"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. rugsėjo 8 d., Nr. 17 (86)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai

Pasaulio lietuviai protėvių žemėje

Kazimieras Dobkevičius

Gabrielius Žemkalnis
su pasaulio lietuvių jaunimo
atstovais prie mūsų
tautos patriarcho,
savo senelio Jono
Jablonskio paminklo
Marijampolėje

Rugpjūčio viduryje viso pasaulio lietuviai suvažiavo į Lietuvos viduryje esantį kurortą Birštoną aptarti Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) kraštų, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) einamųjų reikalų, sužinoti naujų faktų apie Lietuvos istoriją, dabartinę jos padėtį, pabendrauti su tautiečiais iš kitų valstybių ir, žinoma, aplankyti įžymių kultūros, valstybės vyrų gimtines, nusilenkti jiems amžinojo poilsio vietose.

PLB sąjunga vienija visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius. Pagal Lietuvių Chartoje ir PLB nuostatuose aptartus veiklos tikslus, PLB Konstitucijos principus ir PLB Seimų nutarimus, Pasaulio lietuvių bendruomenė yra įpareigota dirbti lietuviško švietimo, tautinės kultūros, socialinės, šalpos, ekonominės bei kitos įvairios pagalbos Lietuvai srityse. Kas treji metai šaukiamas PLB Seimas, kuriame išrenkami PLB uždavinių vykdytojai – PLB valdyba, Garbės teismas, Kontrolės komisija. Kuomet 2003 m. liepos 7 – 11 d. Vilniuje posėdžiavo XI PLB Seimas, jame dalyvavo 132 lietuvių bendruomenių ir Jaunimo sąjungų atstovai iš 35 pasaulio šalių.


Apie lietuvius pasaulyje

Krymo lietuvių
bendruomenės ir laikraščio
„Tiltas“ steigėja
Valentina Loginova

Į Birštoną suvažiavę pasaulio lietuviai aptarti savo problemų, pabendrauti, aplankyti istorines Lietuvos vietoves džiaugėsi geru oru, puikia nuotaika ir galimybe vėl aplankyti savo protėvių žemę. Laikraščio „XXI amžius“ korespondentas pakalbino grupelę tautiečių iš įvairių pasaulio valstybių.

Susibūrė Ukrainos lietuviai

Krymo lietuvių bendruomenės vienytoja Valentina Loginova noriai pasakojo apie savo veiklą. Prieš penkerius metus, 1999-aisiais rugpjūčio 9 d., įteisinta Krymo lietuvių bendruomenė. Pagal Krymo įstatymus, būtina įkurti mažiausiai keturiolika lietuvių kuopelių. „Po visą Krymą ieškojome lietuvių, steigėme lietuvių kuopeles. Daug dirbome, kol radome savo žemiečius“, – sako V.Loginova. Pagaliau buvo įkurtos būtinos keturiolika lietuvių bendruomenės kuopelių. Šių kuopelių pagrindu buvo įsteigta Krymo respublikinė M.K. Čiurlionio lietuvių kultūros draugija. Tais pačiais metais, spalio mėnesį, įkurta lietuvių sekmadieninė mokykla. Šiemet sukanka penkeri šios mokyklos veiklos metai. „Mokome lietuvių atžalas ir jų tėvus, – tęsia pasakojimą V.Loginova. – Sumanėme 2000 metais įkurti Krymo lietuvių laikraštį „Tiltas“. Dabar jis tapo visos Ukrainos lietuvišku laikraščiu, puikiu ryšininku ne tik Krymo lietuvių bendruomenėje, bet yra siunčiamas ir į visas Pasaulio lietuvių bendruomenes“. Jame rašoma apie Lietuvos kultūrą, istorinę praeitį, gamtos ir architektūrinius paminklus. „Tiltas“ leidžiamas ukrainiečių ir rusų kalbomis.Valentina sako, jog susirinkę draugėn lietuviai dainuoja, šoka, rengia įvairius festivalius.


Rusija kryžkelėje

Putinokratijos grimasos

Povilas Strapšys

Rusijos prezidentas
Vladimiras Putinas
dėl deržavos išlaikymo
yra pasiryžęs aukoti
šimtus savo piliečių gyvybių

Šiandien tapo labai madingi pasisakymai Rusijos tema. Dažnai nuomonės smarkiai skiriasi. Mums gerai pažįstamas prof.V.Landsbergis pastoviai įspėja mus apie imperinius naujosios Rusijos siekius ir kalba apie naują „šaltąjį karą” prieš Lietuvą; politologų autoritetas ir šios šalies reikalų specialistas dr.Č.Laurinavičius kalba išsisukinėdamas: „viena vertus, kita vertus”; o diplomatiškasis prezidentas V.Adamkus net svarsto, ar priimti kvietimą dalyvauti Pergalės minėjime Maskvoje kitų metų gegužę. Bet keičiasi ne tik Lietuva, keičiasi ir pasaulis aplink mus. Todėl keičiasi ir Rusija. Neigti šį akivaizdų faktą ar bandyti jo nepastebėti būtų nedovanotinas trumparegiškumas. Ar suvokia tai Lietuva?


Lietuvos vietinės rinktinės ir Armijos krajovos Susitaikymo deklaracija

Susitaikymo deklaraciją pasirašė
Lietuvos vietinės rinktinės
karių veteranų sąjungos
ir Armijos krajovos
veteranų klubo atstovai
Stasio GVILDŽIO nuotrauka

Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus teigimu, užverstas dar vienas Antrojo pasaulinio karo paliktas istorinių nesusipratimų puslapis - Prezidentūroje pasirašyta Lietuvos vietinės rinktinės karių veteranų sąjungos ir Armijos krajovos veteranų klubo Susitaikymo deklaracija. Šalies vadovas šią dieną pavadino istorine.

„Kartais totalitariniams režimams pavykdavo sukiršinti okupuotų kraštų žmones. Tokių nesusipratimų pasitaikė ir tarp prieš nacius bei sovietus kovojusių Armijos krajovos ir Lietuvos vietinės rinktinės karių”, - sakė Prezidentas. Valstybės vadovas pabrėžė, jog lietuviai ir lenkai sugeba atleisti istorines skriaudas vieni kitiems. „Lietuva ir Lenkija - strateginiai partneriai, rodantys geros kaimynystės ir bičiulystės pavyzdį kitoms regiono šalims. Drauge tiesiame mūsų regiono šalių bendradarbiavimo tiltus. Drauge taikos misijose giname pasaulio saugumą, drauge tvirtiname transatlantinio solidarumo pamatus, drauge kuriame vieningos Europos ateitį”, - sakė V. Adamkus.


„Laumžirgio“ pinklėse

Petras KATINAS

Neseniai žinomas rusų politologas, politinės partijos „Eurazija“ lyderis Aleksandras Duginas paskelbė savo samprotavimus apie tai, kad JAV pradėjo vykdyti vienapoliarę politiką, siekdama padaryti visą Žemės planetą savo nacionalinių interesų zona. Pasak A.Dugino, dabar JAV pradėjo vykdyti Kaukazo užgrobimo planą. Politologas pirmiausia kalbėjo apie Kaukazą, konkrečiai apie nutrūkusią nuo Maskvos pavadžio Gruziją. Dargi pažadėjo, kad Rusija garantuotų Gruzijos teritorinį vientisumą, tai yra nepadėtų atsiskirti Abchazijai ir Pietų Osetijai bei prijungti jas prie Rusijos Federacijos.


Lietuva yra deimantas Europos karūnoje

Lietuvoje praėjusią savaitę lankęsis už organizacijos plėtrą atsakingas Europos Komisijos narys, kadenciją baigiantis komisaras Giunteris Ferhoigenas buvo susitikęs su prezidentu Valdu Adamkumi ir užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu.

Prezidentas padėkojo G. Ferhoigenui už pagalbą, suteiktą stojant į ES. „Be jūsų indėlio nebūtume taip greitai ir sėkmingai baigę derybų. Tikimės, kad jums užėmus atsakingas Europos Komisijos vicepirmininko pareigas ir toliau sėkmingai bendradarbiausime”, - svečiui sakė šalies vadovas.


Pasaulio ašies paieška

Petras KATINAS

Tibeto Dalai Lama buvo
tik septynerių metų,
kai 1948 metais Lhasoje
susipažino su pasaulio
ašies ieškoti atvykusios
ekspedicijos vadovu,
austrų alpinistu
Henriku Hareriu

Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija ir Vokietija paskelbė, kad kai kurie slaptieji Trečiojo reicho (hitlerinės Vokietijos) archyvai bus išslaptinti tiktai 2044 metais. Tai yra praėjus beveik šimtui metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tačiau kai kuriems hitlerinės Vokietijos archyvams dar ilgai galios įslaptinimas. Apie išslaptinimo terminus net neskelbiama. Tarp tokių yra labai slapta penkių Vokietijos SS karininkų ekspedicija į Tibetą. Ekspedicija pagal slaptą SS vadovo Himlerio įsakymą Tibete ieškojo mistinės Šambalos šalies, kurioje, pagal padavimus, yra žemės ašis.


Už žmoniškumo idėjos išgelbėjimą

Interviu su prancūzų filosofu ir visuomenės veikėju
Andre Gliuksmanu

Teroro aktai, vykdomi čečėnų ar tik jų vardu, krečia Rusiją. Beveik visuotinai smerkiami teroristų veiksmai, kai kilnūs tautos, siekiančios nepriklausomybės, siekiai paverčiami nekaltų žmonių žudynėmis. Bet reikia įvardyti ir priežastis, dėl kurių tokios tragedijos tampa ne tik galimos, bet ir neišvengiamos. Teroro aktai dažnai kyla iš keršto už nužudytuosius Čečėnijoje, kur per dešimt metų išžudyta apie 250 tūkst. žmonių, tarp jų - 40 tūkst. vaikų. Tos daugybės žmonių Čečėnijoje žudynės - Rusijos imperinės politikos Šiaurės Kaukaze rezultatas. Negalima leisti naikinti čečėnų tautos, negalima leisti naikinti ir rusų tautos, kurios atstovai tampa teroro aktų ar "išvadavimo" operacijų aukomis. Neveltui po Beslano mokyklos teroro ir jos "išvadavimo" operacijos tampa aišku, kad kol Rusija nepradės spręsti Čečėnijos klausimo politinėmis priemonėmis, tol Čečėnijoje netruks žmonių, siekiančių keršto. Apie Čečėnijos problemas aktualiai kalba ir žemiau pateikiamas interviu su žymiu prancūzų filosofu Gliuksmanu, išspausdintas dar praėjusių metų antroje pusėje.


Be taisyklių

Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ ir oficialūs kai kurių Vakarų šalių pareigūnai labai griežtai kritikavo Rusiją už tai, kad valstybinė kompanija „MIG“ pardavė neramumų ir masinių žudynių krečiamam Sudanui dvylika karo lėktuvų MiG-29. Neabejojama, kad šie lėktuvai bus panaudoti masiškai žudant taikius Vakarų Sudano gyventojus, kur vyriausybės palaikomi ir išlaikomi arabų islamistų būriai per paskutiniuosius penkiolika mėnesių nužudė mažiausiai 30 tūkst. juodaodžių gyventojų, sudegino jų kaimus ir daugiau kaip du milijonus paliko ne tik be pastogės, bet ir visiškai be maisto, jau nekalbant apie medikamentus. Prasidėjus liūčių sezonui, daugeliui jų gresia mirtis nuo bado, taip pat nuo ligų ir epidemijų.


Niūrios prognozės naftos vartotojams

Naftos kainų kilimas Niujorko biržoje pasiekė neregėtą mastą. Prieš porą savaičių barelio naftos kaina jau peršoko 49 dolerius. Todėl jau artimiausiomis dienomis laukiama 50 dolerių už barelį naftos kainos. Kaip teigia kai kurie ekspertai, tokio naftos kainų šuolio pagrindinė priežastis yra pasirodę pranešimai, kad naftos gavyba Irake išvis nutraukta. Kaip prieš kelias savaites pareiškė vienos Pietų Irako naftos kompanijos atstovas Hasanas Muchamedas al Muchamadis, jo kompanija buvo priversta nutraukti naftos gavybą saugumo sumetimais. Mat tada radikalaus šiitų lyderio Muktados al Sadro smogikai pagrasino atakuoti naftos versloves ir kitus objektus, jeigu nebus nutraukta naftos gavyba Pietų Irake. Kaip tiktai apie 90 proc. viso Irako naftos eksporto vyksta per Pietų Irako naftotiekių tinklą ir terminalus Persijos įlankoje.


Kas klastoja istoriją?

Prieš rugsėjo 1-ąją Rusijos spaudoje pasipylė straipsniai apie tai, kad buvusių sovietinių respublikų istorijos vadovėliai kursto neapykantą Rusijai, neteisingai nušviečia šios šalies vaidmenį pasaulio istorijoje. Pirmiausia užkliuvo Uzbekistano, Ukrainos ir net draugiško Kazachstano istorikai – mokyklinių vadovėlių autoriai. Pavyzdžiui, piktinamasi, jog Uzbekistane jau nuo penktos klasės moksleiviams aiškinama, kad, „įsiveržę į Vidurinę Aziją ir ypatingu žiaurumu pasižymėję rusų raudonarmiečiai paskandino kraujyje visą Uzbekiją ir paties Lenino įsakymu nušlavė istorinį Kokando miestą“. Tokių straipsnių autoriai netgi suskaičiavo, kad Uzbekistano istorijos vadovėliuose net 292 kartus paminėti tokie žodžiai, kaip „rusų grobikai“, „rusų kolonizatoriai“, „šnipai“ bei pan. Suniekinti Gruzijos, Azerbaidžano, Ukrainos ir Kazachstano istorijos vadovėliai.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija