2018 m. sausio 12 d.
Nr. 2 (2269)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

100 metų – tūkstančiai žygių...


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Sausio 13-oji ir laisvė

Galutinis KGB
sąrašų paskelbimas:
kaip savo pačių
rankomis buvo
terorizuojami žmonės

Gyvenimo
audrose nepalūžęs

Šviesa, sklindanti
iš vienuolijų

Kalėdinė dovana
akliesiems

Neįgaliųjų dienos
užimtumo centro
kalėdinis renginys

Popiežiaus taikos mokymas 2017 metų kelionėse

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus Fatimoje
prie Dievo Motinos statulos
padėjo auksinę rožę

Netrukus prasidės pirmoji 2018 metais apaštalinė popiežiaus Pranciškaus užsienio kelionės į Lotynų Amerikos šalis Čilę ir Peru (sausio 15–22 d.). Šiemet tikimės jo apsilankymo Lietuvoje ir kitose Baltijos regiono valstybėse. Todėl susitelksime į ypač aktualų jo taikos mokymą per atliktus pernai keturis pastoracinius vizitus. 2017 metais popiežius Pranciškus aplankė penkias skirtingų žemynų valstybes – Egiptą, Portugaliją, Kolumbiją, Mianmarą ir Bangladešą – ir iškėlė įvairių lygių dialogų svarbą įveikiant istorinius konfliktus, siekiant sutaikyti tautas. Šioje srityje visos religijos turi duoti aiškų pavyzdį, ryžtingai pasmerkdamos bet kokį smurtą, ypač jeigu jis vykdomas netgi Dievo vardu, ir skelbti darnos ir brolybės žinią visiems geros valios žmonėms.


Šventasis Sostas ir Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas

Mons. dr. Rolandas Makrickas dar prieš 13 metų Vatikano archyvuose atrado svarbų
Lietuvos Nepriklausomybės istorijos dokumentą

Mons. dr. Rolandas Makrickas

Bet koks su mūsų istorija susijusių dokumentų radimas pasaulio archyvuose tampa dovana ir reikšmingu įvykiu, juolab kad pradėjome nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio metus. Prieš pat Kalėdas įvyko nesusipratimas dėl Vatikano slaptojo archyvo fonduose esančio dokumento – Lietuvos prašymo Šventajam Sostui pripažinti mūsų nepriklausomybę. Manymas, kad jį surado Istorijos instituto mokslininkas pasirodė esąs ne visiškai teisingas. Paaiškėjo, kad dokumentas buvo surastas prieš 13 metų – 2004-aisiais jį atrado monsinjoras daktaras Rolandas MAKRICKAS, dokumentą aprašęs savo daktarate, kurį apsigynė Grigaliaus universitete, Romoje. Disertacijoje, kuri 2006-aisiais išleista atskira knyga, „Šventojo sosto ir Lietuvos santykiai, Lietuvos valstybės atgimimas 1915-1919 metais pagal Miuncheno apaštališkosios nunciatūros archyvinius dokumentus“. Diplomatas ir Bažnyčios istorikas, Vatikano apaštališkosios nunciatūros vadovas Gabone (Afrika) mons. Rolandas Makrickas anksčiau yra dirbęs ir Kaukaze – Gruzijoje, Armėnijoje, ir Skandinavijoje, ir Amerikoje, ten organizavęs dabartinio popiežiaus Pranciškaus vizitą į Jungtines Valstijas. Mons. dr. Rolandas Makrickas atsakė į Nemiros Pumprickaitės LRT televizijos laidos „Savaitė“ ir Agnės Skamarakaitės LRT radijo laidos „60 minučių“ klausimus. Pateikiame šių svarbių pokalbių sanglaudą.


Tų dienų prisiminimų iš atminties neišplėši...

Vytautas BAGDONAS

Kauno rajone gyvenantis mokslininkas,
visuomenės veikėjas doc. dr. Gvidas
Kazlauskas niekuomet nepraleidžia
galimybės apsilankyti gimtajame
Svėdasų krašte organizuojamose
tradicinėse „Vaižgantinėse“ ir tarti
už širdies griebiantį žodį
Simonos BAGDONAITĖS nuotraukos

Iš Svėdasų krašto (Anykščių r.) kilęs, Kauno rajone gyvenantis mokslininkas, veiklus Kauno anykštėnų bendrijos narys, technologijos mokslų, aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų daktaras doc. Gvidas Kazlauskas – dažnas svečias tėviškėje. Jis visuomet suranda laiko ir noro apsilankyti čia vykstančiose šventėse, kultūriniuose renginiuose, prisideda prie lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto atminimo išsaugojimo ir puoselėjimo, moraliai ir materialiai remia asociaciją Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų, 30 metų veikiantį restauruotame buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastate, kur vaikystėje teko mokytis ir būsimajam mokslininkui.

Buvęs ilgametis Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Profesinės saugos ir ekologinės inžinerijos katedros docentas, Darbo sąlygų gerinimo mokslinės laboratorijos vedėjas, daugelio mokslinių straipsnių, leidinių, išradimų, žemės ūkio mechanizatorių darbo sąlygų gerinimo projektų autorius, net ir išėjęs į užtarnautą poilsį, ramiai nesėdi namuose. Dalyvaudamas įvairiuose renginiuose tiek Kaune, tiek Anykščiuose ar Svėdasų krašte jis visuomet pasisako aktualiais gyvenimo klausimais, reikliai kelia problemas, atskleidžia tautinės savigarbos jausmą, patriotiškumo idėjas, skatina būti budrius, saugoti, puoselėti sunkiai iškovotą Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, mylėti ir globoti savo Tėvynę.


Sausio įvykių ir Dievo paliesti

Bronius VERTELKA

Eugenija ir Alvydas Šateikai
buvo aktyvūs Sausio 13-osios
įvykių dalyviai

Retas atvejis, kad trys vienos šeimos nariai būtų apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais. Taip įvertinti Eugenija ir Alvydas Šateikai bei jų sūnus Valdas, gyvenantys Kupiškio rajone, Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietėje.

1991 metų sausį, rūsčiausiu metu Lietuvai, kai šaliai iškilo rimta grėsmė netekti nepriklausomybės, tūkstančiai  žmonių stojo jos ginti. Sužinojusi, kad iš Subačiaus į Vilnių vyksta autobusas, Šateikų šeima irgi buvo tarp jo keleivių. Su tėvais važiavo ir jų trylikametis sūnus Valdas. Visi vylėsi, kad grįš sveiki ir gyvi, nes vyko ne stebėti teatro spektaklio ar sporto rungtynių, bet ginti Lietuvos laisvės. Prižiūrėti namų ūkį pasiliko Eugenijos mama.

Buvo sausio 12-oji. Prie Radijo ir televizijos rūmų sostinės S. Konarskio gatvėje būriavosi žmonės. Susirinkusieji nerimavo, kadangi bet kuriuo metu galėjo būti užpulti ginkluotų kareivių. Išgirdus galingų motorų gausmą ir pasirodžius tankams, manė, jog tie pravažiuos nieko neliesdami.


Panevėžio vyskupijoje

Kupiškio dekanate

Šventė klebono kunigystės 20-metį

Po šv. Mišių grupelė kunigų prie
malonėmis garsėjančio Švč. Mergelės
Marijos paveikslo. Iš kairės:
Eimantas Novikas, Virginijus
Šimukėnas, Albertas Kasperavičius
ir Vidmantas Kareckas

SKAPIŠKIS. Gruodžio 8 dieną Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje buvo neįprasta: su tik ketvirtą mėnesį klebonu dirbančiu kun. Albertu Kasperavičiumi į bažnyčią rinkosi gausus būrys parapijiečių ir kaimyninių parapijų kunigų – tą dieną klebonas šventė kunigystės 20-metį.

2017 m. liepos 4 d. Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo OFM skyrimu kun. A. Kasperavičius buvo paskirtas Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonu ir kartu aptarnauti Panemunio Švč. Trejybės ir Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijas. Tarnybą šiose parapijose kunigas pradėjo rugpjūčio 4-ąją. Taigi kunigas dirba dvejuose dekanatuose: Kupiškio (jam priklauso Skapiškio parapija) ir Rokiškio (Panemunio bei Pandėlio parapijos).


Panevėžio vyskupijoje

Pasvalio dekanate

Po remonto vėl kviečia bažnyčia

Grupė Daujėnų parapijos svečių.
Pirmoje eilėje – vyskupas Linas
Vodopjanovas, Pasvalio krašto garbės
pilietis dr. Pranas Kiznis, vyskupas
emeritas Jonas Kauneckas, antroje
eilėje centre – kun. Henrikas Kalpokas

DAUJĖNAI. Gruodžio 17-ąją, sekmadienį, parapijos žmones bendrai maldai sukvietė po remonto duris vėl atvėrusi Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia. Padėkos šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Pasvalio dekanas, Daujėnų parapijos administratorius kun. Henrikas Kalpokas. Pilnutėlėje bažnyčioje skambėjo padėkos žodžiai, aidėjo plojimai geradariams.

Šventovė išgražėjo ir atjaunėjo ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Šviesiomis spalvomis nušvito bažnyčios fasadas, saugant pastatą nuo drėgmės, moderniomis technologijomis izoliuoti pamatai, aplink juos įrengtas drenažas. Bažnyčios viduje atliktas beveik kapitalinis remontas. Sutvirtintas mūras, sienos nutinkuotos iš naujo, perdažytos, sutvarkytos lubos. Pašalinus senus tinko sluoksnius atsivėrė senosios freskos, kurios liudija buvus nuostabią sienų ornamentiką. Architektų ir restauratorių patarimu, freskos buvo rūpestingai išsaugotos. Bažnyčioje įrengti kondicionieriai.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija