2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

M.K.Čiurlionis prisimintas parodoje
EXPO-2005

Vytautas Landsbergis

Praėjusią savaitę Europos Parlamento narys profesorius Vytautas Landsbergis kartu su M.K.Čiurlionio kvartetu viešėjo Japonijoje, pasaulinėje parodoje EXPO-2005. Viešnagės metu prof. V.Landsbergis dalyvavo kompozitoriui M.K.Čiurlioniui paminėti skirtuose renginiuose Nagojoje bei Tokijuje, kuriuose pristatė Lietuvą, M.K.Čiurlionį ir jo kūrybą, Čiurlionio kvartetą. V.Landsbergis skaitė paskaitą apie Lietuvą Europos Sąjungoje Japonijos akademinei visuomenei, dalyvavo M.K.Čiurlionio reprodukcijų parodos atidaryme, Čiurlionio kvarteto koncertuose. (Šiais metais pažymimos kompozitoriaus M.K.Čiurlionio 130-osios gimimo metinės.)

Pradėjęs komunizmo saulėlydį

Lenkijos „Solidarumo“ 25-osioms metinėms

Petras KATINAS

Lenkija bei visa posovietinė Rytų Europa mini legendinio Lenkijos judėjimo „Solidarumas“ įkūrimo 25-ąsias metines. Visi pripažįsta, kad „Solidarumo“ įkūrimas didele dalimi lėmė totalitarinės didžiausios ir agresyviausios XX amžiuje komunistinės imperijos žlugimą. Iškilęs kaip Lenino laivų statyklos darbininkų profsąjungų judėjimas, „Solidarumas“ iš esmės buvo antikomunistinis visuotinis lenkų tautos pasipriešinimas ne tik vietiniam kolaborantiniam komunistiniam režimui, bet ir visai imperijai. Prie „Solidarumo“ bemat prisijungė žymiausi Lenkijos intelektualai, rašytojai, teatralai, aukštųjų mokyklų profesoriai, studentai, jau nekalbat apie Katalikų Bažnyčią, kuri nuo pat komunistinio režimo, primesto Lenkijai po Antrojo pasaulinio karo, buvo pagrindinis lenkų tautos pasipriešinimo komunistinei sistemai variklis.

Maskvos marionečių teatras

Petras KATINAS

Aukšti Kremliaus ir užsienio reikalų ministerijos pareigūnai jau skelbia, jog prezidentas V.Putinas ir vyriausybė artimiausiu metu peržiūrės savo politiką posovietinėje erdvėje. Esą tos „naujosios politikos“ imtis Kremlių privertė pačios nedėkingos buvusios sovietinės respublikos ir anksčiau buvusios paklusnios marionetės – „liaudies demokratinės“ Rytų ir Vidurio Europos šalys. Pasirodo, dabar didžiausi Rusijos priešai yra ne dešimtmečius skelbtas Amerikos imperializmas, o Baltijos šalys, Lenkija, Ukraina ir Gruzija! Ypač supykdė Kremlių nuolat cituojamas Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio pareiškimas, padarytas viename susitikime su žurnalistais. Jame teigiama: „Mums, gruzinams, atsiranda istorinė galimybė pagaliau baigti su tuo istoriniu ir geografiniu prakeikimu, kuris slegia mus ištisus amžius. Reikėtų nutraukti tą istorinį prakeikimą ir išeiti ten, kur mūsų vieta – į europietišką civilizaciją“. Dar labiau Kremlių sunervino Ukrainos ekonomikos ir integracijos į Europą ministro, Maskvos vadinamo Kijevo radikalu, Sergejaus Teriochino kalba, kurioje jis Nepriklausomų valstybių sandraugą (NVS) pavadino „sistema, kuri jau baigė vykdyti visas savo funkcijas ir todėl nebeturi jokių vilčių tolesniam vystymuisi“.

Okupuotos Lietuvos istorija

Prof. Ona VOVERIENĖ

Neseniai pasirodžiusi ir Lietuvos Seime sutikta okupuotos Lietuvos istorija „Lietuva 1940-1990 m.“ (V.,2005), be jokios abejonės, reikšmingas leidinys, atsistosiantis į vieną gretą su „Lietuvių kalbos istorija“, „Visuotine lietuvių enciklopedija“, „Mažosios Lietuvos enciklopedija“, Izidoriaus Ignatavičiaus parengtu enciklopediniu žinynu „Lietuvos naikinimas ir tautos kova 1940-1998 m.“ (V.,1999).

„Vaduotojai“ ir blakės

Vilius Bražėnas

Kodėl mažiau kalbama apie pirmąją, negu apie antrąją sovietinę okupaciją? Iš dalies, žinoma, todėl, kad mažai yra tokių, kurie ją gerai prisimena. Tačiau svarbiausia todėl, kad kairieji tokias kalbas slopina. Komunistams sovietinė okupacija pirmoji nepatogi tuo, kad ji aiškiai duria pirštu į jų bičiulystę su naciais. O antrąja okupacija, anot jų, jie Lietuvą išvadavo nuo fašistų. Tik negali paaiškinti, kodėl tas „vadavimas“ užtruko net 50 metų? Kai kas, atrodo, jiems trunka ilgiau.

Tylėti ir tūnoti ar kalbėti ir veikti?

