2002 metai
2003 metai
2004 metai

Lietuvos politikai, kaip sovietmečiu,
iš intelektualų tikisi liaupsių

Prof. Leonidas Donskis Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Dauguma Lietuvos politikų nesuvokia išprusimo bei kritinio mąstymo politinės reikšmės ir, kaip sovietmečiu, grūmoja juos kritikuojantiems intelektualams, tikėdamiesi jų lojalumo ir pataikavimo. Anot Eltai šitai tvirtinusio Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros vedėjo profesoriaus Leonido Donskio, Lietuvoje sukerojo elgesio kodeksas, kuriuo skatinama ištikimybė „saviškiams”.

Viešoji erdvė - visuomenės politinio gyvenimo vieta. Ar Lietuvoje ji turininga, prasminga? Ar ji ugdo brandžius, atsakingus politikus bei rinkėjus?

Rusija neigia istorinę tiesą, nes už ją reikia brangiai mokėti

Politologas ir istorikas Česlovas Laurinavičius Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotr.

Rusija vengia atsakomybės už Stalino režimo nusikaltimus per Antrąjį pasaulinį karą ir neigia istorinę tiesą apie tuometį SSRS vaidmenį, nes kai kurios valstybės, kaip Lenkija, gali pareikalauti ne tik tiesos, bet ir pinigų. Tai tvirtino žinomas XX amžiaus istorijos specialistas, politologas ir istorikas Česlovas Laurinavičius.

„Dabar vienu aktualiausių klausimų tampa požiūris į istoriją, konkrečiai - į Antrąjį pasaulinį karą. Rusai skelbiasi esą „vaduotojai” ir „gynėjai” bei kaltina šios „tiesos” nepripažįstančius Vakarus. Už viso to slypi finansiniai atsiskaitymai, tai ir yra svarbiausia. Dėl ko Lenkija taip griežtina savo poziciją? Bando įsprausti Rusiją į kampą ir priversti mokėti. Rusija supranta, kad visi imtų reikšti pretenzijas, jeigu ji sutiktų mokėti. Akivaizdu, kad šiandien ji tam nepasirengusi”, - sakė istorikas.

Briuselyje pirmąkart susirinko naujoji Europos Komisija

Komisarė iš Lietuvos Dalia Grybauskaitė (dešinėje) spaudžia ranką Austrijos atstovei Europos Komisijoje Benitai Ferero Valdner (kairėje) prieš susirinkimą Briuselyje

Būsimasis Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas Briuselyje paskelbė, kokios pareigos teks kiekvienam iš komisarų. Štai visa Europos Komisijos sudėtis: pirmininkas - portugalas Žozė Manuelis Barozas; vicepirmininkė, institucinių ryšių ir komunikacijos komisarė - švedė Margo Valstriom; vicepirmininkas, įmonių ir pramonės komisaras - vokietis Giunteris Ferhoigenas; vicepirmininkas, transporto komisaras - prancūzas Žakas Baro; vicepirmininkas, administracijos, audito ir antikorupcijos komisaras - estas Symas Kalasas; vicepirmininkas, teisingumo ir vidaus reikalų komisaras - italas Rokas Butiljonė.

Kas rinks Ukrainos prezidentą?

Petras KATINAS

Vienas realiausių pretendentų į Ukrainos prezidentus – Viktoras Janukovičius Džojos Barysaitės (ELTA) nuotrauka

Ukraina rengiasi prezidento rinkimams. Tiesą sakant, ne tiek Ukraina, kiek Maskva. Mat Rusijos prezidentui V.Putinui labai svarbu, kas pakeis dabartinį Ukrainos prezidentą Leonidą Kučmą. Tas nors ir buvo sukalbamas žmogus, pakankamai lojalus Kremliui, tačiau kartais drįsdavo pareikšti ir savo nuomonę. Žinoma, Ukrainos prezidento rinkimų negalime palyginti su Rusijos. Nors Kijevui dar toli gražu iki normalios demokratijos, tačiau politinės kultūros lygis Ukrainoje nepalyginti aukštesnis nei Rusijoje. Juk Rusijoje prezidento rinkimai vyko faktiškai nesant jokios alternatyvos V.Putinui. Pasak Rusijos politologo Nikolajaus Silajevo, šiuo metu Kijeve dargi nebandoma spėlioti, kaip baigsis rinkimų kampanija ir kas taps Ukrainos prezidentu, o Maskva vis dar neapsisprendžia, ką norėtų matyti L.Kučmos įpėdiniu.

Maskvai vis dar rūpi Lietuva

Petras KATINAS

Iš Maskvos atėjo žinia, jog pakaktų septynių milijonų dolerių pastatyti Lietuvoje į valdžią savus žmones. Atrodo, sumelė labai kukli. Tačiau, žinant nemažos mūsų visuomenės dalies pasimetimą ir tolesnį jos pakrikimą, atrodytų, jog tokių pinigų tikrai pakaks. Kaip žinoma, vienas šiuolaikinis tankas kainuoja beveik dešimt kartų brangiau nei siūlo Rusijos strategai Lietuvai, tiksliau, jos politikams nupirkti. Tiesa, V.Uspaskich mano, kad ir septynių milijonų nereikės. Pakaks šešių, kuriuos jis planuoja skirti Seimo rinkimų kampanijai. Kai Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius užsiminė, jog atėjo metas pagaliau numatyti valstybės strategiją dėl labai aktyviai prasidėjusio Rusijos politinio ir ekonominio spaudimo Lietuvai, toks jo raginimas iškart susilaukė labai neigiamo K.Prunskienės įvertinimo. Esą A.Kubilius perdeda, jokio pavojaus iš Rusijos nėra ir nereikia kreipti dėmesio į tokių Rusijos politikų kaip Dmitrijus Rogozinas pareiškimus apie planus nupirkti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių politikus. K.Prunskienė, matyt, nori įteigti, jog D.Rogozinas, kaip ir Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas V.Žirinovskis, nedaro įtakos Rusijos politikai ir prezidentui V.Putinui. Nežinia, kam skiriamos tokios kalbos. Iš tiesų negi pats V.Putinas ims ir viešai prakalbės, kiek milijonų reikia „paimti Lietuvai į savo globą“.

Ar prof. K. Pakšto idėjos neįdomios
ir neaktualios šiais laikais?

Prieškariu prof. K. Pakštas aktyviai agitavo dėl „antrosios“ Lietuvos kūrimo. Šią savo idėją jis grindė geopolitine Lietuvos padėtimi: agresyvūs ir gausūs kaimynai, siekiantys užvaldyti mūsų žemes. Kitas argumentas, remiantis šią idėją, buvo Lietuvos sunki ekonominė padėtis ir jos sukelta didelė lietuvių emigracija.

Emigruojantys lietuviai papildydavo tų šalių, į kurias jie atvykdavo, visuomenes, atveždavo savo žinias, profesinę kvalifikaciją, savo darbo jėgą. Šie faktoriai prisidėjo prie priimančiųjų šalių ekonominio augimo ir stiprėjimo, o Lietuva patirdavo tik nuostolius visose srityse. Anksčiau ar vėliau išvykę į kitas šalis lietuviai nutautėdavo, ir lietuvių tauta vis mažėjo.

Didmeistris nori tapti vokiečiu

Petras KATINAS

Nepaisant to, kad ne tik sportinė pasaulio spauda, bet ir visa žiniasklaida užpildyta pranešimais ir prognozėmis iš Atėnų Olimpiados, pastaruoju metu labai daug rašoma apie buvusį pasaulio šachmatų čempioną amerikietį Robertą Fišerį. Vadintas šachmatų genijumi ir pagarsėjęs įvairiomis savo keistenybėmis, R.Fišeris dabar bijo sugrįžti į JAV. Mat tėvynėje jo laukia dešimt metų kalėjimo ir 250 tūkst. dolerių bauda už tai, kad jis 1992 metais sužaidė šachmatų mačą su buvusiu SSRS didmeistriu Borisu Spaskiu buvusioje Jugoslavijoje. Iškovojęs pasaulio šachmatų karūną 1972 metais R.Fišeris buvo paskelbtas „šaltojo karo“ didvyriu, atėmusiu šachmatų karūną iš sovietinių didmeistrių monopolijos. Ir štai vėl sužaidęs mačą su tuo pačiu B.Spaskiu po 20 metų ir uždirbęs už jį keturis milijonus dolerių, R.Fišeris, vadintas „nenugalimuoju Bobiu“, pažeidė JAV įstatymus, nes tuo metu Vašingtonas buvo paskelbęs sankcijas Belgrado režimui.

Europai skubiai reikia naujų lyderių

Europai būtina nauja vadovų banga, tvirtina lordas Daglas Herdas, 1989-1995 metais buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministru. Jo straipsnis „Skubus naujos lyderių bangos poreikis“, paskelbtas dienraščio „Financial Times“ nuomonių puslapyje.

Aštuoniolikos mėnesių JAV prezidento rinkimų kampanija, po kurios (jei remtumės ankstesniais rinkimais) tebalsuoja pusė rinkėjų - nėra visiškas demokratijos triumfas. Tačiau net patys niūriausieji iš mūsų, europiečių, turi pripažinti, jog savo lyderį besirenkanti laisva amerikiečių liaudis - jaudinantis reginys, rašo D. Herdas.

Rytų Europoje stiprėja komunistinių laikų nostalgija

Nuo Berlyno sienos nuvertimo praėjo penkiolika metų, o dauguma už jos vargusių valstybių įstojo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) ir Europos Sąjungą (ES), tačiau tai nesutrukdė komunistinių laikų nostalgijai atsirasti Vidurio ir Rytų Europoje. Taip teigia JAV naujienų agentūros UPI korespondentas Garetas Hardingas.

Geriausi Europos mokslininkai
dirba JAV

Nuo 1998 iki 2001 metų keturi vokiečiai laimėjo Nobelio premijas už pasiekimus fizikoje ir medicinoje. Tačiau šis laimėjimas parodo ne aukštą Vokietijos mokslinių tyrimų lygį, o jos požiūrį į talentingiausius mokslininkus: visi keturi mokslininkai gyveno ir dirbo Jungtinėse Valstijose.

Geopolitika ir kontrabanda

Pastaruoju metu Kremlius jau net nebando slėpti savo imperijos atgaivinimo kėslų. Juk ne veltui Rusijos užsienio politikos prioritetu prezidentas V.Putinas paskelbė aktyvią politiką buvusių SSRS šalių atžvilgiu. Naujoji filosofija maskuojama gana patraukliai: esą neprimesti buvusiems Sovietų Sąjungos pakraščiams „tiesioginio valdymo“ iš Maskvos, o padaryti Rusiją patrauklia šalimi visais atžvilgiais.

Karinės isterijos šėlsmas

Rusijos prezidentui V.Putinui pašalinus generalinio štabo viršininką armijos generolą Aleksandrą Kvašniną ir visą būrį kitų aukštų generolų, Rusijoje prasidėjo tikra isterija dėl esą neregėtos grėsmės Rusijai, kurią kelia pirmiausia NATO ir Jungtinės Valstijos. Netgi Japonija ir Kinija. Armijos generalinis štabas paskelbė penkių punktų programą, ką artimiausiu metu turi padaryti Rusija, siekdama „apginti“ nuo ją apspitusių įsivaizduojamų priešų. Štai ką siūlo generalinis štabas:

Turtinguose Vakaruose gyvenančių žmonių skaičius mažėja

Demografai prognozuoja, kad Japonijai, Vokietijai ir kitoms didelėms pramoninėms valstybėms gresia ženklus gyventojų skaičiaus sumažėjimas, nes jauni žmonės tėvystės ir motinystės džiaugsmus siekia nutolinti ir susilaukia vis mažiau vaikų.

Nors numatoma, kad pasaulinis gyventojų skaičius iki 2050 metų išaugs beveik 50 proc., Japonijoje žmonių sumažės 20 proc., Rusija patirs 17 proc. gyventojų skaičiaus sumažėjimą, o Vokietija - 9 proc.

Norvegai vis dar nenori stoti į Europos Sąjungą

Pirmą kartą po dvejų metų norvegai nepritaria stojimui į Europos Sąjungą (ES). Išblėso su ES plėtra susijęs jų entuziazmas - tą parodė apklausos duomenys. „Sentio-Norstat“ apklausos rezultatai, išspausdinti trijuose Norvegijos laikraščiuose, atskleidžia, kad 45 proc. norvegų nepritaria narystei ES, 42 proc. - pritaria ir 13 proc. - nėra apsisprendę. Per panašią apklausą birželį 47 proc. Norvegijos gyventojų pritarė šalies narystei ES, o 38 proc. - ne. Nuo 2002 metų rugpjūčio tai buvo pirma apklausa, kurioje dauguma pasisakė prieš stojimą į Europos Sąjungą.

Ar JAV kaltos?

Didžiosios Europos valstybės kaltina Jungtines Valstijas, kad jos pradėjo Irako karą. Svarbiausias kaltinimas – jog JAV pradėjo karą neva ieškodama paslėptų masinio naikinimo ginklų ir norėdama prieinamomis sąlygomis eksploatuoti Irako naftą.

Tenka sutikti su kaltintojais, kad JAV tikriausiai žinojo, jog Irakas nebuvo tiek pažengęs, kad turėtų daug masinio naikinimo ginklų, bet taip pat reikia manyti, jog jos turėjo svarbesnių motyvų tą karą pradėti. Nors tie motyvai nėra tinkami skelbti, bet, vykstant pasauliniam karui prieš terorizmą, jie gali būti visiškai pateisinami.

Pasaulio lietuvių bendruomenės suvažiavimas

Suvažiavimo dalyviai Birštono „Versmės“ sanatorijoje

Rugpjūčio 19 dieną Birštone baigėsi Pasaulio lietuvių bendruomenės kraštų pirmininkų, atstovų ir delegatų suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 100 dalyvių iš 28 pasaulio šalių – Airijos, Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Estijos, Gruzijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Kanados, Karaliaučiaus krašto, Kazachstano, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos, Venesuelos, Vengrijos, Vokietijos. Iš viso pasaulyje yra 34 lietuvių bendruomenės.