2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Žinojimo kaina – mirtis?

Marius Markuckas

Aleksandras Litvinenka AP nuotrauka

Palyginti visiškai neseniai, lapkričio pradžioje, Didžiosios Britanijos sostinėje Londone buvo įvykdytas pasikėsinimas į buvusio Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojo 43 metų Aleksandro Litvinenkos gyvybę. Nors iš pradžių viltingai atrodė, kad šis mėginimas nužudyti buvusį pareigūną nepavyko, vis dėlto Londono medikai, iš visų išgalių kovoję dėl jo sveikatos, lapkričio 23 dienos vėlyvą vakarą buvo bejėgiai ir turėjo pripažinti bemaž tris savaites trukusią ir galiausiai pralaimėtą kovą su mirtimi. Šiuo metu Skotland Jardo tyrėjai intensyviai ieško kaltųjų dėl įtariamo A. Litvinenkos nužudymo. Savaime suprantama, jog po pavykusio pasikėsinimo į buvusį Rusijos šnipą, o pastaruoju metu Didžiosios Britanijos pilietį, atsirado įvairių hipotezių, bandančių aiškinti to priežastis. Visgi atsižvelgiant į tam tikrus faktus galėtume sakyti, kad realiausia iš jų susijusi su Maskva.

Maskva žaidžia toliau…

Petras KATINAS

Likus kelioms dienoms iki NATO aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo Latvijos sostinėje Rygoje, Maskva savo ir užsienio žiniasklaidoje bei diplomatiniais kanalais išmetė ištisą seriją propagandinių bombų. Jų visų tikslas vienas – pirmiausia sukiršinti Europos šalis su galingiausia ne tik Šiaurės Aljanso, bet ir pasaulio valstybe – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Taip pat įtvirtinti Rusijos ne tik ekonominį, bet ir politinį dominavimą Europos Sąjungoje. Didžiausi kaltinimai metami strategine Lietuvos partnere vadinamai Lenkijai, kuri skelbiama kaip ištikimiausias JAV vasalas Europoje.

Aukščiausioji Taryba 1991 metais kovose už Lietuvos valstybę

Vytautas Landsbergis

Lapkričio 24-ąją Vilniuje, LR Seimo rūmuose, įvyko konferencija „1991ųjų sausis – rugsėjis: nuo SSRS agresijos iki tarptautinio pripažinimo“, skirta tarptautinio Lietuvos pripažinimo 15 metų sukakčiai. Pranešėjai perskaitė daug įdomių ir reikšmingų pranešimų. Tarp tokių reikia paminėti: prof. Vytautas Landsbergis „Aukščiausioji Taryba 1991 metais kovose už Lietuvos valstybę“, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius „Bažnyčios veikla ekstremaliomis sąlygomis“, Bronislovas Kuzmickas „Lietuva ir užsienio viešoji nuomonė 1991-ųjų sausį - rugsėjį“, Česlovas Stankevičius „Lietuva ir Rusija 1991: nepriklausomybės pripažinimo atnaujinimas“, Gintė Damušytė „Lietuvių informacijos centro vaidmuo užsienyje“, Emanuelis Zingeris „Šiaurės šalys ir didžiosios valstybės Sausio ir Kovo šviesoje“ ir kt. Plačiau apie šią konferenciją rašysime „XXI amžiaus“ kito trečiadienio numeryje. Šiame „Horizontų“ numeryje skaitytojams pristatome V.Landsbergio pranešimo tekstą. Penktadienio „XXI amžiuje“ spausdinsime arkiv. S.Tamkevičiaus pranešimą, o vėliau „Horizontuose“ spausdinsime kai kuriuos kitus konferencijoje skaitytus pranešimus.

Lietuvos partizanai - Lietuvos kariuomenė okupuotoje Lietuvoje

Auksė Ramanauskaitė- Skokauskienė

1918 m. vasario16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, o tų pačių metų lapkričio 23-iąją sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmas įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas.

Valstybė ir jos kariuomenė – neatskiriamos sąvokos. Kariuomenės istorija yra valstybės istorijos dalis.

Čia nagrinėjamas nedaug kur keliamas klausimas apie Lietuvos kariuomenę antrosios sovietinės okupacijos metais. Tą Lietuvos kariuomenę, kai formaliai nebuvo pačios Lietuvos, o buvo LTSR (Lietuvos tarybų socialistinė respublika). Tada laisva Lietuva, laisva Lietuvos Respublika, buvo gyva laisvės kovotojų bunkeriuose, laisvės kovotojų širdyse. Šitose sąlygose Lietuvos kariuomenė buvo Lietuvos partizanai, siekę sugrąžinti Lietuvai laisvę ir nepriklausomybę. 1918 m. lapkričio 23 d. įkurtos Lietuvos kariuomenės išugdytos tradicijos ir tautinis idealizmas padėjo organizuotis ginkluotam pasipriešinimui sovietinei okupacijai.

Tautiškumo naikinimas ir mūsų pasipriešinimas

Vilius BRAŽĖNAS

Akivaizdu, jog šios Tarptautinės mokslinės teoretinės-praktinės konferencijos „Tautinio tapatumo išsaugojimas Europos Sąjungoje“ organizatoriai ir pranešėjai nevengia pakelti akių nuo savų mokslinių darbų ir pažvelgti, kas vyksta pasaulyje. Tad Tiesos laimėjimo siekiančiam publicistui dalyvauti tokiame renginyje yra ne tik didi garbė, bet ir padrąsinantis malonumas. Man yra tekę susidurti su intelektualais, kurie yra abejingi viskam, kas vyksta aplinkui.

Strategija ir realybė

Petras Katinas

JAV ir Rusijos prezidentų pozicijos kartais irgi sutampa AFP nuotrauka

Jungtinių Amerikos Valstijų armija yra pajėgi nugalėti bet kokį potencialų priešą visame pasaulyje, dargi tuo atveju, jeigu nesibaigtų karo veiksmai Irake ir Afganistane. Taip pareiškė spaudos konferencijoje JAV armijos Jungtinių štabų komiteto vadovas generolas Piteris Paisas. „Tai nebūtų taip paprastai ir greitai, kaip mes norėtume. Tačiau tokio galimo susirėmimo baigtis nekelia abejonių“, – įsitikinęs JAV generolas. Tokį pareiškimą P.Paisas paskelbė atsakydamas į žurnalistų klausimus, ar įmanoma spręsti jėga Šiaurės Korėjos branduolinę grėsmę. Jis dar pridūrė, jog yra visiškai įsitikinęs, kad JAV bet kokiu atveju pasiektų pergalę.

ES velkasi Kremliui iš paskos

Kol kas iš visų Europos Sąjungos valstybių vienintelė Lenkija paskelbė vetuojanti ES ir Rusijos naują bendradarbiavimo sutartį dėl energetikos. Iš anksto galima pasakyti, kad senoji Europa užmerkė akis, tarsi nematydama, jog ta sutartis surašyta ne Briuselyje, o Maskvoje ir faktiškai yra naujas Rusijos diktato instrumentas laikyti Europą savo energetinėje priklausomybėje. Ir ne vien energetinėje, bet kartu neišvengiamai ir politinėje. Naujoji ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutartis taip pat turi numatyti bendradarbiavimą tarpusavio prekybos ir žmogaus teisių srityse.

Suokalbio simptomai

Kitų metų gegužę sukaks dešimt metų, kai buvo pasirašytas aktas dėl Šiaurės Atlanto Aljanso ir Rusijos bendradarbiavimo užtikrinant pasaulio saugumą, ir penkeri metai – „Rusijos ir NATO“ tarybai.

Neseniai, prieš atvykdamas į Maskvą, NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis pareiškė: „Mes pasiekėme beprecedentį bendradarbiavimo lygį“. Atvykęs į Rusijos sostinę aiškino, kad tolesnis šalių bendradarbiavimas tiktai didės, o NATO maksimaliai sieks atsižvelgti į Rusijos interesus.

Nauja senoji Azija

Rodžeris Beikeris

Oficialus, aštuonias dienas trukęs JAV prezidento Dž.Bušo vizitas Vietname, kurio metu jis dalyvavo Azijos – Ramiojo vandenyno Ekonominio bendradarbiavimo viršūnių susitikime ir daugelyje dvišalių bei daugiašalių susitikimų su Kinijos, Rusijos, Australijos, Pietų Korėjos, Japonijos, Vietnamo, Indonezijos ir Singapūro vadovais, buvo pirmoji jo tolimesnė išvyka po triuškinančios Demokratų partijos pergalės prieš respublikonus Kongrese. Pastaruosius rinkimus Azija stebėjo sulaikiusi žadą, nes nuo Vašingtono realijų smarkiai priklausys įvykiai šiame regione per ateinančius porą metų.

Hegemonizmo keliu

Petras KATINAS

Maskvos dienraštis „Rossijskaja gazeta“ ir kiti paskelbė straipsnį reikšmingu pavadinimu: „Maskva – Berlynas – Paryžius. Energetinė sąjunga įgauna kontūrus“. Beje, tai ne pirmas Maskvos fanfarų pergalės maršas apie ne tik energetinę, bet ir politinę Maskvos, Berlyno ir Paryžiaus ašį. Rusijos ketinimai nukreipti dujų tiekimą iš Štokmano dujų telkinio Barenco jūroje ne į JAV, o į Europą mainais už ES nuolaidas suteikti Rusijai labai palankias sąlygas prekiaujant dujomis sukėlė nepasitenkinimą Vašingtone. Iki šiol buvo skelbiama, kad Rusijos dujos iš telkinio Kolos pusiasalyje bus perdirbamos į suskystintas dujas ir jūra gabenamos pirmiausia į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką. O dabar dujos iš Štokmano telkinio, apie kurį dar neseniai buvo kalbama kaip apie bendrą rusų ir amerikiečių projektą, bus nukreiptos į Europos rinką. Prezidento V.Putino administracijos pareigūnai be užuolankų aiškina, jog taip padaryta todėl, kad JAV įvedė sankcijas pagrindinei Rusijos ginklų tiekėjai užsienio šalims, taip pat ir „blogio ašies“ valstybėms, „Rossoboroneksport“, taip pat dėl neigiamos Vašingtono pozicijos dėl Rusijos priėmimo į Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Ir dėl pastebimai šaltėjančių JAV ir Rusijos santykių apskritai.