2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Mūsų tikslas – padėti kitiems atrasti savo laisvę, savo pačių kelią

JAV viceprezidento Diko Čeinio kalba 2006 metų Vilniaus konferencijoje

JAV viceprezidentas Dikas Čeinis ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus

Per šiuos 15 metų Baltijos valstybės parodė, kokią pažangą gali padaryti tautos, jeigu jos palaiko laisvės idealą, tarnauja savo piliečių interesams ir nenukrypsta nuo reformų kelio. Jūs nusimetėte imperijos diktatūros ir komandinės ekonomikos sąstingį, ir dabar jūsų vaikai žvelgia į galimybių kupiną ateitį kaip nepriklausomų, klestinčių demokratijų piliečiai. Jūs padedate tiems, kuriems taip pat nesvetima ši svajonė, – kaimyninėms šalims ir Vidurio Rytų naujosioms demokratijoms, – ir įkvepiate juos. Po atkaklios kovos jūs tapote Europos Sąjungos demokratinių šalių šeimos narėmis, dabar jūsų saugumą užtikrina didžiausia pasaulio partnerystė laisvės vardan – NATO aljansas.

Užribyje

Petras KATINAS

Po tarptautinio Vilniaus forumo, ypač po jame pasakytos gana netikėtos JAV viceprezidento Diko Čeinio kalbos, Lietuvos vardas vėl nuskambėjo visame pasaulyje. Pirmiausia dėl JAV viceprezidento pateikto Rusijos politikos vertinimo. O tas vertinimas buvo gana nekoks. Beje, jis nepatiko ne tiktai Maskvai, bet ir gana santūriai, jeigu ne priešiškai, įvertintas kai kuriose „senosios“ Europos sostinėse.

Antrąsias Lietuvos narystės ES metines lydi agresyvi Rusijos politika

Audronius Ažubalis,

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys

Dabartinis laikotarpis visoje Europoje ir antrosios Lietuvos narystės ES metinės pažymėtos agresyvia Rusijos politika siekiant užvaldyti vidinius europinius energetikos transportavimo tinklus, energetiką naudojant kaip politinį ginklą. Tai, apie ką visada partneriams Vakaruose kalbėdavo Lietuvos, Lenkijos, kitų Rytų Europos valstybių politikai ir kas dažnai susilaukdavo skeptiškų šypsenėlių ar būdavo įvardijama kaip posovietinė neurozė, jau vyksta... Ir, deja, ne be Vokietijos pagalbos. E.ON kompanija perleidžia „Gazprom“ savo antrinių įmonių Bulgarijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Vengrijoje aktyvus, už tai vokiečiai gaus dalį Pietų Rusijos telkinio akcijų. Nepavyko Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje – užtat susigrąžinamos pozicijos buvusiose Varšuvos pakto valstybėse, ne viskas iš karto...

Plėtoti lietuvių ir lenkų partnerystę

Vilija Aleknaitė-ABRAMIKIENĖ,

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė

Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių integracija į ES ir transatlantinę bendriją – istoriškai ir kultūriškai sąlygotas žingsnis. Buvome ir esame dalis civilizacijos, kurios pagrindas – Vakarų krikščionybė. Vakarų krikščionių bendriją sąmoningai rinkosi visi Lietuvos valdovai – nuo Mindaugo iki Vytauto ir Jogailos. Į ją de jure sugrįžome ir mes, XXI amžiaus Lietuvos piliečiai.

Kauno jaunimas ieškojo Europos lobio Laisvės alėjoje

Tarptautinei Europos dienai pažymėti Jaunųjų konservatorių lygos Kauno skyriaus (JKL KS) iniciatyva gegužės 9 dieną Kauno miesto jaunimui organizavo orientacines lenktynes „Surask Europos lobį“. Renginyje dalyvavo penkios komandos iš trijų-šešių žmonių, kurios varžėsi tarpusavyje dėl pirmosios vietos ir didžiojo prizo. Kauno miesto centrinėje dalyje buvo išdėstyti postai įvairiose įstaigose: restorane, modelių agentūroje, informacijos centruose, spynų parduotuvėje.

Brazausko šrioderizmas

Jeigu kas norėtų parodyti Lietuvos neveiksnumą svarbiu tarptautiniu ir nacionalinio saugumo klausimu, geresnės progos neras.

Baltijos dujų vamzdis arba Putino–Šrioderio paktas skaldo ne tik Europą. Jis puikiai skaldo Lietuvos valdžią. Iškart po sutarties pasirašymo Seimas reiškė nerimą ir apgailestavimą, kad neatsižvelgta „į kitų Europos Sąjungos šalių narių interesus“, tad ir Lietuvos, kreipėsi į ES viršūnes, jog visoms valstybėms narėms, tad ir Lietuvai, „būtų užtikrintas energetinis saugumas bei energetinių išteklių diversifikacija“.

Pamąstymai apie gegužės dienas

Edmundas Simanaitis

Senose knygose rašoma, kad daugelis tautų švęsdavo gegužės 1-ąją kaip pavasario, kaip gamtos atgimimo šventę. Marijos garbei skiriamas visas mėnuo. Antrosios Respublikos metais tai buvo viena populiariausių tradicijų, ypač kaime. Sovietinė kolektyvizacija sugriovė lietuvišką kaimą ir jo tradicijas. Okupacijos metais vykdavo privalomos pompastiškos demonstracijos, eisenos su „partijos“ vadų ir CK narių portretais bei šūkiais. Neretai įmonių vadovai lozungų, portretų nešėjams mestelėdavo kelis rublius alui ir užkandai, nes savanorių visada trūkdavo. Masinės demonstracijos turėjo liudyti ne tiek džiaugsmą „darbo pergalėmis“, kiek parodomąjį lojalumą kompartijai, „vedančiai liaudį į šviesų komunizmo rytojų“. Atkūrus Nepriklausomybę kairuojančių bendrapiliečių grupelės tai vienur, tai kitur dar nostalgiškai subruzda, bet jaunimas jau kitoks – nežino sovietmečio papročių, o tuo labiau jam svetima okupanto brukta ideologija.

Stiprinti demokratinį virsmą

Edmundas Simanaitis

Vilniuje vykusi tarptautinė konferencija „Bendra vizija bendrai kaimynystei“ (toliau – Konferencija), be pagrindinių tikslų ir siekių, įdomi ir reikšminga dar keliais požiūriais. Gegužės 3-ioji – Lenkijos nacionalinė šventė. Prieš 215 metų buvo priimta ir paskelbta Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės Konstitucija, beje, pirmoji Europoje, antroji pasaulyje. Lietuviams derėtų šį istorinį dokumentą skaityti drauge su „Abiejų Tautų tarpusavio įstatymu“, priimtu 1791 m. spalio 22 d. Šis įstatymas traktavo Lenkijos karalystę ir Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę kaip lygiavertes šalis, pavyzdžiui, pusė iždo, karo bei trečdalis policijos komisijų narių numatyta buvo iš Lietuvos. Deja, nusilpusią valstybę 1979 metais pasidalijo Rusija, Prūsija ir Austrija. Sumanytos pažangios reformos liko neįgyvendintos.

Kaip atrodo reikalai

Vilius Bražėnas

Atrodo, padedame Putinui

Pagal pagarsėjusį NKVD ir KGB „istoriką“ Vladimirą („Valdyk pasaulį“) Putiną – Rusijos bolševikai niekada nebuvo okupavę Lietuvos. Anot jo, ir Karaliaučius buvo slavų miestas. (Prieš jį buvo kitas Vladimiras – Leninas. Jis buvo pirmasis rusas Vladimiras, siekęs užvaldyti pasaulį.)

Nedemokratinė Rusija Vakarams nereikalinga

Žinomas Rusijos žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Jevgenijus Kiseliovas

Lietuvoje lankėsi žinomas Rusijos žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Jevgenijus Kiseliovas, kuris dalyvavo Vilniaus konferencijoje. Ilgai dirbęs Rusijos televizijose, išreikšdavęs skirtingą nei oficialioji (valdžios) nuomonę, netrukus susilaukė politinių ir ekonominių smūgių prieš jo vadovaujamą NTV televiziją. Pateikiame J.Kiseliovo interviu, duoto TV3 televizijai, svarbiausias mintis.

Kas atsitiko su Rusija? Juk prieš 15 metų, kai į valdžią atėjo B.Jelcinas, mes buvome labai panašūs. Prisiminkime mitingus ir lozungus apie laisvę. Bet šiandien Rusijos negalime vadinti demokratine valstybe. Kodėl taip yra?

Neapykantos šaknys

Petras KATINAS

Sovietinis generolas ir akademikas N.Burdenka (viduryje)„tiria“ Katynės aukų palaikus 1944 metų pavasarį

Pastaruoju metu Kremlius išvystė pašėlusią priešišką propagandinę kampaniją prieš Lenkiją. Ta propagandinė isterija tolydžio stiprėjo, ypač atėjus į valdžią prezidentui V.Putinui ir jo kagėbistinei aplinkai, kuri dar labiau įsiuto, kai naujoji dešinioji Lenkijos valdžia ryžosi paskelbti buvusio Sovietų Sąjungos agresijos instrumento – Varšuvos bloko slaptus dokumentus apie Maskvos planuotą žygį į Vakarų Europą, kaip pagrindinių patrankų mėsą panaudojant „liaudies“ Lenkijos rekrūtus. Kremlių taip pat nervina Lenkijos prezidento L.Kačynskio ir kitų aukštų tos šalies valdžios pareigūnų reikalavimas pagaliau pripažinti genocidu Lenkijos karininkų masines žudynes Katynės miške 1940 metų pavasarį, kai Hitleris su Stalinu pasidalijo Lenkiją. Apie Katynės tragediją prirašyta daugybė knygų, atsiminimų, dokumentų.

Čečėnų interneto svetainė gujama iš visur

Česlovas IŠkauskas,

Politikos apžvalgininkas

Čečėnų kovotojų proveržis į virtualią erdvę, kaip ir visa kova už nepriklausomybę, ypač paaštrėjusi 1994-aisiais Rusijai pradėjus karą Kaukaze, taip pat nėra lengvas. Rusijos specialiosios tarnybos daro viską, kad jų interneto svetainė www.kavkazcenter.com nerastų pastovios dislokacijos vietos, persekioja serverių savininkus, daro spaudimą tų valstybių teisėsaugos organams, kad vadinamasis „separatistų ir teroristų portalas“ apskritai išnyktų iš nerealiosios erdvės. Tokiu būdu jis „migruoja“ per „artimojo užsienio“ šalis – Lietuvą, Estiją, Suomiją, Švediją...

Maskva-Teheranas-Kijevas

Petras KATINAS

Rusijai ir Kinijai beveik atvirai remiant karingojo Irano režimo ir jo vadovo prezidento Mahmudo Achmadinedžado branduolinę „taikaus atomo“ ir urano sodrinimo programą, ėmė keistis Vašingtono pozicija dėl Ukrainos pakvietimo tapti NATO nare. Vašingtonas su nerimu stebi Irane prasidėjusį teroristų mirtininkų, vadinamų šachidais, verbavimą. Kaip praneša Londono laikraštis „The Sunday Times“, jeigu Vakarų valstybės vis dėlto smogs Irano branduoliniams objektams, tai Teherenas jau yra parengęs „adekvatų atsaką“. Tai yra 40 tūkstančių apnuodytų mirtininkų, kurie atakuos amerikiečių, Izraelio ir Didžiosios Britanijos numatytus taikinius.