2002 metai
2003 metai
2004 metai

Lietuvos kariuomenė:
neišvengiama politizavimo

Buvęs kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis Gintaro Lukoševičius (ELTA) nuotrauka

Lietuvos kariuomenėje pavyko reformos, kuriomis atsikratyta sovietinių atgyvenų, tačiau valstybėje jų dar esama nemažai. Tai viena priežasčių, kurios lemia žmonių pasitikėjimą populistais ir nusivylimą “tradicinėmis” partijomis. Tai tvirtinęs buvęs kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis taip pat pareiškė manąs, jog Lietuvos kariuomenę iki šiol bandoma politizuoti. “Lietuvos krašto apsaugos ministerija, kitaip nei Vakarų valstybėse, kišdavosi ir kišasi į karinius reikalus. Tai ne jų kompetencijos sritis, bet jie galvoja, kad yra gudresni. Personalą skiria ministras, o ne kariuomenės vadas. Kariuomenė yra politizuojama”, - teigė J. Kronkaitis.

Noras valdyti pasaulį

Petras KATINAS

Haris Kasparovas paragino JAV pagaliau liautis flirtuoti su Kremliumi bei V.Putinu EPA-ELTA nuotrauka

Birželio viduryje JAV Kongrese įvyko oficialūs svarstymai apie demokratinių laisvių ir teisių padėtį Rusijoje. Kaip ekspertas buvo pakviestas buvęs pasaulio šachmatų čempionas Haris Kasparovas, neseniai Rusijoje įkūręs visuomeninę organizaciją „Komitetas 2008. Laisvas pasirinkimas“. H.Kasparovas nedvejodamas paragino JAV pagaliau liautis flirtuoti su Kremliumi bei prezidentu V.Putinu ir radikaliai keisti politiką Rusijos atžvilgiu – vykdyti tokią politiką, kokią vykdė Sovietų Sąjungos atžvilgiu JAV prezidentas Ronaldas Reiganas. „Aš tikiuosi, kad JAV pagaliau nebekvies V.Putino į Didžiojo septyneto – labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių JAV, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Kanados – klubą“,– pareiškė H.Kasparovas. Pasak jo, vadinamasis Didysis aštuntukas – tai Kremliaus išsigalvojimas, o Vakarai, priimdami ekonomiškai atsilikusią ir chaose skendinčią Rusiją, tokiu būdu suteikė avansą buvusiam prezidentui B.Jelcinui, tikėdamiesi, kad jis sugebės pertvarkyti Rusiją į demokratinę valstybę. Iš tiesų B.Jelcinas stengėsi tai padaryti, bet jo bandymai buvo sabotuojami įvairiausiuose valdžios lygiuose. Atėjus į valdžią V.Putinui prasikalę demokratijos daigai sistemingai naikinami. Faktiškai visa žiniasklaida, pirmiausia televizija, atsidūrė valdžios kontrolėje. Na, o „Jukos“ naftos kompanijos sunaikinimas akivaizdžiausiai parodė, kad Kremlius, konkrečiai, prezidentas V.Putinas, siekia įvesti autoritarinį valdymą.

Keliaklupsčiavimas

Petras KATINAS

Kažkodėl Premjeras ir valdančiosios partijos lyderis A.Brazauskas bei kiti socialdemokratų veikėjai labai supyksta, kai kas nors drįsta priminti, jog jie vykdo prorusišką politiką. Atsigynimui kartojami seni trafaretiniais tapę argumentai, esą Rusija jau nebe ta Sovietų Sąjunga, negalima sieti ekonomikos su politika ir t.t. Nežinia, kodėl taip meluojama. Negi manoma, kad visi Lietuvos žmonės jau tapo visiškais „runkeliais“, nesidomi tuo, kas vyksta Maskvoje, neskaito Rusijos spaudos ir nežiūri televizijos, pagaliau negirdi, ką kalba Kremliaus valdovai. Štai Rusijos prezidento V.Putino laiške Federaliniam susirinkimui tiesiai rašoma, kad Rusijos prekyba su Europa per Baltijos jūrą yra vienas pagrindinių Rusijos valstybės uždavinių per visą jos istorijos laikotarpį. Todėl V.Putinas nedviprasmiškai pabrėžia būtinybę kontroliuoti Pabaltijo uostus.

Nesibaigianti laisvės kova

Gražina TRIMAKAITĖ

Marijampolėje įvyko konferencija „Bažnyčia ir pasipriešinimas okupacijai“, ir tai yra proga pagalvoti: ar yra dabar okupacija ir kas jai priešinasi, koks Bažnyčios santykis su dabartine okupacija, jeigu ji yra?

Kai tokiame kontekste minime Bažnyčią, būname atsargūs ir neužmirštame jos dvejopo buvimo. Ji nėra vien tik žmonių organizacija, jų sukurta bei išlaikoma. Ji yra ir Antgamtė žemėje. Matoma Bažnyčiai priklausančių žmonių veikla jos visiškai neatspindi. Savo esme ji žmonėms neprieinama nei panaudoti, nei sugadinti – žmonės gali tiktai būti joje arba nuo jos atsiskirti. Kurie būna, tie yra jos nešami per gyvenimą į Amžinybę. Savo laisvos valios pastangomis būname, bet nueiname ne patys, o esame nešami. Yra tikslas – Amžinybė, į kurią einama per gyvenimą. Kaip elgiamasi gyvenime, tokia yra Amžimybė. Kas svarbaus yra gyvenime, viskas privalo rūpėti, būtinai politika kaip svarbi dalis žemės gyvenimo, kurio žingsniais einama į Amžinybę.

Pilietinės visuomenės institutas

Atviros Lietuvos fondas (ALF) ir Valdo Adamkaus fondas įkūrė bendrą viešąją įstaigą - Pilietinės visuomenės institutą, kuris bandys stiprinti Lietuvos pilietinę visuomenę, tvirtinti jos idėjinius ir vertybinius pamatus.

Siekis sujungti susiskaldžiusią visuomenę pilietiniais ir bičiulystės ryšiais Pilietinės visuomenės instituto steigėjams neatrodo utopija, nors vien V. Adamkaus vardas ant naujosios organizacijos pamatų daugeliui signalizuoja aiškią politinę kryptį.

Instituto steigėjai pabrėžia vengsiantys bet kokio tapatinimosi su politiniais judėjimais ir kartu visus be išimties kviesiantys prisidėti prie savo veiklos.

Lietuvos Prezidento rinkimai -
pamoka Lenkijai

Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ išspausdino buvusio šios šalies ambasadoriaus Lietuvoje Jano Vidackio straipsnį, kuriame analizuojami Lietuvos Prezidento rinkimų rezultatai.

„Lietuvos Prezidento rinkimai sukėlė Lenkijoje daug emocijų. Tatai tikriausiai nulėmė ta aplinkybė, kad bet kurie rinkimai Lietuvoje paprastai tampa mūsų „pirminiais rinkimais“, - rašo J. Vidackis. Kaip prisimena straipsnio autorius, Lenkijos žiniasklaidoje buvo pilna dramatiškų išvadų. Iš pradžių Kazimira Prunskienė buvo pristatoma kaip pavojingas prorusiškas demonas, ir dar KGB agentė, ketinanti iškreipti Lietuvą iš integracijos su Vakarais kelio. Vėliau, kai rinkimus nedidele balsų persvara laimėjo Valdas Adamkus, Lenkijos žiniasklaida ėmė aimanuoti: „Lietuva padalyta pusiau“.

Viena Europa ar 25 „europos“?

Europos Konstitucijos priėmimas sukėlė didelę nuomonių audrą tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Iki šiol neaišku, kas bus, kai reikės pasirašyti šį dokumentą. Bandymai suderinti jo tekstą, kurio „autorius“ yra Europos Konventas su Prancūzijos prezidentu Žiskaru d’Estenu priekyje, jau buvo daromi ir anksčiau. Iš pradžių buvo kalbama, kad Konstitucijos tekstas turėjęs būti patvirtintas praeitais metais, po to numatyta šių metų gegužės 1-oji. Galiausiai apsispręsta ties rinkimų į Europarlamentą data. Tačiau gyvenimas pakoregavo kiekvieną iš paminėtų datų. Kodėl?

ES Parlamentas – neprognozuojamas

Per ginčus dėl Europos Komisijos (EK) pirmininko kandidatūros sustiprėjo Europos Parlamento pozicijos, tačiau nauja Europarlamento sudėtis nepadarė jo labiau prognozuojamu, - dienraštyje "Financial Times" šio mėnesio pirmajame numeryje tvirtino įtakingas britų apžvalgininkas Kventinas Pylas komentare "Neprognozuojama asamblėja".

Turkų maršas

Vokietijos sostinėje Berlyne gyvenantys turkai jautriai reaguoja į įvykius tėvynėje ir bando jiems daryti įtaką rengdami demonstracijas

JAV prezidentas Džordžas Bušas NATO viršūnių susitikime Stambule gerokai supykdė Prancūzijos prezidentą Žaką Širaką, paragindamas Europos Sąjungą kuo greičiau priimti į ES Turkiją. Susierzinęs Prancūzijos prezidentas patarė Dž. Bušui nesikišti į ES reikalus, kaip Europa nesikiša į Jungtinių Valstijų santykius su kaimynine Meksika.

Tačiau Europos Sąjungai Turkijos klausimą vis tiek reikės spręsti. Ir ne vien todėl, kad Ankara deda visas pastangas tapti ES nare. Mat daugiau nei prieš 40 metų, konkrečiai, 1961 m. spalio 30 d., Vokietijos Federacinė Respublika sudarė sutartį su Turkija dėl darbininkų atvykimo į Vokietiją. Tūkstančiai turkų bemat pasinaudojo ta sutartimi ir ėmė plūsti į Vokietiją. Šiuo metu Vokietijoje gyvena per du milijonus turkų, neskaitant moterų ir vaikų, faktiškai gyvenančių nelegaliai, arba pirmųjų atvykėlių vaikų, kurie gavo Vokietijos pilietybę. Todėl tikslaus turkų skaičiaus Vokietijoje niekas nežino.

Vien tik nafta valdo mus…

Naftos kompanijos „Britisch Petroleum“ tyrimų duomenimis, esant dabartiniams naftos gavybos tempams, jos atsargų ją išgaunančiose šalyse pakaks: Kanadoje – 6 metams, Norvegijoje – 8, JAV – 11, Rusijoje – 19, Kazachstane – 27, Meksikoje – 21, Nigerijoje – 30, Katare – 55, Saudo Arabijoje – 85, Jungtiniuose Arabų Emyratuose – 114, Kuveite – 127, Irake – 128 metams.

Ukraina ir Gruzija veržiasi į NATO

Petras KATINAS

Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Jaroslavas Skalko pareiškė, jog po konsultacijų su NATO atstovais Kijevas tikisi neilgai trukus sulaukti pakvietimo į Aljansą ir pasirašyti memorandumą dėl Ukrainos strateginės transporto aviacijos panaudojimo NATO operacijose ir kariniuose mokymuose. „Šis memorandumas suteiks Ukrainos ir NATO santykiams naują impulsą“, - sakė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos sunkiųjų transporto lėktuvų AN-124 „Ruslan“ prezentacija pagal NATO ir ES programą jau įvyko Vokietijoje ir buvo gerai įvertinta. Dabar ir NATO kuluaruose bei Kijeve beveik neabejojama, kad po memorandumo pasirašymo NATO sudarys kontraktą nuomoti Ukrainos transporto lėktuvus AN-124 ir IL-76.

Rusija tikisi ES paramos stojant į PPO

Maskvos pareigūnų sprendimas gerokai sumažinti eksportuojamų gamtinių dujų kainas Europos Sąjungos valstybes galutinai įtikino tarpininkauti Rusijos stojimui į Pasaulinę prekybos organizaciją.

Europos Sąjunga ištisus dešimtmečius Rusiją kaltino pelnantis savo gamtinių išteklių kainomis tiek vidaus rinkoje, tiek ir jas eksportuojant. Rusijos gamtinių dujų vartotojų interesams atstovaujančios įmonės suvartoja maždaug šeštadalį visoje Europoje išgaunamų dujų. Dujų gavybos įmonės derybose su Kremliumi pagaliau pasiekė kompromisą. Tuo tarpu Rusijos politikai užsitikrino Europos Sąjungos valstybių paramą siekiant tapti Pasaulinės prekybos organizacijos nare.