Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Popiežiškasis Gavėnios vizitas į parapiją

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI lankosi Romos Šv. Jono Saliečio parapijoje

Bendruomeniškos veiklos mastai ir užduotys

Nors į Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos šiemetinei Gavėniai sumanytą ir įgyvendinamą „Miestų misijos“ programą Romos vyskupija tiesiogiai neįtraukta (joje dalyvauja 12 kitų didelių Europos diecezijų), tačiau popiežius Benediktas XVI, lankydamasis vienoje Italijos sostinės parapijų, pabrėžė, kad šis atnaujintos evangelizacijos uždavinys dabar aktualus visoms Bažnyčios institucijoms ir bendruomenėms. Parapija, anot Šventojo Tėvo, yra ta vieta, kur katalikai išmoksta ir gyvena savuoju tikėjimu švęsdami Eucharistiją ir atlikdami kitas sakramentų bei liturgijos praktikas, švietėjišką, kultūrinę ir įvairiopą socialinę-karitatyvinę veiklą.

Kristus – amžinasis gyvenimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Sėdžiu prie stalo, perskaitau šio sekmadienio Evangelijos ištrauką, pažvelgiu į daiktus ir mąstau: „Štai turiu knygas, kompiuterį, kūną, sielą... ir... amžinąjį gyvenimą. Tai labai skirtingi dalykai, bet juos priimu kaip Dievo meilės dovanas, tarp kurių yra nematoma, bet labai aiški gija. Nejučiomis pradedu dėkoti jų Davėjui. Po maldos ateina tikrumas, kad visa, kuo naudojuosi, yra priemonės, padedančios siekti tikslo – amžinojo gyvenimo. Iš atminties iškyla: „O amžinasis gyvenimas – tai pažinti (...) Jėzų – Mesiją“ (Jn 17, 3).

Bažnyčioje įteiktos pirmosios D. Malinausko premijos

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Mons. Alfonsas Svarinskas (dešinėje) dėkoja, gavęs apdovanojimą. Centre – Vilniaus dekanas, Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas kun. Medardas Čeponis, kairėje – vienas Donato Malinausko fondo steigėjų Viktoras Jencius-Butautas

Kovo 11-ąją Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje, minint Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 22-ąsias metines, buvo paminėtas ir Vasario 16-osios Akto signataras Donatas Malinauskas. Šv. Mišias aukojo mons. Alfonsas Svarinskas ir parapijos klebonas Vilniaus dekanas kun. Medardas Čeponis.

Pamoksle mons. A. Svarinskas prasmingai susiejo Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą ir jo signatarus su Kovo 11-osios įvykiais, iškėlė Šv. Mikalojaus bažnyčios svarbą lietuvybei Vilniuje ir Vilniaus krašte, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro D. Malinausko (1869–1942), tautinio atgimimo dvasios kėlėjo, kovotojo dėl lietuvybės atliktus darbus, jo sektiną pavyzdį nūdienai ir jo įamžinimą šioje bažnyčioje.

2012 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija

Seimo pirmininkė Irena Degutienė istorikui dr. Artūrui Svarauskui įteikė 2012 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendiją Olgos Posaškovos (LRS) nuotrauka

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Seimo pirmininkė Irena Degutienė istorikui dr. Artūrui Svarauskui įteikė 2012 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendiją. Ji paskirta už mokslinės monografijos „Krikščioniškoji demokratija Nepriklausomoje Lietuvoje: politinė galia ir jos ribos 1918–1940 metais“ projektą.

Įteikimo ceremonijoje dalyvavo Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos nariai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, kiti garbūs svečiai.

Kai šūkiu „Lietuva – lietuviams“ ieškome priešų

Gintaras Visockas

Kovo 11-osios proga lietuviškoje žiniasklaidoje vėl apstu ginčų, ar posakis „Lietuva – lietuviams“ – korektiškas. Šio pobūdžio diskusija, beje, tampa vis aktualesnė ir lozungų, viešai demonstruojamų Lietuvai svarbių švenčių metu Vilniaus ar Kauno gatvėse, pykčių ir nesusipratimų – vis daugiau. Kartais jau keblu suprasti, ar džiaugiamės visiems lietuviams svarbia švente ir puoselėjame konsoliduojančius aspektus, ar tiesiog ieškome pretekstų konfliktams tiek su saviškiais, tiek su tautinėmis bendrijomis.

„LKB kronikos“ puslapiuose – tėvas Karolis Garuckas

Irena Petraitienė

Kodėl Generalinė prokuratūra nereaguoja į daugkartinius prašymus įvardinti tikruosius kun. Juozo Zdebskio mirties kaltininkus

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“ (LKBK) užfiksuoti faktai, įvykiai, apginti žmonės yra tautos istorijos gyvi atspaudai. Pogrindyje 17 metų ėjusio leidinio 40-osios metinės skatina jį vėl skaityti, gilintis, apmąstyti.

„Esame pratę didelių žmonių ieškoti knygose, toli Prancūzijoje ar Italijoje, bet dažnai nepastebime, kad tie didieji žmonės yra čia pat, mūsų tarpe, – su mumis kalbasi, dirba, su mumis kuria Bažnyčios ir Tautos ateitį. Vienas iš tų didelių, neužmirštamų žmonių buvo ir tebėra tėvas Karolis. Kas jis buvo?” – 1980 metų balandžio mėnesį Ceikiniuose, minint kun. K. Garucko SJ (1908–1979) mirties metines kalbėjo to meto Kybartų klebonas, „LKB ronikos“ redaktorius kun. Sigitas Tamkevičius SJ (dabar arkivyskupas). Po kelerių metų saugumiečių padarytas šio pamokslo įrašas buvo vienas iš įkalčių „LKB kronikos“ redaktoriaus arešto byloje.

Kai kalbant apie valstybę galvojama apie save...

Linas ŠALNA

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį nusprendė netenkinti premjero Andriaus Kubiliaus prašymo atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį iš pareigų. Ji sakė: „Ši koalicija ir Vyriausybė gali ir turi dirbti iki kadencijos pabaigos. Liko tik 7 mėnesiai. O ar nori dirbti kartu, turi apsispręsti pati. Jei to nesugeba, ginčą teks spręsti politinėmis priemonėmis Seime. Atsižvelgdama į visas aplinkybes, šiame ginče tarp koalicijos partnerių nepalaikau nė vieno iš jų. Nedalyvausiu koalicijos partnerių priešrinkiminiuose apsistumdymuose. Koalicija ir Vyriausybė ir toliau turi mano palaikymą strateginiais klausimais. Laukia visai valstybei svarbūs sprendimai. Todėl kviečiu visus politikus, ypač valdančiąją daugumą, užbaigti pradėtus darbus“. Toks sprendimas daug ką nustebino. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis irgi buvo nustebintas prezidentės D. Grybauskaitės sprendimo, kuris, jo žodžiais tariant, priimtas „išklausius tik vieną pusę“. Susitikime su visuomenės atstovais Kaune parlamentaras sakė, kad yra įsitikinęs, jog interpeliacijos tekstas R. Palaičiui bus parengtas iki jam grįžtant į Vilnių. Grąžinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus į darbą, o R. Palaitį atleisti Premjerui rekomendavo Seimo Antikorupcijos komisija.