2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Dž.Bušas: Aljansas liks mūsų saugumo ramstis

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džordžas Bušas, pirmadienį pradėjęs penkių dienų kelionę po Europą, Briuselyje susitiko su Belgijos ministru pirmininku Gi Ferhofštatu

JAV prezidentas Džordžas Bušas, pirmadienį pradėjęs penkių dienų kelionę po Europą, NATO pavadino "pagrindiniu mūsų saugumo naujajame šimtmetyje ramsčiu". Nepaisant kai kurių nuomonių skirtumų praeityje, Aljanso vienybė nenukentėjo, pareiškė jis savo kalboje pirmadienį Briuselyje. Anot Dž.Bušo, pasaulio laukia dideli uždaviniai, todėl būtina pradėti "naują transatlantinės vienybės erą". JAV prezidentas Briuselyje taip pat išdėstė svarbiausius Jungtinių Valstijų politikos pasaulyje principus ir tikslus. Jis kalbėjo apie padėtį Artimuosiuose Rytuose - Izraelio ir palestiniečių santykius, vadinamąjį "kelio gairių" planą, kuris turėtų atvesti šias dvi tautas į taikų, saugų gyvenimą. JAV prezidentas pabrėžė, kad Sirija turi nutraukti Libano okupaciją. "Sirijos režimas turi imtis stipresnių veiksmų prieš tuos, kurie remia smurtą ir ardomąją veiklą, nutraukti teroristinių grupuočių rėmimą, nes jos siekia palaidoti taikos tarp žydų ir palestiniečių viltį. Sirija turi baigti Libano okupaciją", - pažymėjo Dž.Bušas.

V.Adamkus pakvietė V.Juščenką atvykti vasarą ilsėtis Nidoje

Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos prezidentai (iš kairės) Aleksandras Kvašnievskis, Viktoras Juščenka bei Valdas Adamkus Zagrebe Džojos Barysaitės (ELTA) nuotrauka

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį Kroatijos sostinėje Zagrebe dalyvavo trišaliame susitikime su Lenkijos prezidentu Aleksandru Kvašnievskiu ir Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka. V.Adamkus pakvietė Ukrainos prezidentą V. Juščenką atvykti su darbo ir poilsio vizitu į Nidą šią vasarą. Pakvietimas buvo priimtas.

Trišaliame Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vadovų susitikime buvo aptarta tolesnė dvišalių ir trišalių ryšių plėtra. Prezidentai kalbėjosi apie Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą perspektyvas, NATO ir Ukrainos bendradarbiavimo galimybes. Valstybių vadovai konstatavo, kad bus tęsiamas trišalis bendradarbiavimas prezidentų, parlamentų bei vyriausybių lygiu.

Pragmatiškumas ar prisitaikymas

Petras KATINAS

Grįžę iš Maskvos mūsų parlamentarai, vadovaujami Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko J.Karoso, džiaugėsi, kad ten niekas jų nebarė, netgi Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas K.Kosačiovas priėmė maloniai ir mandagiai. Jeigu socdemas J.Karosas, kaip įpratęs, apie galimą Prezidento kelionę į Maskvą gegužės 9-ąją kalbėjo labai aptakiai, užtat apie tai visu balsu prabilo J.Karoso koalicijos partneris socialliberalas, besirūpinantis NATO reikalais, Vaclavas Stankievičius. Jis pareiškė, kad Prezidentui būtinai reikia vykti į Maskvą ir kartu su V.Putinu švęsti Pergalės dieną. Taigi pakartojo tą patį, ką dar nepriklausomybės atkūrimo aušroje kalbėjo vienas „pragmatikų“ A.Brazauskas, netgi žadėjęs Nobelio premiją tam, kuris pasiūlys receptą, kaip galima išgyventi atsiskyrus nuo Maskvos. Beje, tos pačios nuomonės Premjeras tebesilaiko iki šiol. Nesinori tikėti, kad toks, bent jau skelbęsis dideliu NATO entuziastu, taip staiga pamiltų Rusiją. O jeigu Lietuvos Prezidentas į Maskvą nevyks, tada, anot V.Stankievičiaus, prieš mus gali būti imamasi ekonominių sankcijų. Štai taip! Kitaip tariant, nevalia erzinti Kremliaus valdovų, nes ims ir užsuks naftos bei dujų čiaupus. Be to, pasak V.Stankievičiaus, V.Adamkui nenuvykus į Maskvą, mūsų nesupras ES ir NATO, nes Lietuva įsipareigojusi palaikyti draugiškus santykius su kaimynais.

Maskvietiška ruletė Gegužės 9-oji - Baltijos šalių šantažo įrankis

Povilas STRAPŠYS

Šventinis pyragas Jauniaus Augustino piešinys

Ginčai dėl nacistinės Vokietijos kapituliacijos 60-mečio (pergalės) dienos šventimo Maskvoje jau tapo gana nuvalkiotu dalyku. Šio renginio šalininkų ir priešininkų argumentai daug kartų pakartoti ir puikiai žinomi. Suprantama, ši tema mums, lietuviams, nukentėjusiems ne tik nuo fašizmo, bet ir nuo bolševikų, yra ypač skaudi. Bet kartu net ir įdomu darosi – kodėl ši dilema iškilo kaip tik šiemet? Kodėl toks klausimas nekilo prieš dešimt ar penketą metų?

Dėl nevaržomai įgyvendinamo pavojingo bandymo slėpti istorinę tiesą

Mes, istorinių Lietuvos rezistentų ir tautinių partijų atstovai, jau ne kartą kreipėmės į Jūsų Ekscelenciją dėl KGB archyvų. Įsigalėjęs naujasis Dokumentų ir archyvų įstatymas net 70 metų įslaptino Nacionaliniam dokumentų fondui priklausančių buvusių SSRS specialiųjų tarnybų (KGB ir kt.) dokumentus, agentūrines informacijas, baudžiamąsias ir trėmimo bylas.

Jalta vėl skaldo Europą

Važiuoti ar nevažiuoti į Pergalės dienos iškilmes Maskvoje? Baltijos šalyse ir Lenkijoje karštai diskutuojama dėl Jaltos konferencijos reikšmės. Vakaruose tylima ir rengiamasi kelionei, rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“.

Išvadavimas ar dar viena okupacija? Ar kas nors turi atsiprašyti už Jaltos susitarimus? Tokie klausimai vis dažniau keliami Varšuvoje, Vilniuje, Rygoje ir Taline. Paryžiuje, Londone, Romoje, Briuselyje ir Vašingtone šia tema nediskutuojama, o politikai jau kraunasi lagaminus, kad galėtų važiuoti į prieštaringai vertinamas iškilmes Maskvoje. Kremlius tikisi, kad jose dalyvaus 50 šalių lyderiai. Vakarų abejingumo paskatinta Rusija vis smarkiau atakuoja Lenkiją ir Baltijos valstybes. Neseniai Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog lenkai veja Dievą į medį, skųsdamiesi Jalta, kadangi „būtent ten sąjungininkai patvirtino norį, kad Lenkija būtų stipri, laisva, nepriklausoma ir demokratinė“.

Dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos ir pergalės dienos minėjimo Maskvoje

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Jungtinės tarybos viešas laiškas

Pasaulio visuomenei,

Europos Parlamento Pirmininkui Chosepui Boreliui,

Europos Komisijos Pirmininkui Jose Manueliui Barosso,

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkui Renne van der Lindenui

Keturios asocijuotos buvusių Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvių visuomeninės organizacijos, savo gretose turinčios 70 tūkstančių narių, 2000 metais Vilniuje surengusios Tarptautinį antikomunistinį kongresą ir visuomeninį Tribunolą „Vilnius 2000“, kuriame dalyvavo 25 pasaulio šalių atstovai, kuris pripažino komunistinę ideologiją esant nusikalstama žmogiškumui bei gimdančia totalitarinius režimus ir pasmerkė komunistinių režimų nusikaltimus, apsvarstę Maskvoje organizuojamo Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60 metų jubiliejaus minėjimo turinį, renginio tikslus ir galimas politines pasekmes, laiko savo pilietine pareiga dar kartą pasaulio visuomenei priminti Antrojo pasaulinio karo istoriją, pradedant 1939 metais, ir jo pasekmes Vidurio ir Rytų Europos valstybių gyventojams.

Galimos ultimatumų pasekmės

Visi raginame Prezidentą nevykti į Maskvą pagarbinti Stalino pergalės. Raginame, nes mums yra suprantama, kad Lietuvai pergalės nebuvo. Jeigu Prezidentas nepaklausys ir nuvyks, tikriausiai jį kaltinsime. Taip viskas paprastai atrodo. Labiau pasigilinus, gali ir kitaip atrodyti: pastebėtume, kad kvietimas vykti į Maskvą yra ultimatumas. Tą jau viename straipsnyje yra priminęs Vilius Bražėnas, bet mums, užmaršiems, nekenkia ir kelis kartus priminti.

Putino paslauga Adamkui

Dažnai skundžiamasi, jog pasaulyje, konkrečiai, ES Parlamente, mažai žinoma apie SSRS ir jos teises bei prievoles perėmusios Rusijos neatsiskaitymą už dvasinę, medžiaginę ir žmogiškąją (genocidinę) žalą. Viena to nežinojimo priežasčių yra Kremliaus dezinformacija. Iš dalies kaltas ir pasaulis, patogiai negirdėjęs pavergtųjų skundų. Vakaruose atsidūręs A.Solženycinas teisingai pastebėjo: „Vakarai neturi sunkumų suprasti. Jie serga geismu nežinoti”. Dalis kaltės krenta ir ant mūsų – už menką pasaulio informavimą ir vengimą apšviestų tribūnų su garsiakalbiais tautos kaltinimams prieš raudonąjį okupantą pagarsinti. Tokią tribūną, jei panaudosime, mums to nė nenorėdamas parengė Vladimiras Putinas atviru prievartavimu gegužės 9 dienos „šventei“. Prezidentui Valdui Adamkui telieka pasinaudoti Putino pastangomis ir atsisakyti dalyvauti šventėje.

Konkurencija yra progreso variklis

Prancūzijos ekonomistas ir sociologas Paskalis Salinas Lietuvos laisvosios rinkos instituto - Eltos nuotrauka

Lietuvoje neseniai viešėjęs Prancūzijos ekonomisto ir sociologas Paskalis Salinas teigė, kad progreso variklis yra konkurencija, kuri ypač būtina viešajame sektoriuje.

Spausdiname Eltos interviu su P.Salinu apie konkurenciją, prekybos tinklus, mokesčius bei jų vienodinimą bei struktūrinių fondų paramą.

Ką galite pasakyti apie vyriausybių monopolius švietimo, socialinės apsaugos srityse?

Man norėtųsi vartoti sąvoką „monopolis“ tik kalbant apie viešąsias monopolijas. Todėl kad tuo atveju bet kam kitam yra neįmanoma siūlyti paslaugas ir monopolis gali tęstis amžinai. Tačiau dažnai, kai žmonės kalba apie monopolius, jie turi omenyje vadinamąjį privatų monopolį.

Sovietinės atominės elektrinės – tiksinčios bombos

Nežinia, ar K.Prunskienei ir kitiems, aimanuojantiems dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo bei raginantiems išlikti Lietuvai „branduoline valstybe“, teko skaityti Rusijos Federacijos saugumo tarybos nario Ekologinio saugumo komisijos pirmininko profesoriaus Aleksejaus Jablokovo pranešimą, padarytą šioje taryboje 1997 metais. Tą pranešimą išspausdino keli Rusijos laikraščiai. A.Jablokovas tada pirmiausia minėjo daugiau kaip 100 rusų atominių povandeninių laivų, išėjusių iš rikiuotės. Iš jų 30 stovi Karsko jūroje, prikimšti branduolinio kuro, o 18 atominių povandeninių laivų reaktorių, irgi su branduoliniu kuru, paskandinti. Jo žodžiais tariant, tai yra plaukiojančios atominės bombos, kurios vieną gražią dieną gali sukelti milžinišką pavojų ne tik ekologijai, bet ir milijonų žmonių gyvybei.

Branduolinio „cunamio“ grėsmė

Jau nieko nestebina stalinistinės Šiaurės Korėjos vadovų pareiškimai, kad Pchenjano režimas turi arba pačiu artimiausiu metu turės branduolinį ginklą. Apie tai skelbė daugelio valstybių žiniasklaida ir žvalgybos pareigūnai. Neseniai įtakingas Pietų Korėjos laikraštis „Seul Sinmun“ paskelbė, jog, remiantis patikimais Vašingtono ir Pietų Korėjos gynybos ministerijos duomenimis, Pchenjanas jau įsigijo branduolinį ginklą iš Pakistano ar iš vienos buvusios SSRS respublikos. Tiesa, jau seniai buvo skelbiama, kad Pakistano atominės bombos „tėvas“ Abdulas Kadiras Chanas pardavė branduolines technologijas Šiaurės Korėjai. Pietų Korėjos spauda praneša, jog Korėjos Respublikos gynybos ministerijoje net neabejojama, kad Šiaurės Korėja nusipirko ne branduolinių ginklų gamybos technologijas, o jau pagamintus branduolinius ginklus. Teigiant, kad šie ginklai buvo gauti iš „vienos buvusios SSRS respublikos“, vis dėlto daromos išvados, kad tuos ginklus Pchenjanui pardavė Pakistanas. Vašingtonas jau seniai įtaria, kad Islamabadas pardavė Pchenjanui prisodrinto urano, reikalingo branduolinio ginklo gamybai, technologijas.

Ieškoma kaltų

Pastaruoju metu Rusijos imperininkų sluoksniuose ir pačioje Kremliaus vadovybėje kilus baisiam triukšmui, kad Rusija praranda Ukrainą, bandoma aiškintis, kas dėl to kaltas, jog Ukrainos prezidentu nepavyko padaryti Kremliaus statytinį V.Janukovičių. Bet bene labiausiai kaltinamas Rusijos pasiuntinys Ukrainoje buvęs premjeras Viktoras Černomyrdinas. Pasirodo, jis nenumatė „oranžinės revoliucijos“ masto, nekoordinavo įvairių Rusijos tarnybų, taip pat ir specialiųjų, veiksmų. Dar daugiau, V.Černomyrdinui prikišama, kad jis dar gerokai prieš „oranžinę revoliuciją“ mėgdavo ilgus užstalės pasisėdėjimus su išrinktuoju prezidentu Viktoru Juščenka, bet baisiausia – su pačia labiausiai Kremliaus nekenčiama dabar paskirta Ukrainos premjere Julija Timošenko. Todėl rusų publicistas Aleksandras Gamovas ir paprašė ambasadoriaus V.Černomyrdino paaiškinti Rusijos žmonėms, kaip jis vertina įvykius Ukrainoje.

Gąsdina save ir kitus

Petras KATINAS

Kas į ją kėsinasi?

Neseniai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas užsipuolė suomių nacionalistus, kurie neva reikalauja, kad Maskva grąžintų 1940 metais užgrobtą Kareliją ir kitas istorines suomių žemes. Dabar tose žemėse gyvena apie 120 tūkst. rusų kolonistų ir jų palikuonių. 1940 metų žiemą, kai Stalinui nepavyko užgrobti visos Suomijos, kaip buvo planuota, ir pasirašius Suomijai primestą „taikos sutartį“, Maskvai tuomet atiteko Vyborgo ir Sovtavalos miestai, dabartiniai Karelijos Lachdenpocho, Petkiavaito, Suojarvsko nei Leningrado srities Vyborgo ir Prioziorsko rajonai, iš viso maždaug 38 tūkst. kv. km. Per vieną dieną po „taikos sutarties“ pasirašymo iš sovietų užgrobtų teritorijų į Suomiją pasitraukė daugiau kaip 420 tūkst. žmonių. Suomijos vyriausybė nė karto nereiškė jokių pretenzijų į Stalino užgrobtas teritorijas, bet, nepaisant to, Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas įžiūrėjo kažkokius revanšistinius kėslus, kuriuos esą reiškia išvytų iš šių kraštų žmonių palikuonys, susibūrę į visuomenines kraštiečių organizacijas.

Atstumtoji žvaigždė skrieja iš Paukščių Tako galaktikos

Iš Paukščių Tako veržiasi atstumtoji žvaigždė, kurią iš galaktikos centro išmetė juodosios skylės jėgos EPA-ELTA nuotrauka

Viena žvaigždė pastebėta skriejanti lauk iš mūsiškės Paukščių Tako galaktikos. Toks reiškinys stebimas pirmą kartą, pranešė JAV astronomai. Žvaigždė skrieja į tarpgalaktinės erdvės tuštumą, nes ją iš Paukščių Tako vidurio svieste išsviedė milžiniška jėga, susidariusi po žvaigždės susidūrimo su juodąja skyle, esančia Paukščių Tako centre, paskelbė Harvardo-Smitsono astrofizikos centras apie Taksono observatorijoje padarytą atradimą.

Kazachstanas: užsienio aviakompanijos privalo skraidinti į Astaną arba pasitraukti iš rinkos

Aukšto rango Kazachstano civilinės aviacijos administracijos pareigūnas pareiškė, kad užsienio aviakompanijos privalo nukreipti skrydžius iš Alma Atos į naująją sostinę Astaną arba pasitraukti iš sparčiai augančios Kazachstano rinkos.

Kazachstano vyriausybė išreiškė viltį, kad visos užsienio aviakompanijos, tebeskraidinančios į vaizdingą Almą Atą, esančią naftos turtingos Vidurio Azijos valstybės pietryčiuose, iki rugsėjo pradės skraidinti į Astaną - vėjų pustomą sovietinį miestą, esantį maždaug už tūkstančio kilometrų į šiaurę nuo Alma Atos. „Jos (aviakompanijos) neturi svarių argumentų, - teigė minėtas aukšto rango pareigūnas, nenorėjęs minėti savo pavardės. - Jos tiesiog nenori pasitraukti iš Alma Atos. Pasitraukusios iš Kazachstano, aviakompanijos praras pelną. Kazachstanas sparčiai plėtojasi, todėl joms esame labai patrauklūs“.