2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Europos barjeras peržengtas. Ar ilgam?

Petras KATINAS

Po labai įtemptų ES valstybių užsienio reikalų ministrų derybų Liuksemburge, vargais negalais pavyko pasiekti susitarimą pradėti derybas su Turkija dėl jos visateisės narystės ES. Didžiosios Britanijos, dabar pirmininkaujančios ES, užsienio reikalų ministras Džekas Strou iki pat paskutinės derybų minutės nebuvo tikras, ar derybos pavyks. Sumaištį sukėlė Austrija, pareiškusi, kad 72 milijonus gyventojų turinti musulmoniška Turkija negali būti visateise ES nare ir jai pakaktų tiktai glaudžios partnerės statuso. Apie tai paskelbė Austrijos kancleris Volfgangas Šiuselis ir užsienio reikalų ministrė Uršula Plasnik. Po šio Austrijos vadovų pareiškimo Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Dž. Strou įspėjo, jog atsisakymas pradėti derybas su Turkija dėl jos narystės būtų katastrofa Europai ir visai tarptautinei bendruomenei. Tuo labiau kad ES vis dar neatsigauna po gegužės ir birželio mėnesiais pralaimėtų referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose dėl ES Konstitucijos projekto. Dar pernai gruodžio mėnesį ES šalių vadovai vieningai nusprendė pradėti derybas su Turkija dėl jos narystės 2005 m. spalio 3 d. Tam pritarė ir Europos Parlamentas.

Kraupūs žemės drebėjimo padariniai

Labiausiai nukentėjusiame Pakistane, po mokyklos griuvėsiais, gelbėtojai rado šimtų žuvusių vaikų kūnus

Šeštadienį Indijos ir Pakistano kontroliuojamą Kašmyrą sudrebino mažiausiai 7,6 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. JAV geologijos tarnybos duomenimis, žemės drebėjimo epicentras buvo už maždaug 95 kilometrų į šiaurės rytus nuo Pakistano sostinės Islamabado, maždaug 10 kilometrų gylyje. Smūgiai buvo jaučiami ir Afganistano, Indijos ir Bangladešo sostinėse. Požeminiai smūgiai prasidėjo 6 valandą 30 minučių Lietuvos laiku. Tai buvo didžiausias drebėjimas regione per 100 metų. Per pirmąsias 24 valandas po pagrindinio žemės drebėjimo užregistruota dar mažiausiai 20 pakartotinių požeminių smūgių, kurių stiprumas siekė 5 ir 6 balus.

Dusinimas

Petras KATINAS

Dabartinėje Lietuvos valdžioje esantieji labai mėgsta akcentuoti, kad žymiausių mūsų politologų ir specialistų samprotavimai bei prognozės yra nieko verti ir neišreiškia nei Vyriausybės, nei visuomenės nuomonės. Taip pat nuolat pabrėžiama, jog ir į Rusijos žiniasklaidoje skelbiamas antilietuviškas jų politikos profesorių ir akademikų skleidžiamas publikacijas nereikia kreipti dėmesio. Netgi ministrų ar tuo labiau Valstybės Dūmos komitetų pirmininkų, jau nekalbant apie atskirų deputatų pareiškimus. Įprasta, kad, vos pasirodžius tokiems rusų politologų samprotavimams, bemat jie patvirtinami aukščiausiu lygiu. Tarp jų – ir prezidento V.Putino. Štai šiomis dienomis po kairiųjų pralaimėjimo Lenkijos Seimo rinkimuose, „Rossijskaja gazeta“ bemat buvo paskelbtas žinomo imperininko Vitalijaus Tretjakovo straipsnis „Kas laukia ateityje?“. Jame šaipomasi iš Lietuvos ir Gruzijos prezidentų V.Adamkaus ir M.Saakašvilio, jie paniekinamai vadinami „dideliais Europos politikais“, kurie, tapę pagrindiniais „antirusiškos“ Ukrainos prezidento V.Juščenkos politikos iniciatoriais, kuria Ukrainos-Lietuvos ir Gruzijos sąjungą. Siekia pritraukti nueinantį nuo politikos arenos Lenkijos prezidentą A.Kvasnievskį, ir sudarę geopolitinį ratelį, nuversti Baltarusijos prezidentą A.Lukašenką, o tai operacijai pavykus, imtis Rusijos „demokratizavimo“. Šie žodžiai, aišku, irgi rašomi kabutėse.

Kam ir kodėl mielas Rusijos „Lukoil“

Jauniaus Augustino piešinys

Jau ilgą laiką Lietuvoje sklidusios kalbos „Mažeikių naftos“ perdavimo Rusijos konsorciumui „Lukoil“ pradėjo tapti gana aiškiomis. Šia tema anksčiau, prieš metus ar pusmetį, viešai kalbėdavęs tik premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas pasakydavo labai nedaug: arba „nieko nežinau“, arba „žinau, bet nesakysiu“. Vėliau Premjeras pradėjo darytis atviresnis: derybos vyksta, bet Vyriausybė jose nedalyvauja, savo turimas akcijas parduoda „Jukos“, ir tie klausimai man visiškai nerūpi. Dabar, per paskutines tris keturias savaites, uždanga praskleidė žymiai plačiau ir šiuo klausimu kalbėti ir net spręsti Premjeras leidžia (kokia laimė!) ir kitiems, pavyzdžiui, opozicijai, politinei tarybai (jokiame valstybės dokumente neįteisintai struktūrai) ir net Seimui – šis esą turės ir priimti galutinį sprendimą, t.y. pritarti A.Brazausko ir jo artimiausio rato draugų pasiūlytam variantui.

Tebeieškome išeities, nors jos vis dar nėra

Gražina TRIMAKAITĖ

Rugsėjo 18 dieną buvo iškilmingai pašventintas Didžiosios Kovos apygardos partizanams atminti įkurtas parkas, dar vadinamas Mūšios parku, kur ta proga vyko Lietuvos patriotų susibūrimas. Tai buvo tartum alternatyva Ariogaloje vykstantiems susibūrimams, kurie jau yra tapę mažiau patriotiški ir labiau pramoginiai, net nepadoriai pramoginiai – tarsi puota maro metu. Šitas renginys buvo su aiškia rimtimi ir iš pačios širdies einančiu tikru linksmumu.

Tautos valia buvo lemiantis veiksnys

Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje buvo pristatyti du išskirtinės reikšmės naujausios istorijos veikalai – istorijos m.dr.plk.ltn. Gintauto Surgailio monografija „Rusijos kariuomenės išvedimas“ ir to paties autoriaus ir plk.ltn. A.Balaišio sudarytas unikalus dokumentų rinkinys „Rusijos kariuomenės išvedimas dokumentuose“. Renginyje dalyvavo Seimo pirmininkas A.Paulauskas, premjeras A.Brazauskas, kariuomenės vadas gen.mjr. V.Tutkus, krašto apsaugos ministras G.Kirkilas, akademikas A.Tyla, grupė aukštesniųjų karininkų ir visuomenės atstovai.

„Dievų mišką“ pamačius

Daugiau kaip prieš 60 metų, 1943 m. balandžio 29 d., patekau į tą pragarą ir aš už antinacinę veiklą, radau jau mėnesį besikankinančius lietuvius inteligentus, tarp jų ir rašytoją, profesorių B.Sruogą. Dešimt mėnesių iškentėjau mušimą lazdomis, bizūnu, badą, pažeminimą ir kančias, kurių ten nebuvusiam sunku įsivaizduoti ir suprasti.

Žalioji sala, tapusi elektronine

Petras KATINAS

Taip vienas amerikiečių publicistas pavadino dabartinę Airijos respubliką. Iš tiesų šiandieną net sunku įsivaizduoti, kad ši sala-valstybė, esanti senojo žemyno vakarinėje dalyje, dar prieš dvidešimt metų buvo skurdi agrarinė šalis, kurioje nedarbas buvo tapęs nacionaline nelaime. Ryžtingas ir daugelį iki šiol stebinantis šuolis į aukščiausios technologijos gamybą, orientuotą į užsienio rinką, buvo pradėtas XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kada Airijos vyriausybė priėmė labai drąsų, nors tuo metu visuomenėje gana nepopuliarų sprendimą – plačiai atidaryti duris užsienio kapitalui.

Įdomus radinys

Amerikiečių mokslininkai, tyrinėjantys įvairias vandenynų paslaptis, aptiko labai įdomų radinį. Havajų universiteto povandeninių tyrimų laboratorijos specialistai surado Ramiojo vandenyno dugne, netoli Havajų salyno Oachu salos, didžiulį Antrojo pasaulinio karo laikų Japonijos povandeninį laivą „Sensuikon toku“. Tai nebuvo įprastas povandeninis laivas, o povandeninis lėktuvnešis. Tokio tipo laivų neturėjo nė viena Antrajame pasauliniame kare dalyvavusi valstybė. Šio povandeninio laivo hermetiškame skyriuje buvo trys lengvieji bombonešiai-amfibijos „Seiran“. Be jų, tame laive buvo svarbiausi atsarginiai mazgai ir detalės dar vienam bombonešiui. Šie bombonešiai-amfibijos buvo aprūpinti specialiomis nusileidimo ant vandens plūdėmis.

Pusė ES gyventojų moka ne tik savo gimtąją kalbą

Rugsėjo 26 dieną Europa minėjo Kalbų įvairovės dieną. Nuo 2001-ųjų Europos Taryba kasmet organizuoja Europos kalbų dienos renginius. Jų tikslas – skatinti visų amžiaus grupių gyventojus mokytis kalbų ir akcentuoti kalbų įvairovės svarbą. Kasmet ES išleidžia daugiau kaip 30 mln. eurų kalbų mokymuisi.

Pasaulyje daugėja stiprių tropinių audrų ir kyla vandens lygis

Stiprių tropinių audrų pasaulyje per pastaruosius 35 metus beveik dvigubai padaugėjo. Tačiau ekspertai kol kas nesutaria dėl tokio reiškinio priežasčių. Moksliniame žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje pažymima, kad per pastaruosius 35 metus bendras tropinių audrų skaičius nepakito, tačiau labai padaugėjo stipriausioms – 4 ir 5 kategorijai – priskiriamų audrų. Labiausiai stiprių audrų padaugėjo šiaurinėje ir pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje bei Indijos vandenyne. Mokslininkai spėja, jog dėl to kaltas klimato atšilimas, tačiau tikslius duomenis gauti įmanoma tik ilgalaikių tyrimų metu.

Kurdai pasirengę kovai

Petras KATINAS

Arabų pasaulio problemų tyrinėtojai ir žinovai įsitikinę, kad situacija dėl tolesnio kurdų tautos likimo primena sulėtinto veikimo bombą. Bet kokiu momentu ta bomba gali sprogti ir susprogdinti gana trapią ir taip beveik nevaldomą situaciją ne tik Irake, bet ir kaimyninėse valstybėse.

Australijoje bus griežti antiteroristiniai įstatymai

Australijoje netrukus bus priimti nauji griežtesni kovą su terorizmu reglamentuojantys įstatymai. Tai paaiškėjo po valstijų ir teritorijų vadovų susitikimo, kai jie pritarė ministro pirmininko Džono Hovardo plataus masto pasiūlymams dėl saugumo stiprinimo. Anot Dž.Hovardo, naujieji įstatymai, leidžiantys iki 48 val. nepateikus kaltinimų areštuoti įtariamuosius ir naudoti elektroninius sekimo įrenginius, yra būtini kovojant „nepaprastomis aplinkybėmis“.

Genocido vykdytojai ramūs

Petras KATINAS

Dar metų pradžioje daug kentėjusios Kambodžos vyriausybės galva Hun Senas kreipėsi į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Kofį Ananą, reikalaudamas kaip įmanoma paspartinti Tarptautinio tribunolo įkūrimą nusikaltėliams už Kambodžos tautos genocidą nuteisti. Kaip pabrėžė šalies premjeras, nusikaltėliai, suplanavę ir vykdę genocidą, privalo būti teisiami, kol jie dar gyvi.

Oranžinei euforijai praėjus

Petras KATINAS

Didžioji Vakarų žiniasklaida, labai daug skelbusi apie „oranžinę“ revoliuciją Ukrainoje, dabar pastebimai nusivylusi tos revoliucijos rezultatais, ypač ekonominėje srityje. Pavyzdžiui, Londono „Financial Times“ rašo, kad Ukrainos „oranžinės“ revoliucijos lyderiai, žadėję ukrainiečiams ekonominį suklestėjimą, dabar susidūrė su didelėmis problemomis. Vakarų ekspertai beveik vieningai teigia, kad Ukrainos ekonomika pateko į chaosą. „Financial Times“ savo straipsnį ir pavadino: „Politinės permainos Ukrainoje nervina „investuotojus“.

Kinijos drakono ir Maskvos meškos piršlybos

Kinijoje rugsėjo pradžioje pompastiškai pažymėtos komunistų atėjimo į valdžią 56-osios metinės, tai yra Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimas. Kinijos komunistai, ypač po Mao Czeduno mirties, išties pasiekė stulbinančių laimėjimų ir faktiškai pavertė Kiniją supervalstybe. Jau daugiau kaip dvidešimt metų šios šalis ekonomika kasmet vidutiniškai išauga 10 procentų. Toks ekonomikos augimas leidžia komunistinei Kinijai vis sparčiau didinti ir savo karinį potencialą, o į jį su pavydu, be to, su savotiška viltimi atgaivinti buvusią Maskvos-Pekino ašį žvelgia Rusijos militaristai. Neatsitiktinai pasaulis buvo ir tebėra labai sunerimęs dėl rugpjūčio 18-25 dienomis surengtų bendrų Kinijos ir Rusijos karinių pratybų kodiniu pavadinimu „Taikos misija-2005“.

Nobelio taikos premija – Tarptautinės atominės energetikos agentūrai ir jos vadovui

Tarptautinės atominės energetikos agentūros vadovas 63 metų egiptietis teisininkas Mohamedas el Baradėjus Epa-ELTA nuotrauka

Nobelio taikos premiją 2005 metais laimėjo Tarptautinės atominės energetikos agentūra (TATENA) ir jos vadovas Mohamedas el Baradėjus, pranešė Norvegijos Nobelio komitetas.

TATENA ir jos generalinis sekretorius buvo išrinkti iš rekordinio 199 kandidatų skaičiaus. Jie buvo laikomi favoritais, nes šiais metais pasaulis mini 60-ąsias Nagasakio ir Hirosimos atominio bombardavimo metines.

TATENA vadovas M. el Baradėjus pareiškė, kad 2005 metų Nobelio taikos premija bus stimulas jam ir jo agentūrai sprendžiant problemas, susijusias su Šiaurės Korėjos ir Irano branduolinėmis ambicijomis.