2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Sunerimę Baltieji rūmai

JAV Senato rūmai Vašingtone

Po Kongreso (Atstovų rūmų) ir Senato rinkimų JAV jau tapo visiškai aišku, kad Amerikos įstatymų leidėjai dės visas pastangas apriboti prezidento Džordžo Bušo ir jo ministrų kabineto galias. Dar nepaskelbus galutinių rinkimų rezultatų į Senatą, atsistatydino JAV gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas, kurį demokratai nuolat puolė dėl jo vaidmens Irako konflikte. Jis netgi buvo kaltinamas amerikiečių korpuso Irake nepakankamu aprūpinimu šiuolaikiniais ginklais bei kitais materialiniais dalykais.

Taigi pirmą kartą po 1994 metų demokratai įsitvirtino Kongrese ir Senate. Prezidentui Dž.Bušui tenka spręsti didelį galvosūkį, kaip jam reikės bendradarbiauti su demokratų dauguma Kongrese. Kaip žinoma, demokratai savo rinkiminėje kovoje lošė daugiausia Irako korta. Ir kaltino Baltųjų rūmų administraciją ne tik dėl amerikiečių karių žūties. Ta kritika prieš rinkimų dieną pasiekė apogėjų, nes buvo pranešta, kad spalio mėnesį Irake žuvo 104 JAV kariai – daugiausia per beveik dvejus metus. Be to, Dž.Bušas kaltinamas nesugebėjimu įvesti demokratiją Irake.

Vėjo iš Rytų kryptis nesikeičia

Petras KATINAS

Nuo kitų metų sausio 1-osios pirmininkavimą Europos Sąjungai iš Suomijos perima bene įtakingiausia ES valstybė Vokietija, neoficialiai vadinama Europos Sąjungos ekonominiu lokomotyvu. Kai kurios Europos Bendrijos šalys su Vokietijos pirmininkavimu sieja tam tikras viltis ir tikisi, jog bus bandoma bent šiek tiek sutramdyti agresyvią Maskvos energetinę politiką, kurios pasekmes labiausiai junta artimiausi Rusijos kaimynai. Tačiau Kremlius ir jo valdovas, puikiai matydami ES vidinį susiskaldymą ir bejėgiškumą, atrodo, dėl nieko nesijaudina. Kai kurių „senosios“ Europos valstybių vadovai, neva reiškiantys susirūpinimą dėl Europos energetinio saugumo užtikrinimo būtinumo, faktiškai nieko nedaro tam saugumui užtikrinti, tiktai padeda V.Putinui tvarkytis Europoje kaip kokioje Penzoje. Tuos dalykus pastebi nebent tik Europos žiniasklaida, pradėjusi siųsti nerimo signalus savo vyriausybėms.

1956 metų revoliucija Vengrijoje

Dr. Kahler Frigyes,

Vengrijos Vespremo apskrities
Teisėjų kolegijos pirmininkas

1956 metų Vengrijos sukilimas prasiveržė nauja didele jėga Budapešte

Minime 1956-ųjų Vengrijos revoliucijos bei kovos dėl laisvės 50-ies metų sukaktį. Ne tik mums, vengrams, šis jubiliejus yra šventė. 1956 metų spalį vengrų tautos sūnūs, griebęsi ginklo prieš visą pasaulį norinčią užkariauti galingą imperiją – Sovietų Sąjungą, kovojo ne tik už savo laisvę.

Kova vyko už tautų nepriklausomybę ir buvo nukreipta prieš žmonių teises niekinančią komunistinę diktatūrą išpažįstančią jėgą, todėl pasipriešinimo atgarsiai pirmiausia paplito po tas šalis (ir Lietuvą), kurios taip pat kentėjo nuo Sovietų imperijos okupacijos bei komunistinės diktatūros žiaurumo.

Nors nagus nusigraužk ...

Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ,

kriminologė

Kiekviena savaitė Lietuvoje paženklinta ir tarptautinio atgarsio susilaukusiais, ir ne mažiau svarbiais ne itin malonų kvapą skleidžiančiais vidaus gyvenimo skandalingais įvykiais.

Nuskambėjo ir nutilo svarbus įvykis valstybės gyvenime – Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II ir Edinburgo hercogo Filipo vizitas. Praėjus daugiau kaip 700 metų nuo Mindaugo karūnavimo, nuo Gedimino garsiųjų laiškų Europos elitui, Lietuvą, kaip šagrenės oda susitraukusią ir sumažėjusią iš valstybės nuo Baltijos iki Juodosios jūros, atrodo, visai nepastebimą bei nereikšmingą, nuolat trypiamą tai vienų, tai kitų ar trečių okupantų, mažutę valstybę, aiškiai kaimynų pasmerktą, bet vis dar gyvuojančią, dainuojančią ir stebinančią pasaulį – pastebėjo ir įvertino. Dėl tautinio savitumo, nepriklausomybės siekio ir pagalbos kitoms tautoms. Ir štai, atrodytų, tokią suvargusią, mažutę ir kuklią, o visgi pastebėjo pasaulio galingieji – Didžiosios Britanijos karalienė aplankė buvusią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Tai pirmas atvejis per visą nepriklausomos Lietuvos egzistavimo istoriją. Šiuo vizitu parodyta pagarba daug kentėjusiai mūsų tautai, vienai pirmųjų sugebėjusiai ištrūkti iš sovietinio lagerio. Be šautuvų, be kraujo – tik demokratiniais būdais pati kėlėsi ir kitiems padėjo – ir tokia galybė kaip SSRS subyrėjo. Tai pirmas toks atvejis pasaulio istorijoje. Būtent dėl to lietuvius pastebėjo, įvertino ir vizitu pagerbė pasaulio didžiūnai.

Laisvės simbolis

Netgi JAV priešai pripažįsta, kad pati žymiausia mūsų planetoje skulptūra yra Laisvės statula, stovinti Laisvės saloje, Niujorko prieplaukoje. Šiomis dienomis Laisvės statulai sukako 120 metų.

Tiesa, nedaug kas žino, kad oficialus šios gigantiškos statulos pavadinimas yra „Laisvė, nušviečianti pasaulį“ (Liberty, Enlightening the World). Laisvės statula buvo atidengta 1886 m. spalio 28 d. Atidarymo iškilmėse kalbą pasakė tuometis JAV prezidentas Klivlendas. Statula turėjo būti amerikiečių ir prancūzų draugystės simboliu. Tai ir suprantama, nes kaip tik Prancūzija padovanojo šią skulptūrą Amerikai.

Laureatas – retrogradas

Žinoma Rusijos demokratijos ir žmogaus teisių gynėja, daug nervų sugadinusi imperininkams, komunistams ir KGB veikėjams, užėmusiems aukščiausius postus Kremliuje, Valerija Novodvorskaja niekada negaili aštrios kritikos net labai nusipelniusiems kovotojams su komunistiniu režimu, jeigu jie pamina savo principus. Taip atsitiko ir dabar, kai Nobelio literatūros premijos laureatas, garsiojo „Gulago salyno“, „Pirmajame rate“ ir kitų literatūros kūrinių, atkleidusių pasauliui barbarišką komunizmo veidą, autorius Aleksandras Solženicynas savo interviu Rusijos laikraščiui „Moskovskije novosti“ sukėlė ištisą audrą reakcijų ne tik Rusijoje, bet ir tarp pasaulio politikų bei žiniasklaidoje.

Be naftos dolerių, Rusijos galybė – muilo burbulas

Petras KATINAS

Rusijos prezidentas V.Putinas nepraleidžia progos pasigirti dideliu Rusijos ekonomikos augimu, didėjančia karine galybe, jos įtaka pasaulio politikoje. Tačiau neseniai amerikiečių žurnalas „Newsweek“ paskelbė dviejų analitikų straipsnį, kuriame teigiama, kad iš tikrųjų Rusija yra silpna ir pažeidžiama valstybė. Jeigu naftos ir dujų kainos ims kristi, tai padėtis gali tapti tragiška. Dabar Rusijos ir Europos šalių žiniasklaida rašo apie Rusiją gana šabloniškai: Rusija stiprėja, ji atkuria savo buvusią SSRS laikų įtaką pasaulyje, ir Vakarams pats laikas priprasti prie to Rusijos galybės stiprėjimo. Amerikiečių analitikai iš „Newsweek“, analizuodami padėtį Rusijoje, nieko neišgalvojo. Jie daugiausia remiasi pačios Maskvos skelbiamais pranešimais, Tarptautinio valiutos fondo bei kitų tarptautinių organizacijų analize.

Ką atskleidė Šiaurės Korėjos branduolinė krizė?

Marius Markuckas

Keista, tačiau net nepraėjus mėnesiui po tokio įvykio, koks spalio 9 dieną nutiko Šiaurės Korėjoje, visos naujienų bei informacijos agentūros tapo nebylios. Kita vertus, tai nėra taip nesuprantama, kai suvoki, jog pastarosios agentūros informuoja viso pasaulio gyventojus apie juos supančius įvykius tik tiek, kiek pastariesiems tai esti įdomu, arba, kitaip sakant, tik tol, kol yra paklausa tokiems informaciniams pranešimams (čia taip pat funkcionuoja elementarus paklausos – pasiūlos dėsnis). Visgi, kad ir kaip ten būtų, ne informavimo ar naujienų perdavimo klausimas čia svarbiausias. Blogiausia yra tai, kad naujiena, pasiekusi daugelio žmonių ausis, taip ir lieka tik naujiena, neįgauna didesnio – žinios – statuso. Tačiau esant tokiai situacijai, kokia klostosi dabar, nesunku suprasti, jog vis dėlto kai ką žinoti tikrai vertėtų, juolab kad ir per pasaulį siunčiamos žinios iš tikrųjų tampa vis grėsmingesnės.

Imperiniai recidyvai

Petras KATINAS

Artimas Kremliui Rusijos politologas Michailas Charitonovas buvusiame gana liberaliame, dabar imperiniu Kremliaus ruporu tapusiame dienraštyje „Komsomolskaja pravda“ paskelbė straipsnį, pavadintą: „Gruzija labai brangiai sumokės už Saakašvilio politiką“. Faktiškai jame nepasakyta nieko nauja. Apie tą brangią kainą, kurią sumokės Tbilisis, jau viešai yra paskelbęs prezidentas V.Putinas, užsienio reikalų ministras S.Lavrovas bei vicepremjeras ir gynybos ministras S.Ivanovas. Iš tiesų Rusijos dujų monstras „Gazprom“ jau paskelbė, jog nuo Naujųjų metų tiekiamų į Gruziją dujų kaina už 1000 kubinių metrų išaugs nuo 110 iki 230 dolerių.

ES neturi europietiškos politikos Rusijos atžvilgiu

Kalba Europos Parlamento mažojoje plenarinėje sesijoje spalio 11 dieną

Vytautas Landsbergis

Kalbėdami apie Lahtį, turime susivokti Briuselyje.

Sesijos pradžia šiandien parodė, kokie esame nevieningi, suskaldyti ir kaip lengva mumis manipuliuoti. Europos Parlamentas pasirodė nepajėgus iš karto bendru dokumentu reaguoti į baisų nusikaltimą Maskvoje, kad tik nesugadintų nuotaikos Rusijos prezidentui, vykstančiam į susitikimus Europoje. Tai dar vienas ženklas, kad Europos Sąjunga neturi savo europietiškos politikos Rusijos atžvilgiu. Ką turime ir vykdome, yra rusiška Europos politika Rusijos atžvilgiu. Vadovų pataikavimas – tai blogiausia paslauga Rusijai, jeigu kas nors dar nori tikėti, kad Rusija galėtų tapti europietiška šalimi greičiau negu Europa taps nedemokratinės Rusijos politiniu priedu. Nuolat kalbame apie vieningą Europos energijos strategiją, bet užmerkiame akis, kad Rusija to neleis, ir jau turi savo Trojos arklį Europos viduryje. Šrioderininkai ir kiti, sergantys politine katarakta, ir toliau tęs vieningos Europos destrukciją.