„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. kovo 14 d., Nr. 5 (142)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

2006 metai
2007 metai

 

Iki Kopenhagos centro – 10 kilometrų

Gintaras VISOCKAS

Jeigu ieškosite Symfonivej gatvės, tai ji – Herleve, viename iš Kopenhagos priemiesčių. Nedidukė, niekuo neišsiskirianti iš kitų gyvenamųjų Herlevo kvartalų. 26 numeriu pažymėto dviaukščio namo taip pat nepavadinsi nei labai išvaizdžiu, nei kuo nors ypatingu. Danams tas dviaukštis mūrinis pastatas su aukšta tvora ir nedideliu vidiniu kiemu – nė motais. Tokių Herleve – tūkstančiai. Tačiau lietuviškosios emigracijos reikalais besidomintiems šį adresą derėtų atsiminti. Ten jau daugiau kaip pusmetį gyvena dešimt lietuvių.


Dviprasmybės

Petras KATINAS

Kovo 2 dieną premjeras Gediminas Kirkilas pasirašė susitarimą su Lenkijos premjeru dėl šios šalies dalyvavimo Lietuvos atominės elektrinės statybos projekte. Lietuva ir Lenkija sutiko pasiskirstyti kiekvienai šaliai, t.y. Lietuvai, Latvijai ir Estijai, o dabar ir Lenkijai, teksiantį projekto akcijų paketą. Lietuvai turėtų atitekti 34 proc., o kitoms trims valstybėms – po 22 proc. akcijų. Tačiau iš Talino ir Rygos bemat pasigirdo nepasitenkinimo gaidos dėl tokio Vilniaus ir Varšuvos susitarimo. Kaip pareiškė Estijos ūkio ministerijos atstovas, susitarimas tarp Lietuvos ir Lenkijos pažeidė trijų Baltijos valstybių pasirašytą pirminį susitarimą.


Rubliotiekis – ne naftotiekis, niekada negenda

Edmundas SIMANAITIS

Pirmasis Trečiosios Respublikos vadovas Vytautas Landsbergis pirmųjų atkovotos Nepriklausomybės metinių proga iškilmingame parlamento posėdyje kalbėjo apie keturis Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo etapus.


Civilizacijų dialogas ir Katalikų Bažnyčia

Giedrius GRABAUSKAS

Popiežius Jonas Paulius II aktyviai
rėmė religinį dialogą, propaguodamas
taiką ne kartą pabrėžė, kad tik taikingi
susitarimai užtikrina ilgalaikę gerovę

Civilizacijų dialogo klausimas aktualus jau daugelį šimtmečių. XX amžiuje pasaulyje įvyko globaliniai pokyčiai – įsikūrė daug naujų valstybių, šimtai milijonų žmonių persikėlė gyventi į kitas šalis. Būtent šiame amžiuje Katalikų Bažnyčios lyderiai ėmėsi skatinti civilizacijų dialogą, išvystė aktyvią ekumeninę veiklą. Daugelis pokyčių pačioje Katalikų Bažnyčioje siejami su popiežiaus Jono Pauliaus II vardu. Jis ėmėsi plačios ekumeninės veiklos, palaikė demokratines permainas komunistiniuose kraštuose, skatino dialogą tarp skirtingų tautų ir kultūrų žmonių. Jonas Paulius II palaikė ryšius su judėjų dvasininkais, lankėsi islamo kraštuose, aktyviai bendravo su budistų lyderiais, ypač Dalai Lama. Devintajame dešimtmetyje buvo pradėti organizuoti ekumeniniai Asyžiaus kongresai, į kuriuos atvykdavo įvairių tikybų dvasininkai ir tikintieji: įvairių konfesijų krikščionys, budistai, judaizmo ir islamo sekėjai.


Prasideda kova dėl pasaulio?

Marius MARKUCKAS

Situacija, kuri šiuo metu klostosi tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos Federacinės Respublikos, net ir neatidžius žmones turėtų įtikinti, kad terminas „šaltasis karas“ mūsų dienomis nėra tik politikos analitikų prasimanymas ar tuščiažodžiavimas, kuris esą tarptautinę politinę situaciją bando pateikti šiek tiek sutirštintomis arba grėsmingesnėmis spalvomis, nei yra iš tikrųjų. Būtent todėl manyti, kad dar ne taip seniai tvyrojusi įtampa tarp JAV ir SSRS (o dabar Rusijos) kažkur pranyko, taip pat būtų ne visai korektiška. Puikiausias to įrodymas – vis dažniau persipinantys šių didžiųjų pasaulio valstybių geopolitiniai interesai ir tikslai, kurie, kaip galima prognozuoti, greitai turėtų įgyti dar atviresnes bei aiškesnes formas.


Kenigsbergas – Karaliaučius – Kaliningradas

Petras KATINAS

Kenigsbergo žemėlapis,
paskelbtas 1613 metais

Vasario 25-28 dienomis Lietuvoje vyko Kaliningrado srities dienos. Renginiuose dalyvavo šio Rusijos anklavo gubernatorius Genadijus Bosas su gausia delegacija. Gubernatorių priėmė prezidentas V.Adamkus. Apie Karaliaučių, Tilžę ir kitus buvusios Rytų Prūsijos miestus, kurie glaudžiai susiję su Lietuvos kultūros ir raštijos istorija, žino nedaugelis.


Konradas Adenaueris ir suvienytoji Europa

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

1993 metais Vilniuje įsikūrus Konrado Adenauerio fondo atstovybei, daug Lietuvoje vykstančių renginių yra remiami šio fondo. Vienas paskutiniųjų šio fondo ir Tėvynės sąjungos organizuotų renginių – vasario viduryje Seime įvykusi konferencija „Suvienyta Europa – ES įkūrėjų vizija! Šių dienų iššūkiai“ ir Seimo fojė atidaryta paroda „Konradas Adenaueris – vokietis ir europietis“. Tad kas yra šis fondas ir kuo daugiausia Europai, o kartu ir Lietuvai nusipelnė žmogus, kurio vardu pavadintas fondas?


Perspektyvos...

Ko jau ko, o prognozių, kas artimiausiais metais laukia pasaulio, Europos, o ypač Rusijos, netrūksta. Kai kurios jų gana įdomios. Štai Rusijos politinių tyrimų instituto direktorius Sergejus Markovas, kurio prognozės, kaip teigiama, išsipildo 80 proc., teigia, kad 2007 metai tęsis ne dvylika, o keturiolika mėnesių ir dvi dienas, iki 2008 m. kovo 2 d. Tai yra, kai įvyks Rusijos prezidento rinkimai. Kai žurnalistai S.Markovo paklausė, ar jis nejuokauja taip sakydamas, šis atsakė: „Nė kiek“. Jo žodžiais tariant, metai baigsis lygiai tą dieną, kai įvyks prezidento rinkimai ir taps aišku, kas gi bus naujasis Kremliaus šeimininkas.


Dar kartą apie globalinį genocidą

Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ,

kriminologė

Dėkoju gerb. P.Pipiniui už vasario 14 dieną „XXI amžiuje“ publikuotą rašinį „Nesusigaudymai“, kuris parodė, kad mano straipsnį „Globalinis genocidas“ žmonės ne tik skaito, bet ir kritikuoja. Vadinasi, užsimezgė diskusija, kuri padės išsiaiškinti rūpimą dalyką.


Jei lietuviais esame gimę

Atsiliepiant į Pranciškos Reginos Liubertaitės rašinį
„Dvi ylos iš maišo“
(„XXI amžius“, Nr.16, priedas „XXI amžiaus horizontai“)

Didžiausias mažųjų tautų turtas yra jų kultūra, kuriai priklauso ir kalba. Tačiau plintančio globalizmo bei su juo susijusio kosmopolitizmo sąlygomis tas turtas nusavinamas arba savo rankomis naikinamas. Dažnai tautinės kultūros paveldas naikinamas prisidengus jo pritaikymu tarptautiniams standartams ar kitokiais „modernizavimais“ bei „tobulinimais“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija