytenis Vaškelis

„Esate palaiminti, palaiminti...“, – tokie Viešpaties Jėzaus žodžiai kaip amžinojo gyvenimo šaltinis liejosi (nuo kalno viršūnės žemyn) į Dievo išsiilgusių ir šiaip smalsių žydų širdis. Kiek jos atsivėrė, tiek ir to gyvojo vandens atsigėrė...

Aštuoni Kristaus palaiminimai visada buvo ir bus kiekvieno krikščionio panašėjimo į Dievo Sūnų siauri takai, kuriais jiems lemta žengti aukštyn, idant kaip Aukščiausiojo alpinistai pasiektų iš anksto jiems numatytos laimės viršukalnę. Apmąstykime tris Jo palaiminimus, nes jie yra labai svarbūs.

Ekumeninės pamaldos

Stačiatikių Bažnyčios choras ekumeninių pamaldų metu gieda Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Praėjusią savaitę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Tauragėje, Biržuose, Šakiuose ir kitose vietose, kur gyvena kelių krikščioniškų konfesijų tikintieji, buvo meldžiamasi už krikščionių vienybę.

Vilniuje buvo surengtos dvejos ekumeninės pamaldos. Sausio 18 dieną Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Gailestingumo Motinos koplyčioje vyko ekumeninės pamaldos tema: „Tikėk manimi, aš tave pagydysiu“. Pamaldoms vadovavo Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Kartu meldėsi evangelikų reformatų kunigas Raimondas Stankevičius, evangelikų liuteronų kunigas Ričardas Dokšas, stačiatikių Šv. Dvasios vienuolyno šventikas Vitalijus Mockus ir katalikų kunigas Sigitas Grigas. Pamaldose buvo skaitomas Dievo žodis ir aiškinamas skirtingų konfesijų kunigų. Kalbėdamas apie apaštalo Jokūbo laišką V. Mockus pastebėjo, kad ypač ligonių pastoracijoje vis labiau ryškėja krikščionių vienybės dvasia. Nors skirtingų konfesijų tikinčiuosius lanko skirtingų konfesijų kunigai, tačiau dvasininkai tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja, pakviesdami vieni kitus.

Gyniau ne Seimą – gyniau savo namus

LR Seimo narys Edmundas Pupinis (pirmoje eilėje antras iš dešinės) ir Sausio 13-osios gynėjas majoras Aleksejus Gaiževskis (su kario uniforma centre) su Utenos moksleiviais Kovo 11-osios salėje Seime

Per Lietuvą nuvilnijo Laisvės gynėjų dienos 20-mečio renginiai, trukę visą savaitę ir vyksiantys visus likusius metus. Buvo įsimintinų televizijų laidų, susitikimų, parodų, koncertų ir t. t. Didžiausią įspūdį man paliko susitikimas su Lietuvos karininku majoru Aleksejum Gaiževskiu, Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynėju, su kuriuo moksleivių uteniškių susitikimą buvo surengęs Seimo narys Edmundas Pupinis. Nors dirbdama žurnalistinį darbą mačiau ir girdėjau įvairiausių žmonių, bet tokį tvirtą, įtaigų žmogų, Lietuvos patriotą, kuris sugebėtų savo įsitikinimus išreikšti žodžiais ir pagrįsti darbais, buvau mačiusi tik filmuose ar apie tokius skaičiusi knygose.

Ar įmanomas lietuviškasis „WikiLeaks“ variantas

Gintaras Visockas

Diskusijos apie „WikiLeaks“ dalyviai rašytojas Arkadijus Vinokuras, LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, BNS vadovas Artūras Račas ir vedėjas Džiugas Paršonis Autoriaus nuotrauka

Praėjusią savaitę Vilniaus „Woo“ bare buvo surengta neformali, tačiau svarbi diskusija „Ar europietiška „WikiLeaks“ versija taps dar viena sensacija?“ Diskusijoje dalyvavo naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Artūras Račas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir ilgametis žurnalistas, rašytojas Arkadijus Vinokuras. Tądien ginčytasi, kuo svarbus ir užkrečiantis yra „WikiLeaks“ pavyzdys, kaip jis formuoja visuomenės požiūrį į demokratiją ir valstybės paslaptis, galų gale ar Europos Sąjunga pajėgi turėti savąją „WikiLeaks“ versiją? (Primename, kad „WikiLeaks“ yra Australijoje veikianti interneto svetainė, paskelbusi itin slaptą informaciją, dažniausiai pagal JAV diplomatų konfidencialius pranešimus – red.) Diskusijai vadovavo rinkodaros ir internetinės žiniasklaidos specialistas Džiugas Paršonis.

Prelatas, filosofas, redaktorius…

Stasys POVILAITIS

Prel. Pranas Gaida-Gaidamavičius Aukštadvaryje, 2010 metų pabaigoje Autoriaus nuotrauka

2010 metų rudenį mus pasiekė džiugi žinia, kad į Lietuvą visam laikui sugrįžo prel. dr. Pranas Gaida-Gaidamavičius, vienas įžymiausių ir žinomiausių lietuvių teologų, žurnalistų, redaktorių, patriotų, publicistų, poliglotų.

Kun. dr. Pranas Gaida gimė 1914 m. sausio 26 dieną Bajorų kaime, Želvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Jo tėvai paveldėjo pavardę iš senelių Žaidžių, o vėliau ją pakeitė į Gaidamavičių. Tarp kaimynų naujoji pavardė gijo sunkiai, tad Žaidžių pavardė ilgam išliko jų atmintyje. Mokydamasis Kėdainių gimnazijoje rašydamas į „Žvaigždutę“ po savo straipsneliais Pranas pasirašydavo Žaidžio pavarde. Šia pavarde jis pasirašydavo ir būdamas klieriku Kauno kunigų seminarijoje, kai rašė į „Misijas“, „Rytą“, „Naująją Romuvą“, „Židinį“. Vėliau, būdamas kunigu, „Naujojoje Romuvoje“ ir kituose spaudos leidiniuose pasirašydavo Gaidamavičiaus pavarde. Šia pavarde kunigas išleido ir savo parašytas knygas. Beje, savo redaguotą knygą „Lithuanians in Canada“, išleistą 1967 metais Toronte, pasirašė P. Gaidos pavarde. Šia pavarde pasirašė ir knygą „Nemarus mirtingasis“.

Aistras dėl kultūros namų statybų ramina net dvasininkai

Gintarė Martinaitienė

Dekanas kan. Donatas Jasulaitis malšino tarp sudargiečių kylančias aistras

Pasklidus kalboms, kad Sudargo parapijos žemėje bus statomi kultūros namai, žmonės susiskaldė į dvi grupes. Vieni renka gyventojų parašus, kad kultūros namai būtų pastatyti, kiti, nenorėdami prarasti parapijai priklausančios žemės, prieštarauja statyboms. Koks bus galutinis visos bendruomenės sprendimas, parodys laikas, tačiau šiandien netgi dvasininkai neliko nuošalyje.

Giedojo dekanato giesmių konkurso laureatai

Birutė Nenėnienė

Prel. Vytautas Gustaitis sveikina Virbalio vidurinės mokyklos giesmininkus

Sausio 16 dieną Vilkaviškio parapijos salėje vyko dekanato moksleivių giesmių konkurso „Cantate domino canticum novum“ laureatų koncertas. Jaunųjų giesmininkų palaikyti, jais pasidžiaugti atėjo tėveliai, seneliai, draugai, atlydėjo mokytojai, užsuko ir tuo metu Vilkaviškyje lankęsis vyskupas Rimantas Norvila. Ganytojas kvietė, kad prasmingi konkurso pavadinimo žodžiai mintis ir širdis labiau kreiptų Viešpaties link, to didžiojo šviesos šaltinio, kuris labiausiai sušildo mūsų dvasią. „Kiekvieną dieną žmonės padaro daug svarbių ir reikšmingų darbų. Tačiau kai visa tai būna susieta su Viešpačiu, visų tų darbų prasmingumas tampa didesnis. Šlovindami Viešpatį ir patys išgyvename didelį džiaugsmą“, – kalbėjo ganytojas.

Kauno arkivyskupijoje

Kauno ) dekanate

Pagerbė buvusį kleboną, bažnyčios statytoją

Mons. Lionginas Vaičiulionis (kairėje) dėkoja dalyvavusiems šv. Mišiose. Dešinėje – kun. Bronius Gimžauskas

ŠILAINIAI. Sausio 2 dieną, sekmadienį, Šilainių Šv. Dvasios bažnyčioje su 80-uoju gimtadieniu buvo pasveikintas buvęs klebonas, dabar altaristas mons. Lionginas Vaičiulionis. Ta proga jis aukojo šv. Mišias, koncelebracijoje dalyvavo kun. Bronius Gimžauskas. Su gimtadieniu monsinjorą pasveikino parapijos, savivaldybės, Katalikų esperantininkų atstovai, Seimo narys Rimantas Dagys.

Šiaulių vyskupijoje

Joniškio dekanate

Neišdildomi arkivyskupo Julijono Steponavičiaus pėdsakai

Arkivyskupas Julijonas Steponavičius

Žagarė. Sausio 18 dieną Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje minėjome arkivyskupo Julijono Steponavičiaus ištrėmimo į Žagarę 50-ąsias metines. Buvo aukojamos šv. Mišios, prie atminimo lentos uždegtos žvakutės. Šiais metais prisiminsime ir pagerbsime vyskupą dar du kartus. Birželio 18 dieną minėsime 20-ąsias mirties metinės, o spalio 18 dieną švęsime 100-ąsias gimimo metines. Gal kas atspės visų šių skaičių simboliką? Arkivyskupas gimė spalio 18 dieną, ištremtas – sausio 18 dieną, į Tėvo Namus iškeliavo birželio 18 dieną. Skaičius 18 šiuo atveju reiškia visas tris pagrindines iškilios asmenybės, religinio atgimimo žadintojo bei tautinio atgimimo simbolio gyvenimo stotis.