Sadamas Huseinas priėjo liepto galą…

Česlovas IŠKAUSKAS,
         politikos apžvalgininkas

Šeštadienį JAV kariškiai Tikrito apylinkėse sulaikė buvusį Irako diktatorių Sadamą Huseiną. Sekmadienį per televiziją iš pradžių buvęs prezidentas buvo parodytas su ilga barzda ir susivėlusiais plaukais, vėliau - jau be barzdos. EPA-ELTA nuotraukos

Sugautas į Tarzaną panašus diktatorius

Amerikiečių generolas Rikardas Sančesas, vadovaujantis JAV sausumos pajėgoms Irake, sekmadienį per spaudos konferenciją Bagdade pareiškė: „Nebuvo paleista nė vieno šūvio“. Šiuo metu S. Huseiną, kuris yra „kalbus ir linkęs bendradarbiauti“, nežinomoje vietoje saugo Amerikos kariškiai. Amerikiečiai parodė rūsio, kuriame buvo pasislėpęs S.Huseinas, nuotraukas. Po to R. Sančesas parodė vaizdajuostę, kurioje užfiksuota, kaip eksdiktatorių apžiūri gydytojas. S. Huseinas buvo su ilga barzda ir susivėlusiais plaukais. Nuverstas Irako prezidentas atrodė išsekęs.

„Baimės ir specialiųjų tarnybų valstybė galutinai sugriauta“, - pasakė Irako laikinosios valdančiosios tarybos narys Adnanas Padšadšis. Keli žurnalistai per spaudos konferenciją garsiai džiūgavo, kai buvo demonstruojamos S. Huseino nuotraukos, ir šaukė: „Mirtis Sadamui!“.

V.Stankevičius: apkalta reikalinga,
kad Lietuva iš vidaus negriautų NATO ir ES

Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas, Socialliberalų frakcijos narys Vaclovas Stankevičius Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka

Kai Vakaruose komentuojamas Lietuvą krečiantis Prezidento skandalas, dažnai pabrėžiama, kad Lietuva - būsima NATO narė. Todėl, kaip sakė Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas, Socialliberalų frakcijos narys Vaclovas Stankevičius, prezidento Rolando Pakso užsispyrimas neatsistatydinti yra žalingas mūsų valstybei tarptautiniu mastu. „Ir per privačius, ir per oficialius pokalbius man ne kartą sakyta, kad slaptos informacijos išsaugojimas NATO valstybei ypač svarbus. Jei prasideda jos nutekėjimas, tai silpnina visą NATO struktūrą, teigia parlamentaras. – Jei ant politiko krenta šešėlis, nereikia laukti kažkokių teisinių įrodymų, ieškoti kojų pėdsakų ar pirštų antspaudų“. Pasak V. Stankevičiaus, NATO valstybės „nėra sužavėtos liberaldemokrato Jurijaus Borisovo komercine ir politine veikla Lietuvoje“. Jo žodžiais, Prezidento apkalta pradėta laiku, nes kitaip Lietuva gali tapti „pilka“ valstybe, griaunančia iš vidaus NATO ir ES, arba net Rusijos interesų placdarmu. „Matome, kaip Rusija pasikeitė per vieną rinkimų dieną. Valstybės Dūma pagal savo politinę sudėtį priartėjo prie Baltarusijos“, – perspėja NATO komisijos pirmininkas. V. Stankevičius pripažįsta, kad šiandien yra „dvi Lietuvos“. Pasak jo, kai kurie žmonės pamiršo nepriklausomybės iškovojimo kainą. V. Stankevičiaus teigimu, „antra“ Lietuva - tai mūsų agrariniai rajonai, kuriuose apskritai nelabai suvokiama, kas yra grėsmė nacionaliniam saugumui. „Ten, matyt, galvojama, kad jei Vilniaus nesupa tankai ir barikados, tai visi esame saugūs“, – apgailestauja socialliberalas.

Socialliberalų ir socialdemokratų
pozicijos gali išsiskirti

Seimo narė Nijolė Steiblienė Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkė, Socialliberalų frakcijos narė Nijolė Steiblienė patvirtino Eltai, kad valdančioji koalicija per Prezidento skandalą priėjo takoskyrą, ties kuria dabartiniai partneriai socialliberalai ir socialdemokratai gali pasukti skirtingomis kryptimis. Anksčiau taip manyti leido kai kurie socialdemokratų pareiškimai ir tai, jog ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas Aloyzo Sakalo vadovaujamos parlamentinės komisijos darbą buvo pavadinęs „spektakliu“.

N.Steiblienė pažymi, kad valstybės įvaizdžiui šis skandalas nepakenkė, nors daugelis dabar mano kitaip. „Man svarbu - ne kaip mes atrodome, o kokioje valstybėje gyvens mano vaikai ir vaikaičiai. Atkūrėme valstybę ne tam, kad kaip nors „atrodytume“ pasaulyje“, – teigia Seimo narė. Interviu buvo duotas lapkričio pabaigoje, t.y. dar nebaigus darbo Seimo laikinajai komisijai ir nepradėjus rinkti Seimo narių parašų po apkaltos Prezidentui dokumentu.

Nudvasintas ūkininkavimas, nudvasintas vartojimas

Algimantas ZOLUBAS

Lietuviškos kilmės rusų geobiochemikas Vladimiras Vernadskis, su kuriuo Stalinas nesusidorojo tik todėl, kad mokslininkas pasaulyje buvo per daug žinomas, o jo nuopelnus mokslui Ukrainoje ir Rusijoje nuslėpti nebuvo įmanoma, teigė žmogaus, gyvojo ir negyvojo pasaulio vienybę. Iškiliausius jo mokinius mokslininkus bolševikai uždarė į kalėjimus, nes jie priešinosi gamtos prievartavimui, nesekė Mičiurino, Timiriazevo bei kitų naujųjų „mokslininkų“ pėdomis, nepritarė jų teiginiams: „Mes iš gamtos neprašysime, mes pareikalausime“, „Mes pakeisime upių tekėjimo kryptį atgalios“. V.Vernadskis buvo pirmasis ekologas, kuris prabilo ne tik apie ypatingą dėmesį organizmų santykiams su gyvenamąja aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką, bet išplėtė ekologiją žmogaus minčių santykiui su supančiu pasauliu. Mokslininkas teigė, kad egzistuoja noosfera (minčių sfera), kurios negalima teršti nešvariomis, neharmoningomis mintimis, nes jos esančios nemarios, kaupiasi noosferoje, kenkia ne tik pačiam minties šaltiniui - žmogui, bet ir visai žmonijai.

Iš lyderės - į Europos užkaborius

Petras KATINAS

Bene svarbiausia, ką įgijo Lietuva prieš R.Paksui tampant Prezidentu – tai geras Lietuvos vardas pasaulyje. Dabar jau matome visai kitą vaizdą. Įgytas pasitikėjimo valstybe kapitalas iššvaistytas ir tebešvaistomas toliau. O kas baisiausia, tuo švaistymu užsiima aukščiausio rango valstybės pareigūnas. Visais įmanomais būdais atvirai kurstoma ir skaldoma šalies visuomenė. Tai aiškus Konstitucijos pažeidimas, niekur civilizuotame pasaulyje negirdėtas dalykas, kai Prezidentas, atsakingas už tvarką valstybėje, kasdien didina politinę įtampą tarp piliečių. Už tokius dalykus skelbiama ne apkalta, o sodinama į kalėjimą.

Didžiausia ES krizė

S.Berluskonio stebuklas neįvyko

Petras KATINAS

Po visą praėjusį savaitgalį vykusio nepaprastai įtempto ES viršūnių susitikimo Briuselyje, kuriame dalyvavo ir dešimties valstybių kandidačių vadovai, paaiškėjo, kad išsipildė pačios niūriausios politikos apžvalgininkų prognozės, skelbtos viršūnių susitikimo išvakarėse. Buvo prognozuojama, kad besiplečianti Europos Sąjunga gali įklimpti į didžiausią krizę nuo pat ES susikūrimo. Taip ir įvyko.

Ar gali Jungtinių Tautų taikos
palaikymo pajėgos atsirasti Čečėnijoje?

Romanas Algimantas SEDLICKAS,
       Seimo narys

Karas Čečėnijoje vyksta ilgiau nei dešimt metų. Per tą laiką Jungtinės Tautos siuntė taikos palaikymo pajėgas į įvairias konfliktų zonas nuo Kosovo pačioje Europoje iki Rytų Timoro salos Ramiajame vandenyne. Tačiau Jungtinės Tautos visuomet atsiribojo nuo karo Čečėnijoje būtent dėl to, kad ši teritorija buvo priskirta Rusijos įtakos zonai. Iš esmės tai buvo ir dėl to, kad šalys, turėdamos galimybių užstoti Čečėniją neturėjo apčiuopiamų ekonominių ar kitų interesų šiame regione, kurie skatintų jas susiremti su Rusija.

Reformos Rusijoje: klaidos ir praradimai

Amerikiečių žurnalistas Deividas Sateras neseniai išleido knygą, pavadintą „Tamsa prieš aušrą“, kurioje aprašo pastaraisiais metais Rusijoje vykdytas reformas. Ši knyga išsiskiria iš kitų panašaus pobūdžio veikalų ne tik objektyvumu, bet ir originaliu požiūriu. D.Sateras mano, kad reformos Rusijoje pasiekė tikslą, tačiau kelią į geresnę šalies ateitį užkirto Rusijos valdžia.

Iranas parems amerikiečius Irake

Irano prezidentas M.Katamis neseniai paskelbė palaikąs laikinosios Irako administracijos veiksmus ir Jungtinių Amerikos Valstijų vykdomą politiką šioje šalyje. Oficialiame pranešime teigiama, kad toks žingsnis žengtas rūpinantis kaimyninio Irako ateitimi. Taigi amerikiečiams ir jų sąjungininkams gali pavykti nušauti du zuikius iškart: įgyti paramą tarp musulmonų sunitų ir pagerinti daugelį metų įtemptus santykius su Iranu. Pažymėtina, jog partnerystė pasiekta nesikišant slaptosioms tarnyboms, ja jau spėjo pasidžiaugti viso pasaulio žiniasklaida.

Nerami padėtis Irake vis dar tęsiasi

Gražina MINKAUSKAITĖ

Irake beveik kasdien tebegriaudi sprogimai. Kovotojai savo taikiniu pasirenka pastatus, kuriuose gyvena ir dirba užsienio šalių piliečiai ar koalicinės jėgos mėgina įkurti vietinės valdžios struktūras. Nesiliaujantis karas vadinamas įvairiai: partizaniniu, teroristiniu ar net karu dėl nepriklausomybės.

Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės vadas generolas Dž.Abizaidas tvirtina neva irakiečių, aktyviai su ginklu rankose besipriešinančių amerikiečiams, yra ne daugiau kaip penki tūkstančiai. Deja, kovotojai gerai organizuoti, žiaurūs, neslepiantys fanatizmo, turi patirties dirbti pogrindyje, juos remia turtingi ir įtakingi žmonės.