Algimantas ZOLUBAS

Jie kuria pilietinę visuomenę... Jauniaus Augustino piešinys

Rugpjūčio 7 dieną „Baltijos kelyje“ atsargos generolas majoras Jonas Algirdas Kronkaitis rašo, kad yra daugybė veiksmų, kurių turėtume imtis, kad pagaliau pradėtume kovoti su reiškiniais, griaunančiais mūsų valstybingumo pamatus, tačiau pirmučiausia skatina susivokti, „jog blogiui laimėti nieko daugiau nereikia – užtenka, kad doras žmogus būtų pasyvus“. Krikščioniškuoju požiūriu, pasyvumas blogio atžvilgiu laikomas nuodėme. Gailesčio akte prieš šv. Mišias tariama: „nusidėjau mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais“. Iš tikrųjų pasyvumą arba apsileidimą, esant blogiui, reikia laikyti jo palaikymu, blogio gyvastingumo skatinimu.

Tarp dviejų pušų pasiklydus...

Jonas Kazimieras Burdulis

Rugpjūčio 20 dienos pavakare atsitiktinai sustojau ties „Rusijos balso“ banga. Paprastai šios radijo stoties nesiklausau, tačiau laidos vedėjo ir radijo klausytojo pokalbis sudomino. Radijo klausytojas iš Latvijos pasakojo asmenišką patirtį, kaip jam ir jo tautiečiams sekasi „kovoti su nacionalistiška“ Latvijos valdžia.

Kinija – naujoji supervalstybė

Petras KATINAS

Maskvos ir Pekino žaidimai

Atrodo, grįžtama prie jau primirštų „didžiosios draugystės“ tarp Maskvos ir Pekino laikų, kai kasdien buvo skelbiama: „Stalinas ir Mao – broliai amžiams“. Tiesa, situacija pasikeitė. Komunistinė Kinija tapo nepaprastai sparčiai besivystančia ekonomine galybe, lipančia ant kulnų netgi Japonijai ir kitoms išsivysčiusioms valstybėms, jau nekalbant apie Rusiją. Be to, Kinijos ekonominė ekspansija darosi vis įžūlesnė. Viso pasaulio rinkos užtvindytos kinų prekėmis.

Kas laukė ne tik estų

Rusijos aukštieji pareigūnai, politikai, istorikai vis tebekartoja esą Lietuva nebuvo okupuota Sovietų Sąjungos. Štai užsienio reikalų viceministras Vladimiras Čižovas vėl aiškino, kad jokios Baltijos valstybių okupacijos nebuvo. Tiesa, pripažino, kad 1940 metų birželį Maskvos buvo įvykdyta Baltijos valstybių aneksija, tačiau tai jokiu būdu nereiškė jų okupacijos. Taigi, pagal V.Čižovą ir kitus Kremliaus vadovus, nebuvo ne tik okupacijos, bet ir okupantų vykdyto genocido, tremties, visuotinio rusinimo ir kitų „išvaduotojų“ atneštų dalykų.

Žaliasis visureigis

Viename sovietiniame filme apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą „Susitikimas prie Elbės“ amerikiečių karininkas dovanoja sovietų karininkui dolerio banknotą su užrašu, jog tai yra amerikiečių visureigis, prieš kurį atsidaro visos durys. Iš tiesų tas amerikiečių žaliasis visureigis be jokio vargo pralaužė ir Rusijos duris, faktiškai tapęs lygiagrečia valiuta šalia rublio. Nepakeičiama bet kokiuose rimtuose sandoriuose, kaip ir valstybės ekonomikoje, taip ir kasdienėje buityje. Tame yra kažkoks paradoksas. Pagal visas sociologines apklausas, daugelis rusų nemėgsta nei JAV, nei amerikiečių. O štai jų nacionalinę valiutą mėgsta iki beprotybės. Nepaisant to, kad dolerio kursas per pastaruosius trejus metus nuolat krito žemyn, rusai vis tiek savo kuklias santaupas laiko doleriais. Logika paprasta – kad ir kas atsitiktų, doleris išsisuks ir visada liks doleriu.

Apie pokomunistinės eros mitus ir tiesą

Įtakingi britų politikos ir ekonomikos leidiniai – savaitraštis „Economist“ bei dienraštis „Financial Times“ – daug dėmesio skiria Rytų Europos problemoms. Pažvelgti į šį regioną Didžiosios Britanijos spaudą paskatino istorinė atmintis – rugpjūčio mėnesį Rytų ir Vidurio Europa mini keleto regiono valstybių istoriją iš esmės pakeitusių įvykių sukaktį: 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktą, padalijusį Rytų Europą į nacių ir sovietų įtakos sferas; Berlyno sienos statybą 1961-aisiais; sovietų vadovaujamą 1968 metų invaziją į Čekoslovakiją, kurios metu sutriuškintas Prahos pavasaris; „Solidarumo“, Lenkijos profesinės sąjungos, smogusios mirtiną smūgį komunizmui, gimimą 1980 metais; sovietų pučą 1991 metais, kuomet griežto kurso šalininkai įkalino Michailą Gorbačiovą, siekdami išsaugoti Sovietų Sąjungą, tačiau galiausiai įtaką perėmęs Borisas Jelcinas ją sunaikino.

Apdovanoti už indėlį suvienijant Vokietiją

Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis ir buvę SSRS bei JAV prezidentai Michailas Gorbačiovas ir Džordžas Herbertas Bušas apdovanoti už indėlį suvienijant Vokietiją

Buvę JAV ir Sovietų Sąjungos prezidentai Džordžas Herbertas Bušas bei Michailas Gorbačiovas ir buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis gavo pirmuosius Vokietijos istorijoje apdovanojimus už indėlį suvienijant Rytų ir Vakarų Vokietiją. Apdovanojimo ceremonija įvyko Rytų ir Vakarų Vokietijos demarkacinės linijos vietoje esančiame muziejuje.