„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2006 m. gruodžio 20 d., Nr. 21 (137)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

2006 metai

 

Lenkijos koncernas tapo „Mažeikių naftos“ savininku

„Mažeikių naftos“ savininku tapusio
koncerno „PNK Orlen“ vadovas
Igoris Chalupecas sakė, kad Mažeikių
gamykla koncernui yra „gyvybiškai
svarbi“, ir jis nesistebi pralaimėjusiųjų
noru sugadinti „PKN Orlen“ įvaizdį

Praėjusios savaitės pabaigoje lenkų bendrovė „PKN Orlen“ iš „Yukos International UK“ įsigijo 53,7 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų ir 30,66 proc. Lietuvos Vyriausybės valdomų įmonės akcijų. Taip buvo baigtas Lenkijos koncerno pradėtas bendrovės valdymo perėmimas. Lenkų įmonė yra jau trečioji „Mažeikių naftos“ šeimininkė. Praeitą ketvirtadienį Vilniaus vertybinių popierių biržoje sudarytu „Yukos International UK B.V.” ir „PKN Orlen S.A.” sandoriu dėl 53,7 proc. AB „Mažeikių nafta” akcijų pirkimo ir pardavimo „PKN Orlen S.A.” įsigijo AB „Mažeikių nafta” akcijų už 3 882 766 160 litų. Penktadienį už 30,66 proc. Lietuvos naftos koncerno akcijų 851,829 mln. JAV dolerių (apie 2,20 mlrd. Lt) „PKN Orlen“ pervedė Lietuvos vyriausybei. Po sandorio Lietuvos Vyriausybei liko 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų, kurias ji galės per penkerius metus parduoti „PKN Orlen”. Lenkijos koncernas po įvykusio sandorio valdo 84,36 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų.


Paralelės

Petras KATINAS

Pastaruoju metu netgi patriotais besivadinantys kai kurie publicistai ir politikai, vis stiprėjant draugiškiems ryšiams su kaimynine Lenkija, ypač po „Mažeikių naftos“ pardavimo Lenkijos koncernui „PKN Orlen“ ir pasirašyto susitarimo dėl elektros tilto statybos per Lenkijos teritoriją, tarsi pagal komandą ėmė šnekėti ir rašyti apie neva Vilniaus parsidavimą Varšuvai. Šie rašeivos ir kalbėtojai nieko nauja neišrado. Jie paprasčiausiai nusirašo iš „patriotinės“ ir atvirai fašistuojančios Rusijos spaudos nuolat skelbiamus Varšuvos dešiniųjų „sąmokslus“ prieš Rusiją.


Europos Bendrijos niuansai

Benjaminas ŽULYS,
Kazimieras DOBKEVIČIUS

Diskutuoja k onferencijos
organizacinio komiteto pirmininkas
kan. dr. Robertas Pukenis ir
prof. dr. Robertas de Matejus

Europos kontinente yra šešiasdešimt valstybinių kalbų, o jei skaičiuotume ir etnines kalbas, iš viso susidarytų apie šimtas. Tad nesunku įsivaizduoti, kokioje sudėtingoje situacijoje gyvena, tarpusavyje ir su kitomis pasaulio tautomis, valstybėmis bendrauja europietiškoji bendruomenė, jos tautos. Kiekviena jų turi savo istoriją, kalbą, papročius, išpažįsta vienokią ar kitokią religiją. Suprantama, kiekviena tauta turi teisę į šias vertybes, siekia jas išsaugoti drauge pripažindamas ir kitų tautų visavertiškumą.

Neseniai Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto didžiojoje auloje, buvo surengta tautinio tapatumo klausimus nagrinėjusi tarptautinė mokslinė konferencija „Tautinio tapatumo išsaugojimas Europos Sąjungoje”. Pranešimus skaitė lietuvių, italų, lenkų, gruzinų tautų akademinės visuomenės atstovai. Pasak šios konferencijos organizacinio komiteto pirmininko kan. dr. Roberto Pukenio, susirinkusių mokslininkų tikslas – skatinti krikščionis intelektualus tapti aktyvesniais politiniame Europos gyvenime, prisidėti prie krikščioniškos, laisvos, be karų bendrijos kūrimo išsaugant kiekvienos tautos kalbą, papročius, indentitetą.


„Mažeikių nafta“ ir strateginė partnerystė su Lenkija

Sėkmingai pasibaigusį „Mažeikių naftos” pardavimo sandorį spaudos konferencijoje komentavo Tėvynės sąjungos pirmininkas, Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius. Džiaugdamasis „Mažeikių naftos” reikalų sėkme, A.Kubilius sveikino visus, kurie prie to prisidėjo. „Kaip paprastai, pergalės atveju tos sėkmės tėvų pasidaro labai daug, bet tai nėra blogai. Nori nenori tenka prisiminti praeitų metų pabaigą, kai man teko jaustis pakankamai vienišam bandant ginti lenkų galimybę įsigyti „Mažeikių naftą“ akcijas ir mano vieši pareiškimai ar klausimai Vyriausybės valandos metu to meto valdžios buvo sutinkami paniekinamomis replikomis lenkų atžvilgiu, vadinant juos vos ne sukčiais, nes jie, girdi, neturi naftos. Gerai, kas gerai baigiasi”, - sakė A.Kubilius. Publikuojame jo spaudos konferencijoje pirmadienį išsakytas mintis.


Prezidentas sėkmingą sandorio užbaigimą vadina pavyzdžiu visai Europai

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, Vyriausybėje dalyvavęs „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo sandorio užbaigimo iškilmėse, pabrėžė, kad sėkmingas sandorio užbaigimas yra svarbus Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykis.

„Tai tikra Kalėdų dovana Lietuvos ir Lenkijos žmonėms, kurios neįmanoma įvertinti pinigų suma. Mes parodėme, kad abi šalys ne tik turi bendrų tikslų, bet ir sugeba juos įgyvendinti. Europai kalbant apie energetinio saugumo užtikrinimą, bendri dviejų valstybių veiksmai yra būtina energetinės nepriklausomybės sąlyga. Tai yra labai svarbu“, – sakė Lietuvos vadovas. Prezidentas V.Adamkus pažymėjo, kad tikrąją politinę nepriklausomybę galime užtikrinti tuomet, kai esame energetiškai nepriklausomi ir laisvi.


Nepriklausomybės pripažinimo atnaujinimas

Česlovas STANKEVIČIUS

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas

XX amžiuje Lietuvai du kartus pavyko atkovoti savo nepriklausomybę nuo ją pavergusios Rusijos imperijos, pasiekti, kad Rusija Nepriklausomą Lietuvos valstybę pripažintų, nustatyti su ja teisėtus ir teisinius savo santykius su šia valstybe. Pirmąjį kartą tai buvo padaryta 1920 m. liepos 12 d. sutartimi praėjus nuo nepriklausomybės paskelbimo 516 dienų. Antrąjį kartą – 1991 m. liepos 29 d. sutartimi praėjus nuo nepriklausomybės paskelbimo 506 dienoms. Abiem atvejais Lietuvai pavyko tai pasiekti pasinaudojant pačioje Rusijos imperijoje vykstančiais sisteminiais pokyčiais: pirmuoju atveju – Rusijos sovietinės imperijos epochos pradžioje, antruoju – jos pabaigoje. Čia apžvelgiu svarbiausius to 500 dienų kelio į 1940-aisiais SSRS įvykdytos okupacijos ir aneksijos nutraukto nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo atnaujinimą ir teisėtų santykių tarp Lietuvos ir Rusijos atkūrimo momentus bei priežastis, dėl ko gana ilgai užtruko „derybos dėl derybų” su SSRS.


Savilaida skleidė laisvės idėjas

Benjaminas ŽULYS

Pasipriešinimas sovietinei cenzūrai

Į XXI amžių atėjusi Lietuva gyvena nepriklausomybės sąlygomis. Nekalbant apie šių dienų aplinkybes, kai kuriuos ypatumus, dera prisiminti, kokiais keliais mūsų tauta, jos patriotai praėjusiame amžiuje ėjo į laisvės horizontus.

Vienas tokių kelių buvo spausdintas patriotinis žodis, paveikęs ne vieną lietuvio šeimą, užsienio lietuvius, visą demokratiškai nusiteikusią visuomenę. Šiame kelyje sovietinės okupacijos metą mes nebuvome vieni ir vieniši. Savosios laisvės iš sovietinio režimo siekė ir kitų Vidurio Rytų Europos šalių patriotinės jėgos, tam pasitelkdamos ir rašytinį, spausdintą žodį. Ypač tai reiškėsi Lenkijoje, buvusioje Rytų Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje. Tas viešas žodis buvo savilaida, tai yra nelegali komunistinės valdžios nesankcionuota spauda.


Paskutinės komunizmo konvulsijos

Petras KATINAS

Generolas Voicechas Jaruzelskis
praneša apie įvedamą karinę padėtį

Lenkijos visuomenė paminėjo 25-ąsias metines, kai komunistinė šalies valdžia, mirtinai išsigandusi kilusio „Solidarumo“ judėjimo, kuris, praėjus vos metams ir keturiems mėnesiams po savo įsikūrimo, jau vienijo daugiau kaip dešimt milijonų, Lenkijoje įvedė karinę padėtį. „Solidarumo“ atsiradimas sukrėtė ne tik kolaborantinę Lenkijos komunistinę valdžią, bet ir Maskvą bei visą „socialistinį lagerį“. Tapo pakankamai aišku, jog tai visiškai naujas reiškinys komunistinėje imperijoje nei 1956 metų įvykiai Vengrijoje ar 1968 metų „Prahos pavasaris“ Čekoslovakijoje. „Solidarumas“, pirmoji nepriklausoma profsąjunga visoje Sovietų Sąjungos pavergtoje Europos dalyje, vienijo didelę šalies darbininkų dalį. Tam karštai pritarė iškiliausi Lenkijos inteligentai, o svarbiausia – Katalikų Bažnyčia, kurios įtaka komunistinėje Lenkijoje buvo labai didelė, nepaisant visų komunistinės valdžios bei saugumo represijų bei provokacijų.


Gąsdina patys save

Ukrainos ir Gruzijos prezidentų –
V.Juščenkos ir M.Saakašvilio –
nuotrauka su užrašu: „Šios
rankos tiesiasi į Rusijos kaklą“

Rusijos valstybės Dūmos deputatams išdalytas „slaptas“ pranešimas, kurį parengė, pasivadinę garsiais politikos ekspertais, buvęs SSKP CK sekretorius, vėliau SSRS ambasadorius Vokietijos Federacinėje Respublikoje Valentinas Falinas ir buvęs GRU šnipų koordinatorius atsargos generolas leitenantas Genadijus Jevstafjevas. Šiame pranešime šie abu aršūs imperijos atkūrimo šalininkai atsako į klausimą „Ko galima laukti Rusijai iš Vakarų 2008 metais?“ Pranešimo autoriai atsako vienareikšmiai – nieko gera.


Apie amžinąsias revoliucijas: Venesuelos prezidento rinkimai

Marius MARKUCKAS

Venesuelos prezidentas
Hugo Čavesas

Pasaulyje intensyviai ir plintant antiamerikietiškoms idėjoms, visiškai nebestebina tai, kad jos nesudėtingai suranda palankią terpę ir Jungtinių Amerikos Valstijų ,,kaimynų“, t.y. temperamentingųjų Pietų (Lotynų) Amerikos gyventojų sąmonėje. To puikiausias įrodymas – šio žemyno šalių politinių rinkimų rezultatai, iš kurių dabar turbūt didžiausio dėmesio verti yra būtent Venesuelos prezidento. Juo, kaip žinoma, vėlgi tapo garsusis kairiųjų pažiūrų atstovas Hugo Čavesas (prezidentaujantis nuo 1998 metų), gruodžio 3 dienos rinkimuose užtikrintai įveikęs savo oponentą Manuelį Rosalesą.


Kas kam kasa duobę?

Petras KATINAS

Nuo 2007 m. sausio 1-osios Rumunija taps visateise Europos Sąjungos nare. Ta proga prezidentas Trajanas Besesku sušaukė didelę spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ne tik Bukarešte akredituoti užsienio žurnalistai, bet ir specialiai atvykę ir kitų šalių. Rumunijos prezidentas padarė keletą svarbių pareiškimų. Pagrindinis jų – kreipimasis į visas ES šalis, kad jos nedelsdamos imtų skubiai ieškoti alternatyvų nuo Rusijos dujų priklausomybės, tai, T.Besesku nuomone, yra svarbiausias ES prioritetas. Rumunijos prezidentas pažymėjo, jog netolimojoje ateityje atsiras didelė rizika, kad Rusijos koncernas „Gazprom“ taps pagrindine spaudimo ES priemone.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija