Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Istorijos vingiai
Aktualijos
Atmintis
Literatūra
Žvilgsnis
Darbai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Atokvėpis

Valdas Adamkus grįžo į Prezidento postą Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotrauka

Vienas žinomas politikos apžvalgininkas, išėjus į antrąjį rinkimų ratą K.Prunskienei, viešai skelbė, kad tik stebuklas gali išgelbėti Lietuvą nuo šios politikės, už kurios stovi labai neaiškios jėgos, atėjimo. Tačiau, laimė, to neatsitiko. Antrajame rinkų rate, preliminariais duomenimis, už Valdą Adamkų balsavo 51,87 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, už K.Prunskienę – 46,68 proc. Rinkimuose dalyvavo beveik 52 proc. balso teisę turinčių rinkėjų. Taigi po šešiolika mėnesių trukusios politinės krizės Lietuva, bent jau iki Seimo rinkimų, sėkmingai išbrido iš jos. Pasak užsienio reikalų ministro Antano Valionio, dalyvavusio NATO aukščiausiojo lygio vadovų susitikime, Lietuvos žmonės parodė savo provakarietišką orientaciją ir nenorą vėl atsidurti Rytų glėbyje. Pirmieji užsienio radijo stočių komentarai irgi pažymi tą faktą, kad V.Adamkaus išrinkimas Lietuvos Prezidentu vėl pakels smukusį R.Pakso sukelto skandalo metu Lietuvos tarptautinį autoritetą. Pirmiausia ES ir NATO.

Rasos šventė Punske

Benjaminas ŽULYS

Šventėje nuotaikingai grojo Punsko mažieji moksleiviai

Lenkijoje, Punsko mieste, jo apylinkėse, Seinuose ir kai kuriose kitose tos šalies vietovėse, gyvena, dirba, švenčia, džiaugiasi savo darbais nedidukė, bet kultūriškai veikli lietuvių bendruomenė. Nors kraštas lenkiškas, bet lietuviai, paakinami, padrąsinami savo tautiečių tiek savo krašte, tiek Lietuvoje, nepamiršta savo tėvų, senelių gimtosios kalbos, gražių lietuviškų tautinių tradicijų. Jos, kaip ir pačioje Lietuvoje, gražiai puoselėjamos, randa atgarsį ir Lenkijos lietuvių gyvenime, tarpsta jaunuomenės širdyse. Šios tradicijos – tai Užgavėnės, Žolinė ir, žinoma, Joninės, dar vadinamos Rasos švente. Ši pakiliai, nuotaikingai neseniai buvo švenčiama Punsko apylinkėse, Šilainės kaime, prie Seivų ežero.

Išliesiu viršum jūsų

Jonas Juškaitis

Jonas Aistis

Birželio 27 dieną Rumšiškėse įvyko Jono Aisčio 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, kurias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Po šv. Mišių iškilminga eisena patraukė į kapines, į paminklo J.Aisčiui atidengimą. Po pašventinimo kalbėjęs paminklo autorius Antanas Kmieliauskas papasakojo apie paminklo projekto kūrimą, prie kurio ypač prisidėjo J.Aisčio žmona Aldona Aleksandravičienė. Ji padėkojo už puikų paminklą, atitinkantį Aisčio dvasią. Įdomu ir tai, kad renginyje – bažnyčioje, kapinėse, kultūros namuose – dalyvavo žmonės beveik iš visos Lietuvos: Pasvalio, Vilniaus, Marijampolės, Kauno, Panevėžio ir kt. Dalyvavo paprasti žmonės ir valdžios atstovai, kad dar kartą sugrįžtų prie tautos ištakų, patys ir likusiems namuose papasakotų. Rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas ir Kaišiadorių rajono meras Romualdas Urmilevičius įteikė J. Aisčio premiją šių metų laureatui Jonui Juškaičiui.

Inkvizicija: mitai ir tikrovė

Mindaugas BUIKA

Inkvizitoriais dažnai būdavo vienuoliai dominikonai

Plataus tarptautinio dėmesio susilaukusioje spaudos konferencijoje Vatikano atstovai birželio viduryje dar kartą pažymėjo, kad tokie praeities negatyvūs bažnytinio gyvenimo reiškiniai kaip inkvizicija gali būti teisingai suprasti tik atitinkamo istorinio konteksto šviesoje. Susitikimas su žurnalistais buvo surengtas naujo stambaus veikalo „Inkvizicija“ („Inquisizione“) išleidimo proga, kuriame patalpinti 1998 metais vykusio tarptautinio kongreso pranešimai, skirti istoriniam ir teologiniam inkvizicijos aptarimui. Kongresą pasiūlė surengti popiežius Jonas Paulius II, kad, švenčiant krikščionybės 2000 metų jubiliejų, būtų geriau įvertintos Bažnyčios narių klaidos ir už jas atsiprašyta.

Pakelkime akis

Antanas MARČIULAITIS

Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka

– Graži ta jūsų Lietuva, puikūs jos gamtovaizdžiai, - stebisi ir žavisi mūsų svečiai, atvykę iš svetur. Ir jie teisūs. Mes, nuolat gyvendami gimtajame krašte, esame apsipratę, todėl tų nuostabių vaizdų lyg ir nepastebime. Bet argi tik gamtovaizdžiai puošia ir išgarsina kraštą? O kur čia gyvenančių žmonių dvasingumas, kuris ir yra svarbiausia krašto puošmena?