Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žaizdos
kūne mūsų...

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus palinkėjimai Lenkijai ir Vidurio Rytų Europai

Apie Šventojo Tėvo kalbą Krokuvos karališkuose Vavelio rūmuose

Mindaugas Buika

Į Krokuvą atvykusį popiežių Pranciškų pasitiko Lenkijos prezidentas Anžejus Duda su žmona Agata ir tautiniais rūbais pasipuošę vaikai

Pagrindinis apaštalinės Popiežiaus Pranciškaus kelionės Lenkijoje tikslas buvo dalyvauti Krokuvoje vykusiose 31-osiose Pasaulio jaunimo dienose. Tačiau tai buvo jo pirmasis vizitas į Vidurio Rytų Europos regiono, kuriam priklauso ir Lietuva su panašia istorine paskutinių dešimtmečių patirtimi, šalį. Todėl tame kontekste yra reikšminga susipažinti su Šventojo Tėvo kalba, sakyta Lenkijos valdžios, kultūros ir pilietinės visuomenės atstovams bei akredituotiems diplomatams. Joje buvo aptartos ir įvertintos šiandieninės socialinio ir politinio gyvenimo aktualijos ir paskatinta jas spręsti. Pirmąją vizito dieną, liepos 27-ąją, tas susitikimas vyko Krokuvos istorinėje Vavelio pilyje, buvusioje Lenkijos karalių rezidencijoje, kurioje yra ir žymiausių šalies asmenybių panteonas.

Iškilmingas naujojo Panevėžio vyskupo ingresas

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM su vyskupais ir kunigais po ingreso prie Katedros

Liepos 16-ąją, šeštadienį, 15 val. naujasis Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM iškilmingai įžengė į Kristaus Karaliaus Katedrą ir oficialiai pradėjo eiti Panevėžio vyskupo ordinaro pareigas. Iškilmėse dalyvavo Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), kardinolas Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupai Gintaras Grušas ir Lionginas Virbalas SJ, vyskupai Kęstutis Kėvalas, Jonas Boruta SJ, Eugenijus Bartulis, Juozas Matulaitis, Arūnas Poniškaitis, Jonas Kauneckas, Juozas Preikšas, gausus pranciškonų būrys iš Generalinės pranciškonų kurijos, Kretingos, Kryžių kalno, Šiaurės Italijos, pranciškonės misionierės, Stačiatikių, Liuteronų ir Reformatų Bažnyčių atstovai, „Opus Dei“ prelatūros tėvai, Baltriškių broliai, broliai kapucinai, vienuolės: Nukryžiuotojo Jėzaus, benediktinės, kotrynietės, Motinos Teresės, Marijos Tarnaitės, Kretingos Švč. Širdies, Dievo Apvaizdos seserys.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava

Vida Mickuvienė,

Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė

Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Liepos 10 dieną Marijampolėje prasidėjo palaimintojo Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju minėjimo aštuondienis. Pirmąją atlaidų dieną tikintieji tradiciškai dėkojo Dievui už palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimu patirtas malones ir meldė jo paskelbimo šventuoju. Marijampolės Bazilikoje šv. Mišias aukojo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC. Vyskupas homilijoje kreipėsi į tikinčiuosius: „Ar negalime pasimokyti iš Palaimintojo arkivyskupo tėviško jautrumo, supratimo, kurio labai reikia ir mums? Kokiose mokyklose ir universitetuose mokoma šios pasiaukojančios, nesavanaudiškos meilės? Mylėti išmokstama prie Kristaus kryžiaus“.

Tai gerai suprato mūsų tėvai ir protėviai, todėl Lietuvoje kryžkelėse ir pakelėse buvo statoma daug kryžių ir rūpintojėlių. Kenčiantis Kristus tapo mūsų tautos simboliu. Šiandien pasaulyje yra daug kenčiančių. Didžioji artimo meilės apaštalė motina Teresė iš Kalkutos, akis į akį susidūrusi su įvairiomis kančios formomis, sakė: „Šiandien beveik visos ligos lengvai pagydomos, net džiova ir raupsai. Bet viena liga tebėra nenugalėta – nemeilė. Kiek žmonių yra atmestų šeimose ir visuomenėje! Jų siela kenčia daugiau nei kūnas“. Palaimintasis Jurgis mokėjo fizines kančias gydyti kantrumu, o dvasines – įprasminimu. Socialines žaizdas jis buvo linkęs gydyti teisingomis reformomis ir naujos dvasios – Dievo Dvasios – grąžinimu į gyvenimą. Vyskupas ragino visus stiprėti dvasiškai, nes tai yra vienintelis kelias žmogui ir valstybei.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Vyskupas vyskupų tėviškės atlaiduose

Šv. Onos atlaidų šv. Mišių koncelebracijai vadovauja vysk. Rimantas Norvila, kairėje – mons. Gintautas Kuliešius, dešinėje – kun. Vytautas Užkuraitis

GRIŠKABŪDIS. Liepos 24 dieną, sekmadienį, Kristaus Atsinaujinimo bažnyčioje buvo švenčiami tradiciniai Šv. Onos atlaidai ir šios šventovės pastatymo 220 metų sukaktis. Iškilmėse dalyvavo ir Sumos šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius bei buvęs ilgametis šios parapijos klebonas kun. Vytautas Užkuraitis. Vysk. R. Norvila kalbėjo apie išskirtinės architektūros medinę aštuonkampę Griškabūdžio bažnyčią, kuria parapijiečiai turi didžiuotis. Jie, be abejo, didžiuojasi ir iš čia kilusiais dviem vyskupais – Juozu Žemaičiu MIC ir Juozu Preikšu, netrukus švęsiančiais 90 metų sukaktį, ir beveik kasmet atvykdavusiais į Šv. Onos atlaidus tėviškėje, tik dabar dėl sveikatos negalinčiais. Po pamaldų su švente dabartinį kleboną kun. Vytautą Mazirską pasveikino Šakių rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius, o klebonas įteikė padėkas bažnyčios choristams (ilgametis choro vadovas ir vargonininkas – Jonas Preikša) ir geradariams. Atlaiduose giedojo svečiai iš Marijampolės – choras „Suvalkija“ (vadovė – Virginija Junevičienė).

Vilniaus arkivyskupijoje

Naujosios Vilnios dekanate

Atidengtas Gailestingojo Jėzaus paminklas

Vyskupas Arūnas Poniškaitis šventina Gailestingojo Jėzaus paminklą. Dešinėje – vyskupas Antonis Pacyfikas Dydyčius

BUIVYDŽIAI. Liepos 3 dieną, sekmadienį, miestelio gyventojai bei parapijiečiai tapo gražaus ir įsimintino įvykio liudininkais – prie Šv. Jurgio bažnyčios iškilmingai atidengtas bei pašventintas Gailestingojo Jėzaus paminklas. Tą dieną Šv. Jurgio bažnyčioje Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis kartu su vyskupu Antoniu Pacyfiku Dydyčiu (Antoni Pacyfik Dydycz) iš Lenkijos aukojo šv. Mišias ir teikė Sutvirtinimo sakramentą. Su duona rankose ir gražiausiais žodžiais vyskupus bei svečius pasitiko Buivydžių seniūnas Marjan Narunec ir Buivydžių gimnazijos direktorė Halina Ravdo.

Paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo ne tik ne tik Buivydžių seniūnijos gyventojai, bet ir būrys svečių: Vilniaus rajono merė Marija Rekst, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Jaroslav Čubinski (Jarosław Czubiński), Lenkijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Janas Dziedzičakas (Jan Dziedziczak) bei kiti.

Saule apsigobusi

Kun. Vytenis Vaškelis

Jei tik prieš kelis dešimtmečius Bažnyčia paskelbė apie Marijos išaukštinimą danguje, kaip nekvestionuojamą dalyką, gal iki tol palaimintuoju Marijos Ėmimu į dangų katalikai abejojo? Anaiptol. Nuo pirmųjų krikščionybės amžių vyravo įsitikinimas, jog dėl to, kad joks kitas žmogus nepatyrė tokio Jėzaus artumo kaip Marija (nes Ji buvo Aukščiausiojo išrinkta pagimdyti patį Dievo Sūnų), todėl Jos kūnui Viešpats neleido sudūlėti žemėje. Pastebėtina, kad po krikščionių persekiojimo laikotarpio, kai Efezo Bažnyčios Susirinkimas 431 metais oficialiai apibūdino išskirtinį Dievo Sūnaus ir mūsų Motinos vaidmenį Katalikų Bažnyčioje, o šeštojo šimtmečio pabaigoje imperatorius Mauricijus Marijos į dangų Ėmimą paskelbė valstybine švente, ir ji buvo pradėta švęsti rugpjūčio 15-ąją, tuomet tik dar labiau stiprėjo tikėjimas nežemišku Nekaltai Pradėtosios išaukštinimu prie šlovingojo Švč. Trejybės sosto.

Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Paminėjo klebono kunigystės 25-metį

Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas su grupe parapijiečių ir svečių

ŠĖTA. Liepos 17-ąją, sekmadienį, Švč. Trejybės bažnyčioje naujasis šios parapijos klebonas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas, aukodamas Sumos šv. Mišias, dėkojo Dievui už kunigystės dovaną. Kunigystės 25 metų jubiliejų šventęs klebonas susirinkusiųjų parapijiečių ir svečių homilijoje prašė melstis už kunigus, kad jie būtų uolūs Dievo ir žmonių tarnai. Kun. R. G. Skrinskas sakė norįs artimiau susipažinti su naujosios savo parapijos žmonėmis, todėl prašė jų ne tik ateiti į bažnyčią, bet ir pasikviesti pabendrauti į namus. Klebonas padovanojo visiems rožinius, prašydamas dažniau kalbėti šią maldą. Po šv. Mišių kleboną sveikino ne tik parapijiečiai, giminės, buvę parapijiečiai iš Domeikavos ir Lapių, bet ir Šėtos gimnazijos bei Šėtos seniūnijos atstovai. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Neringa Širkienė sakė, kad prieš dvi dienas pirmąkart mokyklos istorijoje bažnyčioje buvo surengta brandos atestatų įteikimo šventė, ja džiaugėsi 67-oji abiturientų laida. Klebono pasiūlymą šią šventę surengti bažnyčioje visi labai vertina. Seniūnas Petras Pupkus džiaugėsi, kad naujasis klebonas pasirodė esąs ne tik geras kunigas, bet ir rūpestingas, ūkiškas žmogus, per trumpą laiką sugebėjęs suremontuoti kleboniją. Klebono pagerbimas baigtas agape.

Saleziečio gyvenimas pagal Dievo planą

Kun. Jacekas Pašenda SDB

Salezietis kun. Jacekas Pašenda (Jacek Paszenda), daug metų skyręs dvasinei tarnystei Vilniaus Lazdynų Šv. Jono Bosko parapijoje, minėjo kunigystės 20 metų sukaktį, todėl atvyko į Vilnių, kad birželio 16-ąją Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, akivaizdoje galėtų aukoti šv. Mišias.

Kunigą Jaceką buvę parapijiečiai iki šiol prisimena su dideliais sentimentais. Juk kunigas pradėjo dirbti Šv. Jono Bosko parapijoje tais laikais, kai vyko bažnyčios statyba, statė ją nuo pamatų. Jam teko uždavinys statyti tiek bažnyčią, tiek burti parapijos bendruomenę. Nevalia pamiršti jo darbo su vaikais ir jaunimu, scholastais, choru, bendruomene „Tikėjimas ir šviesa“. Pagal saleziečių kongregacijos charizmą jis kvietė gėriui visus, ką Dievas atsiųsdavo į jo kunigystės kelią. Kun. J. Pašenda SDB sudomino žmones ne tik skelbdamas Dievo žodį, bet ir pasiaukojamai dirbdamas su jaunimu – eidavo į mokyklas, ne tik lenkų, bet ir rusų, lietuvių. Greitai išmoko lietuvių ir rusų kalbas. Laisvalaikiu stengdavosi būti su jaunimu: žaisdavo krepšinį, organizuodavo ekskursijas ir keliones, vasaros stovyklas, kviesdavo dalyvauti įvairiuose festivaliuose. Šv. Jono Bosko parapijai skyrė keliolika savo gyvenimo metų, iš jų devynerius metus dirbo klebonu. Savo pėdsaką kaip klebonas kun. J. Pašenda paliko įrengdamas bažnyčią. Nemenku iššūkiu dvasininkui tapo jo kova su bendrove, kuri už bažnyčios šildymą reikalavo mokėti itin brangiai. Ši kova garsiai nuskambėjo visoje šalyje ir kad išspręstų šį jautrų ekonominį klausimą, iš klebono pareikalavo daug jėgų, dalyvavimo teismų procesuose.

Telšių vyskupijoje

Telšių dekanate

Žemaičių istorijos datoms skirti ženklai

Telšiai. Liepos 23-ioji 2016 metų Lietuvos kultūros sostinėje buvo ypatinga. Suorganizuotas bene ryškiausias ir masiškiausias istorinis renginys – Lietuvos karybos dienos Žemaitijos sostinėje pristatymas ir Durbės mūšio paminklo atidengimas. Mieste ant septynių kalvų pademonstruotos visos karinės pajėgos (oro, jūrų ir sausumos), pasirodė Lietuvos skautai, o vienas svarbiausių akcentų – Durbės mūšio paminklo atidengimas greta amfiteatro esančiame Durbės skvere.

Tą šeštadienį Telšių vyskupijos Katedroje iškilmingoms 12 val. šv. Mišioms vadovavo svečias iš Panevėžio, Telšių miesto ir rajono garbės pilietis, Panevėžio vyskupijos vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus, šv. Mišiose dalyvavo Telšių miesto ir rajono savivaldybės vadovai, grupė Seimo narių, žymių politikų bei gausus būrys tikinčiųjų ir svečių. Pamoksle vyskupas ragino visus nuolat gyventi puoselėjant vertybes ir nepaliauti melstis už taiką pasaulyje.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Atlaidai ir miestelio šventė

Lauko estradoje koncertą pradėjo laukuviškiai

LAUKUVA. Liepos 17-ąją, sekmadienį, čia vyko Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) ir Laukuvos miestelio šventė. Jos organizatoriai – Šv. Kryžiaus Atradimo parapija, vadovaujama klebono vicedekano kun. Virgilijaus Pociaus, Laukuvos miestelio bendruomenė, Laukuvos seniūnija ir Laukuvos kultūros namai. Marijos Škaplierinės šventė pradėta švęsti karmelitų ordine nuo 1376 metų. Popiežius Sikstas V 1587 metais šią šventę patvirtino tik karmelitų ordinui. Visoje Katalikų Bažnyčioje ji įvesta 1726 metais. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje buvo aukojamos Votyvos ir Sumos šv. Mišios. Votyvos šv. Mišias aukojo Laukuvos klebonas kun. V. Pocius, išpažinčių klausė ir homiliją sakė svečias – Palangos parapijos vikaras kun. Sigitas Žilys. Jis vėliau aukojo Sumos šv. Mišias. Darniai giedojo Laukuvos parapijos choras, vadovaujamas ilgamečio vargonininko Aivaro Šimkaus.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Siurprizais įprasminti Šv. Onos atlaidai

Atlaidų dalyvius vaišina bijotiškiai

ŠILALĖ. Nors Šilalės bažnyčia yra tituluota Šv. Pranciškaus Asyžiečio titulu, tačiau šilališkiai ne mažiau gerbia ir šv. Oną, kurios statula puošia kairėje pusėje esantį altorių. Tikintieji, apsilankę Šilalės bažnyčioje, meldžiasi ir prie Šv. Onos altoriaus. Liepos 31-ąją bažnyčioje vyko Šv. Onos atlaidai. Šventovė maldininkus pasitiko su gražiai sutvarkytu, gėlėse skendinčiu Lurdu, kuris labai papuošė visą bažnyčios aplinką. Maloniai nuteikė sutvarkyti, atnaujinti šventoriuje esantys kryžiai, koplytstulpiai, skirti įvairioms intencijoms. Gražiai sutvarkyti ir gėlėse skendi šventoriuje palaidotų kunigų kapai. Atlikta ir daug aplinkos tvarkymo darbų prie parapijos namų, klebonijos. Klebono kan. dr. Algio Genučio svajonė – nuardyti medinę šventoriaus tvorą, o jos vietoje užtverti metalinę, kuri būtų amžina ir labai papuoštų gotikinio stiliaus bažnyčios aplinką.

Socialinę atskirtį mažina sutelktos pastangos

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas su grupe Tulpiakiemio dienos centro bendruomenės narių

Liepos 26 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Ukmergės rajone, Tulpiakiemio kaime, susitiko su vietos bendruomene, apžiūrėjo neseniai atidarytą vaikų dienos centrą, kalbėjosi su priklausomybių kamuojamomis motinomis apie galimybes įveikti šią bėdą. Šalies vadovė dalyvavo pasitarime su rajono savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų atstovais, kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriais, kitais specialistais, aptarė socialinio saugumo padėtį rajone bei priemones, siekiant mažinti socialinės rizikos šeimų skaičių ir užtikrinti jose augančių vaikų saugumą, pagalbą gydantis nuo priklausomybių.

„Prieš tris mėnesius duris atvėręs Tulpiakiemio vaikų dienos centras – geriausias įrodymas, kad geri darbai gali prasidėti nuo vieno neabejingo žmogaus. Per trumpą laiką įgyvendinta idėja jau duoda rezultatų – dešimčių žmonių gyvenimas čia ėmė keistis, socialinės rizikos zonoje atsidūrę žmonės pajuto, kad jie kažkam rūpi“, – sakė Prezidentė.