2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Ko siekia Rusija?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Budapešte

Didelių komentarų Lietuvoje susilaukė vienas politinis įvykis Rytų Europoje. Praėjusią savaitę Čekijoje ir Vengrijoje viešėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Budapešte pareiškė apgailestaująs ir jaučiąs „moralinę atsakomybę“ už 1956 metų įvykius, kuomet Sovietų Sąjungos armija įžengė malšinti čia kilusio demokratinio sukilimo. Tuo tarpu Rusija iki šiol atsisako pasmerkti Baltijos šalių sovietinės okupacijos faktą. Dar daugiau, V.Putinui tapus Rusijos prezidentu, pradėta teigti, esą Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacija ir aneksija buvo savanoriškas prisijungimas prie Sovietų Sąjungos.

Nesikeičiantis mentalitetas

Petras KATINAS

Praėjusią savaitę Kremliaus valdovas V.Putinas, išsirengęs į savo pirmąją kelionę po buvusio Varšuvos komunistinio bloko šalis, nustebino daugelį. Štai viešėdamas Vengrijoje jis netikėtai lyg ir atsiprašė vengrų tautos už Vengrijos 1956 metų laisvės sukilimo kruviną numalšinimą. Pasak V.Putino, jis jaučiąs moralinę atsakomybę dėl tų įvykių. Tai jau iš tiesų kažkas nauja naujojo Rusijos caro retorikoje. Tiesa, nuvykęs į Čekiją V.Putinas irgi kalbėjo apie moralinę Rusijos atsakomybę dėl 1968 metų „Prahos pavasario“ sutraiškymo sovietiniais tankais, tačiau čekai neišgirdo laukto atsiprašymo už to meto agresiją.

M.Gorbačiovas linki Rusijai galutinai atsikratyti stalinizmo

Michailui Gorbačiovui – 75-eri

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, kuris praėjusią savaitę minėjo savo 75-metį, yra laimingas, kad „išgyveno iki 1989 metų, kai šalyje įvyko pirmieji konkurencingi, sąžiningi rinkimai“, o didžiausias viso gyvenimo laimėjimas, pasak jo, buvo tai, kad jam pavyko vadovauti šaliai „didelių permainų laikotarpiu“. Interviu laikraščiui „Izvestija“ M.Gorbačiovas sakė: „Didžiuojuosi tuo, kad man pavyko duoti šaliai galimybę išlaikyti demokratijos ir viešumo išbandymą. Šis egzaminas iš karto parodė, kas yra kas, ir realiai išstūmė iš visuomenės tuos, kuriuos ji jau seniai atmetė“. Kaip sakė buvęs SSRS prezidentas M.Gorbačiovas, jis „tikėjo, kad socialistinė sistema toli gražu neišsėmė visų savo galimybių, kurias turėjo atskleisti spartinimas“. „Tikėjau, kad viešumas gali pažadinti žmonių aktyvumą ir kūrybingumą ir sudaryti sąlygas kontroliuoti nomenklatūrą ir partokratiją“, – sakė buvęs SSRS vadovas.

Čečėnija, būk laisva!

Dr. Aldona Kačerauskienė

Konferencijos akimirkos Algimanto Žižiūno nuotraukos

Čečėnai, viena seniausių pasaulio tautų, tebekovoja už savo laisvę. Ta kova tęsiasi jau 200 metų. Ji nukreipta prieš pavergėjus: carinę Rusiją, paskui Sovietų Sąjungą, dabar prieš Putino vadovaujamą Rusijos Federaciją. Pavergėjai vieni už kitus buvo žiauresni: trėmė, žudė, suiminėjo, kalino, vykdė fizinį ir dvasinį genocidą.

1991 metais, pradėjus byrėti Sovietų Sąjungai, Čečėnija paskelbė pasauliui naujieną – ji atkuria savo valstybės nepriklausomybę pagal tarptautinės teisės normas. Vykdant čečėnų tautos valią, buvo suformuota vyriausybė, 1992 metais priimta demokratinėmis vertybėmis pagrįsta konstitucija. Vėliau įvyko rinkimai, organizuoti vadovaujantis tarptautinės teisės normomis.

Dėl tebesitęsiančio siaubo Čečėnijoje

Tarptautinės konferencijos „Kuo mes tampame Rusijos kare prieš Čečėniją?“, įvykusios 2006 m. vasario 24 d. Vilniuje, dalyvių kreipimasis

P. Josep Borrell Fontelles,

Europos Parlamento Pirmininkui

P. René van Der Linden,

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Prezidentui

P. Karel de Gucht,

ESBO Pirmininkui

Kreipiamės į Jus vardan išminties ir istorinio teisingumo atlikti veiksmus, kurie priklauso Jūsų institucijoms pagal teisę ir pareigą.

Dėl didžiųjų valstybių vadovų ir tarptautinių organizacijų mentaliteto moralinės krizės šiandien Europoje Čečėnijos atžvilgiu klesti nemoralios ir nehumaniškos politikos, vienašališkai vykdomos Rusijos vadovybės, veiksmai. Tai skatina nenumatomų pasekmių eskalaciją, pavojingą visiems.

Baltarusija kryžkelėje:
ką lems kovo 19-oji?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Baltarusija yra mūsų artimiausia kaimynė. Liaudies išmintis byloja, kad geras kaimynas ir už giminę brangesnis. Baltarusijoje bręsta dideli įvykiai, kurių baigtį nulems kovo 19-ąją įvyksiantys prezidento rinkimai.

1992 metais Baltarusija padavė paraišką, prašydama, kad būtų priimta į Europos Tarybą. Todėl šalis yra stebima Parlamentinės asamblėjos. Ši, nuodugniai ištyrusi padėtį, sausio 26 dieną priėmė rezoliuciją.

Prieš penkiolika metų Danija pripažino Lietuvos Vyriausybę

Prieš penkiolika metų, 1991 m. vasario 28 d., Danija oficialiai patvirtino atkurtos nepriklausomos Lietuvos tęstinumą, pripažino šalies Vyriausybę ir nusprendė atkurti diplomatinius santykius su Lietuva. Šis Danijos vyriausybės žingsnis buvo ypač svarbus nepriklausomybę tarptautinėje bendruomenėje įtvirtinančiai Lietuvai. Bendrą protokolą „Dėl Danijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo“ tą dieną pasirašė tuometiniai Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas.

Užmiršusiems – priminti, nežinantiems – pasakyti

Taip padarė Merilendo universiteto politinių mokslų profesorius Vladimir Tismaneau 2006 m. vasario 24 d. „Wall Street Journal“ išspausdintame straipsnyje „Stalino budelis“, kuriame aprašė, jo paties teigimu, vieną svarbiausių praėjusio šimtmečio dokumentų. Tas dokumentas yra Sovietų Sąjungos diktatoriaus Nikitos Chruščiovo diktatorių Staliną pasmerkusi „slapta kalba“, pasakyta 1956 m. vasario 25 d. Sovietų Sąjungos komunistų partijos XX suvažiavime, kurios, užsidarę duris ir atsiskyrę nuo pasaulio, klausėsi žiauriausios partijos 1436 atstovai.

Jei naminiai paukščiai susirgtų gripu

Kadangi paukščių gripas jau visai arti Lietuvos, siūlome skaitytojams rašinį apie Europos Komisijos direktyvas, kuris supažindins su priemonėmis artėjant šiai grėsmingai ligai.

Rašinys pateiktas klausimų ir atsakymų forma.

Kodėl Europos Komisija pasiūlė papildomas priemones kovai su labai patogenišku paukščių gripu, o neapsiriboja jau priimtais teisės aktais?

Direktyva 92/40/EEB, nustatanti Europos Bendrijos paukščių gripo kontrolės priemones (ir naujoji Direktyva 2005/94/EEB) leidžia Komisija lanksčiai reaguoti, taikyti ad hoc priemones paukščių gripo protrūkio atveju, nes pagrindų teisės aktuose neįmanoma numatyti kiekvieno scenarijaus. Kadangi labai patogeniško H5N1 viruso pavojus šiuo metu yra ypač didelis, Komisija pateikė sprendimus dėl papildomų priemonių, kurias turi taikyti kiekviena valstybė narė, aptikusi H5N1 virusą tiek laukiniuose, tiek naminiuose paukščiuose.

Mečetės, nafta ir uostai – kas tarp jų bendra?

„Praėjusią savaitę nustelbė trys ryškūs ir atskiri įvykiai“, – rašo strateginių tyrimų korporacijos „Stratfor Geopolitical Inteligence“ JAV apžvalgininkas Džordžas Frydmanas. Visų pirma Irake, As Samaroje, susprogdinta įstabi šiitų šventovė – al-Askarijaho mečetė. Šis įvykis padidino įtampą tarp nuolat konfliktuojančių religinių sunitų ir šiitų grupių. Su „Al Qaeda“ glaudžiai siejama grupuotė prisiėmė atsakomybę už pasikėsinimą į naftos saugyklas Abkvaike, Saudo Arabijoje.

Naujo karo belaukiant

Viso pasaulio žiniasklaida, žvalgybos institucijos, politikai laukia dar vieno galimo didelio tarptautinio konflikto. Netgi kur kas pavojingesnio nei karinės operacijos Irake ir Afganistane. Kalbama apie nusikalstamą Irano reakcinių radikalių mulų ir islamistų režimą, kuris beveik ir neslepia, kad jo tikslas – kuo greičiau pasigaminti branduolinį ginklą. Tokio dalyko jokiu būdu negali leisti Jungtinės Valstijos ir netgi amerikiečių nemėgstantys Rusijos kurstomi „senosios“ Europos politikai.

Kas palaiko Irano ajatolų branduolines užmačias?

Rusijos imperines ambicijas propaguojantis laikraštis „Tribuna“ paskelbė straipsnį, pavadintą „Užtvara jankiams“. Taip šio dienraščio karinis apžvalgininkas Sergejus Ivanovas įvertino savo bendrapavardžio Rusijos gynybos ministro S.Ivanovo pasirašytą kontraktą dėl rusiškų priešlėktuvinių raketų „Tor-M1“ tiekimo Iranui. Tiesa, apie tą sandorį Vakarų sostinėse ir žiniasklaidoje buvo kalbama jau prieš kelis mėnesius. Konkrečiai, apie 29 zenitinius raketinius kompleksus „Tor-M1“. Taigi kai visas demokratinis pasaulis sunerimęs dėl karingų Irano ajatolų ketinimų pasigaminti branduolinį ginklą ir bando užkirsti tam kelią, Kremlius demonstratyviai rodo didelį palankumą Teherano režimui. Rusijos gynybos ministerijos atstovai skelbia, jog tai vienas pačių didžiausių kontraktų, kurį sudarė su Iranu pagrindinis rusiškos ginkluotės užsienio šalims tiekėjas „Rossoboroneksport“. Iranas už šias raketas sumokės 700 milijonų dolerių.

Kremliaus valdovo planas įvykdytas ir viršytas

Įtakingasis Londono „The Financial Times“ paskelbė publikaciją, iš kurios darosi visiškai aišku, kad dabartinis Rusijos prezidentas V.Putinas savo vykdomos politikos strategiją numatė dar praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio antrojoje pusėje savo kandidatinėje disertacijoje. „The Financial Times“ pateikia ir V.Putino disertacijos autoreferato skyrių „Išvados“.

„Teroristo Nr. 1“ mįslės

Prieš Kalėdas lankydamasis Pakistane JAV gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas pareiškė, kad Vašingtonas iki šiol visomis išgalėmis siekė sučiupti teroristą Nr. 1 Osamą bin Ladeną, prisiėmusį atsakomybę už 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolius Niujorke ir Vašingtone. Kartu D.Ramsfeldas abejojo, ar iš tiesų O. bin Ladenas dar sugeba vadovauti teroro išpuoliams Irake ir kitose pasaulio vietose. Įvairių šalių žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų, jog „Al Qaedos“ vadeiva sunkiai serga ir tebesislapsto kažkur kalnų urvuose Pakistano ir Afganistano pasienyje. Kur tūno pasaulio teroristų tikras ar tariamas lyderis, pastaraisiais metais buvo kalbėta ir tebekalbama daugybę kartų. Vienas JAV laikraštis rašė: „Visi žino, kur yra bin Ladenas, tačiau jo sugauti nesugeba arba nenori“.

Kovojama dėl galios, o ne dėl religijos

Vilius Bražėnas

Radikaliesiems arabams islamo tikėjimas ir pranašo Mahometo garbė terūpi tiek, kiek bolševikams rūpėjo darbininkų ir valstiečių gerovė. Skirtumas tas, kad tada bolševikai tik svajojo apie pasaulinę valdžią ateityje, o Mahometo imperija į tai tiesia ranką dabar, per dvasiškai sugniužusios Vakarų dvasinės kultūros, atrodo, bejėgiu tapusį kūną. Matome senos patarlės: „Ant palinkusio karklo visos ožkos lipa“ – išsipildymą pasauliniu mastu. Arabų radikalai skuba, kol Vakarų žmonės dar tebemiega saldžiu dvasiniu tingumo miegu materialistinėje nirvanoje. Kol „nepastebi“ globalinių „dramblių“, ateinančių iš Rytų, iš Vakarų, o dabar jau ir iš bruzdančių Vidurinių Rytų. Lietuvoje žmonės, net gerai suvokiantieji pasaulinę padėtį, vengia kalbėti apie globalizmą – apie pasaulinės diktatūros kūrimą.

Paminėtos čečėnų tautos deportacijos metinės

Minėjimo metu. Dešinėje – prancūzų režisierius Florent Marcie

Kauno miesto savivaldybės salėje vyko Čečėnijos karo pabėgėlių, gyvenančių Lietuvoje, jų emigracijos politikų bei Kauno visuomenės susitikimas. Įžanginiu žodžiu susitikimą pradėjo kun. Robertas Grigas, papasakojęs apie besitęsiančią Rusijos represinę, okupacinę politiką Čečėnijoje, kai jau nuo žemės paviršiaus yra dingę ištisi kaimai, šimtai tūkstančių suaugusių ir vaikų žuvo arba tapo invalidais, visiškais našlaičiais. Čečėnų kaltė tik viena – jie nori visiškos laisvės ir nepriklausomybės.

Nužudytas, bet nepalaidotas

Kovo 8 dieną sukanka vieneri metai, kai Doikur-Evl (Tolstoj-Jurt) gyvenvietėje Rusijos specialiosios tarnybos nužudė Čečėnijos Respublikos Ičkerijos prezidentą Aslaną Maschadovą.

Iki šiol jo šeima negavo ir negalėjo palaidoti jo kūno. Todėl A.Maschadovo šeima kreipėsi į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją.