2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Paryžius ir Berlynas – už Kremliaus pavadžio

Petras KATINAS

Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas (antras iš kairės) išeina iš Eliziejaus rūmų po neformalaus pokalbio su Vokietijos kancleriu Gerhardu Šrioderiu (antras iš dešinės), Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu (dešinėje) ir Ispanijos ministru pirmininku Chosė Luisu Rodrigesu Sapateru (kairėje) EPA-ELTA nuotrauka

Kovo 18 dieną Rusijos prezidentas V.Putinas Paryžiuje susitiko su naujaisiais Maskvos bičiuliais Prancūzijos prezidentu Žaku Širaku, Vokietijos kancleriu Gerhardu Šrioderiu ir Ispanijos premjeru Chosė Luisu Rodrigesu Sapateru. Pastarasis Ispanijos socialistų premjeras dabar taikosi užimti dar vieno V.Putino bičiulio Italijos premjero Silvijaus Berluskonio vietą. Ypač keistai atrodė Prancūzijos prezidento Ž.Širako elgesys pataikaujant V.Putinui. Jis užtikrino Rusijos prezidentą, jog europiečiai padarys viską, kad neleistų Jungtinėms Valstijoms smogti Irano branduoliniams objektams. Kaip žinoma, Vašingtonas jau ne kartą patvirtino, jog neatmeta tokios galimybės tuo atveju, jeigu galutinai paaiškės, kad Teherano mulos su Rusijos pagalba, prisidengdami branduolinių elektrinių statyba, kuria branduolinį ginklą. Tokiai Ž.Širako pozicijai besąlygiškai pritaria ir Vokietijos kancleris G.Šrioderis. Todėl visai neatsitiktinai kai kuriuose Europos laikraščiuose pasirodė ironiški straipsniai ir feljetonai, kuriuose Ž.Širakas ir G.Šrioderis lyginami su Prancūzijos kompartijos buvusiu vadovu Morisu Torezu ir vadinamosios Vokietijos demokratinės respublikos paskutiniuoju „šeimininku“ Erichu Honekeriu. Ir V.Putino susitikimai su jais labai primena sovietinius ritualus, kai SSKP gensekai glėbesčiuodavosi ir bučiuodavosi su savo vasalais.

Šešėliai

Petras KATINAS

Rusijos propaganda, sovietiniu stiliumi pakėlusi visas bures, nepaliaujamai puola ne tik „Pribaltiką“, nedėkingą už išvadavimą, bet ir buvusius satelitus – Varšuvos bloko neva buvusias nepriklausomas valstybes. Šitai Rusijos mokslų akademijos Pasaulio istorijos instituto direktorius Aleksandras Čubarjanas išmąstė, kad dėl sovietinio modelio įdiegimo pokarinėje Rytų Europoje ir „Pribaltikoje“ kaltas ne Stalinas ar Ruzveltas su Čerčiliu, Jaltoje pasidaliję Europą. „Dėl to, kad pokariu Rytų Europoje įsitvirtino sovietinis modelis, savo kaltę privalo prisiimti ir tų šalių politiniai lyderiai, beje, gana plataus politinio spektro. „Pribaltika“ buvo suspausta tarp Vokietijos ir SSRS, todėl daugeliui jos politikų ir iškilo pasirinkimo problema. Ir jie pasirinko SSRS“, – teigia A.Čubarjanas. Beje, neapsiribojama vien tik istorijos klastotėmis. Nuolat pabrėžiama, kad Rusija atgauna savo karinę galybę, ir leidžiama suprasti, kad ta galybė, reikalui esant, bus panaudota, jeigu tik Kremlius nuspręs, jog iškilo pavojus Rusijos saugumui.

O vis dėlto ji sukasi...

Jonas Kazimieras Burdulis

Pavasario preliudija būtų galima pavadinti įvykių virtinę, užgriuvusią Europą 2005-ųjų vasario pabaigoje ir kovo pradžioje. JAV prezidento Dž. Bušo susitikimas su Europos valstybių vadovais, atrodytų, teikia vilčių, jog santykių tarp valstybių srityje padidės savitarpio supratimas, tarptautinė bendrija netolimoje ateityje pasieks didesnį bendradarbiavimą, stabilumą ir saugumą.

Demokratijos vertybių paralelės

Edmundas SIMANAITIS

Bratislavoje valstybių vadovai prašneko apie demokratijos vertybes. Amerikos prezidentas Bušas paminėjo Vakarų demokratijos pasaulio vertybes, pvz., laisvę, pagarbą žmogaus teisėms. Rusijos prezidentas Putinas sakė, kad bendrosios vertybės Rusijoje bus vertinamos pagal šios šalies tradicijas. Iš tikrųjų neprošal pasidomėti kai kuriomis Rusijos gyvenimo tradicijomis. Naujausi įvykiai, o ir istorija, pateikia nemažai pavyzdžių. Lietuviai, kaip ir čečėnai, būdami Rusijos pavergti praėjusiais amžiais, ir dabartiniu laikotarpiu ne kartą sukildavo, mėgindami nusimesti priespaudos jungą.

„Drungnojo karo“ šešėlyje

Pusę praėjusio amžiaus pasaulio scenoje veikia du pagrindiniai veikėjai, du galios poliai, visiškai skirtingi tautiniu ir kultūriniu identitetu, tačiau, būdami vienodų „gabaritų“, jie turi daug panašių bruožų. JAV ir Rusija – dvi gigantiškos politinės mašinos, kartais be stabdžių judančios pasauliniame greitkelyje. Ar galima drąsiai teigti, kad šaltasis karas liko užverstuose istorijos puslapiuose, vienai iš šių mašinų ėmus rūdyti ir strigti? Šaltojo karo įtampa ėmė slūgti dar nesugriuvus Sovietų Sąjungai. Viena iš priežasčių: didėjančios komunikacijos galimybės, ryšių technologijų progresas, atvėręs duris nevaržomai žodžio laisvei. Kita priežastis glūdi kritinėje atominio karo baimės įkrovoje, kuriai ėmus kibirkščiuoti po Černobylio branduolinės katastrofos, pagaliau atsivėrė akys (ir atsirišo rankos?) konkuruojančių supervalstybių valdžiai pradėti konstruktyvų dialogą.

Prezidento sprendimas nepadidins grėsmių Lietuvai

Tomas Janeliūnas,

Vilniaus universiteto Tarptautinių
santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas

Šių metų pradžioje, regis, nebuvo aktualesnės Lietuvos užsienio politikos problemos už gana banalų klausimą – ar Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus turėtų priimti kvietimą ir gegužės 9 dieną vykti į Maskvą švęsti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją.

Siekime lenkų prisijungimo

Didvyriškai prieš nacius ir sovietus kovojusi lenkų tauta staiga, vykdama į Maskvą, jaučiasi apnuoginta atsidūrusi istorijos faktų speige. Teko girdėti apie desperatiškus lenkų heroizmo žygius, kai kavaleristai puldavo kardais prieš vokiečių tankus.

Jei tauta paspaus, Lenkijos vyriausybė ras vieną iš turimų labai gerų paaiškinimų sprendimui vykti į Maskvą pakeisti. Galiu net pasisiūlyti liudytoju, nes mačiau Hitlerio-Stalino pakto ir sovietų dūrio Lenkijos nugaron pasekmes. 1939 metų rudenį kaip karys tarnavau Kėdainiuose. Buvau mobilizuotas, nes į Lietuvą, dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo, plūdo kariai ir civiliai iš Lenkijos.

JAV Kongreso ir Senato bendra rezoliucija, pristatyta Kongreso nario John Shimkus

Kongreso Atstovų rūmai pareiškia, kad Rusijos vyriausybė turi aiškiai ir nedviprasmiškai pripažinti ir pasmerkti neteisėtai Sovietų Sąjungos 1940-1991 metais įvykdytą Baltijos valstybių Estijos, Latvijos ir Lietuvos okupaciją ir aneksiją.

Kadangi Baltijos šalių prijungimas prie SSRS buvo įvykdytas prieš laisvą Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių valią;

Premijų rungtynėse
tik Žirinovskio betrūko

Vilius BRAŽĖNAS

Mėgstamiausias žurnalistų ir politologų pomėgis yra praėjusių metų įvykių rūšiavimas ir jų reikšmės lyginimas, o įsidrąsinus – ir ateities pranašystės. Tačiau kalbant apie 2004 metus, galvon skverbiasi mintys, sukeltos įvykių, kurie dėl netikėtumo, akiplėšiškumo, juokingumo bei nepaprastumo galėtų pretenduoti į Gineso rekordų knygą ar net į kokią specialią Nobelio premiją.

Laisvės šauksmas

Prancūzų filosofo laiškas
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui

Gerbiamas Prezidente Bušai,

esu vienas iš nedaugelio Paryžiaus inteligentų, kurie nuo pat pradžios viešai palaikė ginkluotą intervenciją prieš Sadamą Huseiną. Tokios pozicijos laikiausi dėl paprastos priežasties – dėl šito režimo nežmoniškumo. Vienintelis dalykas, dėl kurio apgailestauju, – tai, kad jo nenuvertė dar 1991 metais. Taigi aš, kaip pilietis, pasinaudojau savo teise viešai nesutikti su mano vyriausybės politika, o kaip filosofas – savo teise pasisakyti prieš prancūzų visuomenės nuomonės praktiškai vieningą poziciją, kuri, nuo kraštutinių kairiųjų iki kraštutinių dešiniųjų, nuo valdančiosios partijos iki opozicijos, nuo paprasto aktyvisto iki šalies prezidento, smerkė Jūsų iniciatyvą.

Perdėtas ar realus pavojus?

Kinija laidoja buvusį Komunistų partijos vadovą Čžao Czijanį. Jis 1980 metais buvo vyriausybės vadovu, pradėjusiu rinkos reformas, kurios iš atsilikusio planinio šalies ūkio sukūrė sparčiai besivystančią valstybę. EPA-ELTA nuotrauka

Pastaruoju metu pasaulio žiniasklaidoje pasirodo labai daug analitinių straipsnių apie Kinijos fenomeną, jos ekonominį augimą ir „geltonojo drakono“ pavojų likusiam pasauliui. Iš tiesų pernai Kinija užėmė antrąją vietą pasaulyje (po JAV) pagal naftos sunaudojimą. Po sausio mėnesį atšaukto draudimo tekstilės gaminių eksportui, pasak Ispanijos laikraščio „La Vanguardia“, Kinija, tiesiogine to žodžio prasme, aprengs ir apaus pusę pasaulio gyventojų. Tačiau ši šalis ne tik pigios darbo jėgos „fabrikas“ globaliniu mastu. Jos stambiosios kompanijos užkariauja vis daugiau pasaulio rinkų. Politologai, ekonomikos ir politikos specialistai kone kasdien kalba, kad jau po 10-20 metų Kinija taps viena iš pasaulio supervalstybių ir mes rimčiausią iššūkį JAV, Japonijos ir Europos dominavimui. Atrodo, „geltonojo drakono“ baimė visiškai pagrįsta. Tačiau yra ir tokių, kurie mano, kad tokia Kinijos baimė yra perdėta ir XXI amžiuje Pekinas nesiims jokių agresyvių projektų.

Moldova šiandien –
kaip Lietuva prieš 15 metų

Kovo 6 dieną Moldovoje vykusius parlamento rinkimus stebėjo Lietuvos atstovai. Vienas iš jų – Seimo narys dr. Egidijus VAREIKIS, kuris sutiko papasakoti savo įspūdžius.

Moldovoje dominuoja komunistai

Iš Lietuvos į Moldovą buvome nuvykę mes, keturi Lietuvos parlamento nariai, taip pat Europos Parlamento narė Laima Andrikienė. Mus paskirstė po skirtingas Moldovos vietoves. Tokia tvarka priimta Europos Taryboje, kurios asamblėjai mes su Algirdu Paleckiu atstovavome. SBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija) asamblėjai atstovavę Arminas Lydeka ir Skirmantas Pabedinskas važiavo į Pietų Moldovą, Gagaūzų sritį; Laima Andrikienė lankėsi Vidurio Moldovoje. Aš buvau pareiškęs norą vykti arčiau Transnistrijos, kurią mes vadiname Padniestrės respublika. Į mano prašymą buvo atsižvelgta, ir aš išvykau stebėti rinkimų Moldovos šiaurėje, prie Dniestro upės, Moldovai priklausančiame Rezinos mieste. Kitoje Dniestro pusėje yra Rybnicos miestas, formaliai priklausantis Moldovai, bet faktiškai esantis Padniestrės respublikos dalis. Taigi stebėjau šį regioną.

Sunkiai lipdoma sąjunga

Petras KATINAS

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas, kartu esantis ir vadinamojo Parlamentinio sąjunginio Rusijos ir Baltarusijos susirinkimo pirmininkas, Borisas Gryzlovas paskelbė daugelį labai nustebinusį pareiškimą, jog dar šiais metais Rusija ir Baltarusija priims sąjunginės valstybės konstitucinį aktą. Kai kurie apžvalgininkai šį B.Gryzlovo pareiškimą pavadino sensacija. Tuo tarpu kiti jį vertina gana skeptiškai, netgi sarkastiškai: juk panašios deklaracijos jau skelbiamos kelerius metus, o sąjunginės valstybės kaip nėra, taip nėra. Aišku, tokie Maskvos ir Minsko santykiai, kuriuos galima pavadinti labai savotiškais, turi pagaliau įgauti kažkokius naujus kontūrus. Pasak rusų politologo Andrejaus Kamakino, dabar Maskva ir Minskas gyvena lyg ir susituokę, lyg ir išsiskyrę. Po Ukrainos „oranžinės revoliucijos“, padėtis kardinaliai pasikeitė. Ir Maskvos, ir Minsko valdovai – V.Putinas ir vis reikalaujantis visokiausių nuolaidų A.Lukašenka – pastebimai išsigandę, kad Kijevo bacilos neužkrėstų ir Minsko. Tuo labiau kad iš labai aukštų Vašingtono tribūnų nuskambėjo žodžiai, jog būtų neblogai, jeigu dabartinis Minsko režimas žlugtų.

„Aš liūdžiu drauge su Aslano Maschadovo artimaisiais“

Aslanas Maschadovas buvo kareivis ir visada liko ištikimas kareivio, karininko garbei. Aš tvirtinu: jis buvo ne tiktai kilnus žmogus, jis buvo geras žmogus. Ir sakau tai ne kitų žodžius kartodama, o remdamasi savo pačios asmeninio bendravimo su juo įspūdžiais. Žmogaus žūtis visuomet nelaimė artimiesiems, ir aš liūdžiu drauge su jo artimaisiais ir jo tauta.

Rekviem Prezidentui

Kovo 8 dieną buvo klastingai nužudytas Ičkerijos prezidentas Aslamas Maschadovas. Mes, čečėnai, ne atskiri žmonės, o nacija, privalome būti dėkingi Ičkerijos prezidentui už tai, kad jis išėjo pas Aukščiausiąjį kaip Šahidas, už tai, kad nepasidavė žiauriam, negailestingam ir klastingam priešui – Rusijos FSB.

54 Seimo nariai dėl A. Maschadovo palaikų perdavimo kreipėsi į Europos parlamentarus

54 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai, atsiliepdami į nužudyto Čečėnijos prezidento Aslano Maschadovo giminių prašymą padėti, kad velionio kūnas būtų perduotas jiems deramai palaidoti, kreipėsi į Europos Parlamento pirmininką ir jo narius. Seimo nariai pareiškė, kad pagal čečėnų tautos papročius ir tikėjimą niekinti mirusiojo kūną jį demonstruojant, nurengiant, viešai rodant, žalojant, neleidžiant palaidoti yra didelis nusižengimas ir didžiausias mirusiojo bei giminių įžeidimas ir paniekinimas. Pagal Europos papročius, kaip pažymi Lietuvos parlamentarai, mirusysis yra neliečiamas ir palaidojamas pagal artimųjų valią.

Rusija nepasimokė iš stalinizmo nusikaltimų

Rusijos politinis elitas atsisako pripažinti Stalino nusikaltimus Baltijos valstybėse, nes rusai, deja, nepasimokė iš stalinizmo klaidų, rašo Rusijos dienraštis „Moscow Times“.

Straipsnio „Vis dar nesigailime už sovietų nusikaltimus“ autorius Vladimiras Kovaljevas pateikia valstybės kontroliuojamos visuomenės tyrimų bendrovės „VTsIOM“ apklausos rezultatus, kurie rodo, kad net 42 procentai respondentų norėtų, jog šaliai vadovautų lyderis, „vykdantis į Stalino panašią politiką“. O tarp 45-59 metų asmenų – šiai amžiaus grupei priklauso dauguma Rusijos politinio elito – net 52 procentai apklaustųjų palaikytų tokį valstybės vadovą.

Išvyko specialus Didžiosios Britanijos gynybos patarėjas Lietuvai

Plk. ltn. Brianas Courtas linksmai šypsosi bičiulių Lietuvos karininkų, būryje Kauno karininkų ramovėje išleistuvių vakarą

Penkerius metus Lietuvoje dirbo specialus Didžiosios Britanijos gynybos patarėjas pulkininkas leitenantas Brianas Courtas. Jo žinios, patyrimas labai pravertė jaunoms mūsų karinėms pajėgoms. Bet atėjo laikas grįžti į savo gimtąjį kraštą – Angliją, Karališkąjį Velso princesės pulką. Kaune dislokuotų dalinių karininkai surengė labai įspūdingas išleistuves Kauno karininkų ramovėje su koncertine programa, apipusėmis prisiminimų dovanomis, nuoširdžiu bendravimu.