Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Neeilinis Vyskupų Sinodas – šeimai

Mindaugas BUIKA

Būsimo Vyskupų Sinodo pagrindinis pranešėjas kardinolas Peteris Erdas

Parengiamojo dokumento pristatymas

Popiežius Pranciškus nuolat pabrėždamas Bažnyčios hierarchų kolegialumo, išplėtotų konsultacijų su kardinolais ir vyskupais poreikį, neatidėliodamas nusprendė sušaukti Vyskupų Sinodo neeilinę asamblėją, kuriai parinko aktualią temą – „Šeimų sielovados iššūkiai evangelizacijos kontekste“. Po šio pasaulio vyskupų atstovų susitikimo, kuris Vatikane įvyks 2014 metų spalio 5–19 dienomis, 2015-aisiais bus rengiama kita, jau eilinė Vyskupų Sinodo asamblėja, kurioje bus svarstomi panašūs asmens ir šeimos sielovados klausimai. Čia galima priminti, kad Vatikano II Susirinkimo išdavoje popiežiaus Pauliaus VI įkurta Vyskupų Sinodo institucija praveda trijų tipų asamblėjas: kas dveji ar treji metai eilines bei žymiai rečiau vykstančias neeilines ir ypatingąsias. Iki šiol vyko tik dvi Vyskupų Sinodo neeilinės asamblėjos: 1969 metais, kurioje buvo svarstomi Šventojo Sosto ir tuomet neseniai įkurtų nacionalinių vyskupų konferencijų santykiai ir 1985-aisiais, kurioje paminėtos Vatikano II Susirinkimo metinės. Neatidėliotinai sušaukti dar vieną, jau trečiąją, Vyskupų Sinodo neeilinę asamblėją popiežių Pranciškų paskatino beprecedentinė situacija, susijusi su šiandienine šeimos gyvenimo ir santuokos krize: gausiomis skyrybomis, vienišų tėvų ir motinų, masinio gyvenimo susidėjus reiškiniu, homoseksualų partnerystės įteisinimu su leidimu adoptuoti vaikus ir pan. Nors visi sociologiniai tyrimai patvirtina stiprų prigimtinį gilios ir stabilios meilės bendrystės ilgesį palikuonių gimdymui ir auginimui, vis dažniau diskutuojama, kad, neva, reikia radikaliai peržiūrėti šeimos ir santuokos koncepcijas ir jų iš viso atsisakyti, kaip pasenusių dalykų.

Kauno arkivyskupo 75 metų jubiliejaus paminėjimas

Lapkričio 10-sios, sekmadienio, popietę pilnutėlėje Kauno Arkikatedroje Bazilikoje, švenčiant iškilmingą Eucharistiją, dėkota Dievui už Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ 75 gyvenimo metus. Po liturgijos šventė tęsėsi arkivyskupijos konferencijų salėje.

Arkikatedroje Bazilikoje

Jubiliejaus proga padėkos Viešpačiui šv. Mišių švęsti susirinko gausi bendruomenė. Eucharistiją kartu su jubiliatu koncelebravo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, visų Lietuvos vyskupijų ordinarai su pagalbininkais vyskupais ir per 70 kunigų. Liturgijoje drauge meldėsi Stačiatikių (Ortodoksų) Bažnyčios Vilniaus ir visos Lietuvos arkivyskupas Inokentijus, Lietuvos Evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Seimo ir Vyriausybės atstovai, Kauno miesto meras ir savivaldybės tarnautojai, universitetų, kolegijų, mokyklų bei įvairių organizacijų vadovai ir gausiai susirinkę miesto tikintieji. Giedojo prof. Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras.

Išsaugota ištikimybė – nuoseklumo vaisius

Kun. Vytenis Vaškelis

Nuo virtuvėje tvarkingai panaudotos pašluostės padėjimo iki aukštojo tikėjimo vertybių siekio pilotažo – štai tokia plati mūsų prasmingos Kristuje egzistencijos amplitudė. Žmonių gyvenimo audinys dažniausiai mezgamas iš vos pastebimų kasdienių sprendimų darymo siūlelių. Tvarkingai ir nuosekliai jų atliekami maži veiksmai suponuoja būsimo svarbesnio apsisprendimo sėkmę. Ir priešingai, jei kas ką nors daro atmestinai bei atsainiai, pamažu pjauna šaką, ant kurios sėdi kaip liguistas narcizas, kurio charakteris „skylėtas“ ir gyvenimo būdas apgailėtinas. Taigi viską lemia nuoseklus prioritetų laikymasis ir moralinė svarbiausio siekiamo tikslo vertė. Ne tuščiai skamba sparnuota frazė: „Daryk smulkius sprendimus, atsižvelgdamas į savo galutinį tikslą!“

Dėl Pranciškonų vienuolyno ansamblio pastatų grąžinimo religinei bendruomenei ir teisingumo įvykdymo

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką

Pranciškonų vienuolyno pastatai, esantys Trakų g. 9/Pranciškonų g. 1, Vilniuje

Mes, žemiau pasirašę Romos Katalikų Bažnyčios Lietuvoje nariai, siekiame atkreipti Jūsų dėmesį į įsisenėjusią problemą, susijusią su nuosavybės teisės atkūrimu į Pranciškonų vienuolyno pastatus, esančius Trakų g. 9/Pranciškonų g. 1, Vilniuje (toliau – Pastatai) ir šių Pastatų grąžinimu jų istoriniam valdytojui bei savininkui – mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynui (toliau – Vienuolynas).

Vyskupo paminėjimas ir akolitų skyrimai

Vyskupai Linas Vodopjanovas OGM ir Jonas Boruta SJ su akolitais Evaldu Balbuckiu ir Antanu Šneideraičiu

Spalio 18 dieną Telšiuose vyko permanentinis Telšių vyskupijos kunigų susirinkimas. Kunigus ir konferencijoje dalyvaujančius Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikus pasveikino Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir vadovavęs bendrai maldai – Liturginių valandų Rytmetinei. Telšių vyskupas J. Boruta SJ kalbėjo apie popiežiaus Pranciškaus mokymą, kuriuo remdamasis analizavo pastoracinio darbo ir veiklos gaires.

Keliavo per Dievo pasaulį skambant vargonams

Šv. Gertrūdos bažnytėlėje vargonuoja prof. Leopoldas Digrys

Spalio 27-osios, sekmadienio, popietę Kaune, gotikinėje XV amžiuje statytoje Šv. Gertrūdos bažnytėlėje (Laisvės al. 101 b, tarp Laisvės al. ir J. Gruodžio g.), pirmąkart buvo surengta vargonų muzikos ir dvasingumo popietė „Kelionė per Dievo pasaulį“. Į renginį atėjo žmonės, ieškantys atsakymų į esminius būties klausimus ir mėgstantys muziką. Skirtingai nuo įprastų koncertų susirinkusieji į popietę girdėjo ne tik muziką, bet ir Šventojo Rašto tekstų skaitymus. Dievo žodį ir apmąstymus palydėjo prof. Leopoldo Digrio atliekami baroko ir romantizmo epochų kompozitorių kūriniai vargonams.

Kūryba – iš gražaus vaikystės pasaulio

Poetė Violeta Palčinskaitė

Dauguma penkiasdešimtečių vaikystėje skaitė ir deklamavo Violetos Palčinskaitės eilėraščius, daug kas skaitė juos savo vaikams, kažkas galbūt skaito ir vaikaičiams. Susitikti su poete, dramaturge, scenariste, vertėja, pelniusia daugybę apdovanojimų (1978 metais LSSR valstybinė premija už knygą „Namai namučiai“, 1982-aisiais aukso medalis tarptautiniame vaikų ir jaunimo filmų festivalyje Italijoje už filmą „Andrius“, sukurtą pagal rašytojos scenarijų, 2004 metais Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius, 2009-aisiais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos aukso medalis už išskirtinius pasiekimus literatūros ir poezijos vaikams srityje, 2011 metais – Metų vaikų knygos karalienės titulas), paskatino artėjanti jos gyvenimo sukaktis.

Tiesos ir teisingumo verpetuose

Edvardas ŠIUGŽDA

Lietuvoje – naujas triukšmas: skriaudžiama Lietuvos žiniasklaida. Žurnalistai protestuoja: įvykdytas piktinantis išpuolis prieš nepriklausomą žiniasklaidą! Taip paskutinius prokuratūros, VSD ir STT veiksmus, susijusius su į viešumą išėjusiais (gal specialiai atskleistais) slaptais dokumentais apie Rusijos rengiamą dezinformacijos puolimą prieš Lietuvą, aiškina dauguma žurnalistų. Nors tiesą sakant, labai abejotina, ar tie dokumentai turėjo būti įslaptinti, žinant atskleistas galimas grėsmes Lietuvai iš Rusijos pusės. VSD pranešė, kad spalio 13 dieną perdavė Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai žiniasklaidoje minimą slaptą raštą, kuriame buvo pateikta informacija, sudaranti Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį, todėl kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai neteisėto valstybės paslapties atskleidimo, nes tą pačią dieną žiniasklaidoje buvo pradėta viešinti informacija pateikiant nuorodą į VSD raštą. Taigi, prokuratūra šiuo metu turi labai konkrečią užduotį: išaiškinti, kas viešai atskleidė slapto dokumento, kuriame buvo duomenys apie valstybės paslaptį sudarančią informaciją, turinį.