2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Užribyje

Petras KATINAS

Rusijoje veikiantis Levados sociologinių tyrimų centras – gana autoritetinga organizacija, ir jos skelbiamais apklausų duomenimis pasitikima bei jais remiasi politikai ir politologai savo pasisakymuose ir komentaruose. Vienoje paskutiniųjų Levados centro atliktų apklausų skelbiama, kad Lietuvą savo priešu laiko net 42 proc. Rusijos gyventojų. Tiesa, galime pasidžiaugti, jog didesniais priešais už Lietuvą rusai laiko Latviją, Estiją ir Gruziją. Ir tiktai vienas procentas rusų laiko Lietuvą draugiška šalimi. Tad kuo gi galima paaiškinti tokią rusų nuomonę apie mus – šalį, kurioje atkurtosios nepriklausomybės pradžioje priimtas demokratiškiausias pilietybės įstatymas, koks tiktai gali būti? Kai kurie politologai samprotauja, jog dėl visko kalta Rusijos žiniasklaida, kuri nuolat skelbia apie „rusakalbių persekiojimą Pribaltikoje“, neva ten vykstančias visokių SS divizijų veteranų eitynes ir pan.

Dar kartą apie tautos savigyną

Darius Vilimas

Pirmasis straipsnis, pavadintas „Tautos savigyna“, buvo parašytas 2004 metų rudenį ir vėliau skelbtas „XXI amžiuje“, taip pat įvairiomis versijomis pakartotas tų pačių metų pabaigoje „Katalikų pasaulyje“ ir „Baltijos kelyje“. Internetinė jo versija buvo ir „XXI amžiaus“, ir „Kito pasirinkimo“ portaluose. Tiesa, tuomet ypač nuvylė skaitytojų reakcija. Internete sulaukėm tik kelių komentarų. Vieni buvo palaikantys, kiti skeptiški, dar buvo ir abejingų. Tačiau pats mažas jų skaičius rodo, kad diskusijos tema liko faktiškai nepastebėta.

Lietuvos krikščionys demokratai: laikas padėti kitiems

Eduardo Frėjaus fondo prezidentas dr. Jan P.R.M. van Laarhoven skaito pranešimą

Birželio 3-4 dienomis Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija „Rinkimų Baltarusijoje svarba europinei dimensijai“.

Renginį, kuriame dalyvavo dviejų didžiausių Baltarusijos opozicinių partijų – Baltarusijos nacionalinio fronto bei Jungtinės pilietinės partijos – atstovai (BNF tarybos nariai Andrej Sarotnik bei Valancina Sviackaja, JPP vicepirmininkas Jaraslav Ramančiuk ir kiti), Gruzijos krikščionių demokratų sąjungos tarptautinio komiteto vadovas Paata Šešelidzė bei dalyviai iš Lietuvos ir Olandijos, organizavo Lietuvos krikščionys demokratai kartu su Eduardo Frėjaus fondu.

Jaunimo pilietinio dalyvavimo poveikis sovietinei nomenklatūrai

Jaunieji politikai mielai semiasi patirties iš vyresniųjų

Stabilios pilietinės visuomenės buvimas yra visų patriotiškai nusiteikusių Lietuvos žmonių siekinys, tačiau tuo netrunka pasinaudoti „profesionalūs/sovietiniai nomenklatūrininkai“. Ištikimai tarnavę okupacinei valdžiai 1940-1941 bei 1944 -1989 metais, Sąjūdžio metais jie persiorientavo į „nepriklausomybės sergėtojus“, o dabar tapo net „integracijos į ES šalininkais“.

Dabartinė kapitalistinė nomenklatūra (lot. nomenklatūra – vardų sąrašas) gerokai skiriasi nuo sovietinės, tačiau susispietę senieji (sovietiniai) nomenklatūrininkai praskiedžia ją senaisiais akcentais: medžioklėmis, išgertuvėmis, meilužėmis, „nemokamomis“ pažintinėmis išvykomis į tolimesnes šalis...

Naujieji lietuvių emigrantai Šveicarijoje

Kazimieras Dobkevičius

Pianistė Rita Žiedaitė 2004 metais

Šiuo metu Šveicarijoje gyvena ir dirba 26 mūsų šalies medicinos ir kitų mokslų daktarai, apie 70 proc. naujai atvykusių turi Lietuvoje įgytą aukštąjį išsilavinimą. Naujakuriai, atvykę į Šveicariją, turėjo perimti iš senosios kartos jos ilgus metus sukauptą tautinę patirtį.

2004 metais Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkų suvažiavime Birštone prezidentas Valdas Adamkus sakė, kad „visus lietuvius, nepaisant, kad ir kur jie gyvena, – Rytuose, ar Vakaruose, – nepaisant, dėl kokių aplinkybių jie atsirado už Lietuvos ribų, vienija meilė Tėvynei ir skausmas dėl jos netekimo. Mūsų laikotarpis kelia ne mažesnius iššūkius nei ankstesnis, kai siekėme pripažinimo pasaulyje. Dabar išeivija turi išsaugoti po pasaulį pasklidusios lietuvybės dvasią, saitus su Lietuva“.

Lotynų Amerika vienijasi, nors ir sunkiai

Česlovas IšKAUSKAS,

Politikos apžvalgininkas

Pasaulis vis didesnį dėmesį skiria procesams, vykstantiems Lotynų arba Pietų Amerikos šalyse. Tiesa, tas dėmesys buvo visą laiką, nes šiam žemynui priklausančiose trylikoje valstybių nuolat vyko radikalios politinės ir ekonominės permainos: civilių valdžią keitė kariniai režimai, ekonominį stabilumą, dažniausiai pagrįstą didžiulių gamtos turtų išpardavimu, – gyvenimo lygio nuosmukiai, karinius ir ekonominius blokus – perversmai atskirose šalyse ir poreikis vienytis. Šį poreikį paprastai skatina priešinimasis JAV diktatui.

Vilkduobė saugumui

Stokholmo tarptautinis pasaulio problemų institutas (SIPRI) – vienas žinomiausių ir didelį autoritetą turinčių tyrinėjimų centrų. Šis švedų institutas paskelbė, jog per penkerius metus (2000-2004) Rusija žengė didelį žingsnį pirmyn ir tapo didžiausia ginklų eksportuotoja pasaulyje. Ji aplenkė iki šiol šioje srityje pirmavusias Jungtines Amerikos Valstijas. Štai kaip dabar išsirikiavo tas pirmasis penketukas šalių, tradicinių ginklų pardavėjų, 2000-2004 metais: Rusija pardavė ginklų už 26,9 mlrd. dolerių, JAV – 25,9 mlrd., Prancūzija – 6,3 mlrd., Vokietija – 4,8 mlrd., Didžioji Britanija – 4,4 mlrd. dolerių.

Jau ir bulgarai – „priešai“

Bulgarijos sostinėje Sofijoje įvykęs neformalus NATO valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimas nebuvo vien tiktai paprastas planinis renginys, diskusija apie Šiaurės Atlanto bloko problemas ir uždavinius. Pirmiausia todėl, kad buvo priimti du sprendimai, kuriems ištisą dešimtmetį priešinosi Rusija.

CŽV nesutaria su Baltaisiais rūmais

Džordžas Frydmanas

Iš CŽV vadovo posto atleistą Porterį Gosą pakeitė generolu Maiklu Heidenu, kuris iki tol ėjo Nacionalinės žvalgybos agentūros direktoriaus Džono Negropontės pavaduotojo pareigas. Dar ankščiau M.Heidenas buvo Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) direktorius. Žvelgiant iš šalies, atrodo, jog Džordžo Bušo administracija plačiai „atsiraitojusi rankoves“ įniko į įprastinį tvarkymąsi savo žvalgybos tarnybų kieme. Deja, čia slypi kur kas daugiau: Baltųjų rūmų personalo vadovas Džošua Boltenas, savo pažiūras atskleidęs, nurodydamas, kam turėtų atitekti naujojo spaudos sekretoriaus pareigos, ėmėsi kitos JAV prezidentui Dž.Bušui itin skausmingos problemos – nuožmios kovos tarp Baltųjų rūmų ir CŽV.

Naftos per akis, o benzinas brangsta

Kol Rusijos biudžetas tiesiog pampsta nuo naftos dolerių milijardų, rusų ekonomistai ir ekonomikos apžvalgininkai skelbia, atrodo, neįtikėtinas prognozes, kad Rusijoje greitai pritrūks... benzino! Ir jo kaina po 30 rublių už litrą pasirodys tarsi malonus prisiminimas.

Nauja Maskvos ataka prieš Kijevą

Neseniai Ukrainos Aukščiausioji Rada turėjo priimti sprendimą įteisinti ar uždrausti JAV karinių pajėgų buvimą Ukrainai priklausančiame Kryme. Aiškiai kurstomi Maskvos, Krymo rusai surengė didžiules protesto akcijas, demonstracijas prieš NATO karinių laivų atvykimą dalyvauti daugiašalėse karinėse pratybose. Rusijos Valstybės Dūmoje, jau nekalbant apie žiniasklaidą, pasigirdo raginimai atsiimti „istorinę Rusijos žemę Krymą“.