2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Apie ES įsipareigojimus Turkijai

Lietuvoje viešėjęs Turkijos parlamento vadovas Biulentas Arinčas su žmona lankėsi Karaimų kenesoje Trakuose Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Narystės Europos Sąjungoje (ES) siekianti Turkija įvykdė visus jai iškeltus reikalavimus, kad jau spalio 3 dieną galėtų pradėti derybas su Briuseliu. Taip rugsėjo 20-ąją d. pareiškė Lietuvoje viešėjęs Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Biulentas Arinčas. Anot jo, tai, kad Turkija atsisako pripažinti bloko narę Kiprą, nesanti kliūtis pradėti suplanuotas derybas. „Įvykdžiusi neseniai parlamento priimtas visapuses reformas, Turkija patenkino visus kriterijus pradėti derybas dėl narystės ES. Šį faktą ES taip pat pripažino savo sprendimu, priimtu gruodžio 17 dieną.

Lietuva nebuvo ir nebus ksenofobijos kraštas

Izraelio prezidentas Mošė Kacavas ir prezidentas Valdas Adamkus Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Pavieniai provokaciniai išsišokimai niekada neatspindėjo ir neatspindės Lietuvos žmonių valios, kurioje tikrai nesama išankstinių nuostatų kitų tautų atžvilgiu. Tai sakė prezidentas Valdas Adamkus kartu su Lietuvoje viešėjusiu Izraelio prezidentu Moše Kacavu lankydamasis Panerių memoriale, kur abiejų šalių vadovai padėjo vainikus holokausto aukoms atminti. V.Adamkus pabrėžė, jog Lietuvoje juo labiau nėra išankstinių nuostatų žydų tautos atžvilgiu, kuri dalyvavo ir kuriant Lietuvos valstybę prieš šimtmečius, ir abu kartus atkuriant jos valstybingumą XX amžiuje.

Principingas egzaminas

Petras KATINAS

Maskvos spaudimas Lietuvai dėl sudužusio Rusijos lėktuvo Su-27, nukritusio mūsų teritorijoje, pasiekė virimo temperatūrą. Jeigu tuoj po lėktuvo katastrofos šmeižikiškus pareiškimus skelbė rusų armijos generolai ir gynybos ministras Sergejus Ivanovas, jau nekalbant apie Rusijos ambasados Vilniuje diplomatus, tai dabar prabilo ir „sunkioji artilerija“. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Lietuvos vadovus, kad jie politizuoja įvykių eigą, dargi drįsta šmeižti Rusiją, nors nieko ypatingo neįvyko: nukrito keturiomis raketomis ginkluotas naikintuvas, na, ir kas – kartais pasitaiko.

Baltarusiškas vektorius

Aleksas Lukošius

Šiandien labai mėgstama pakalbėti apie mūsų rytinius kaimynus, keiksnojamas jų vadovas ir bandoma numatyti Baltarusijos ateitį. Lietuvos žiniasklaidos dėmesys suprantamas. Juk kalbama apie artimiausią kaimyną. Beveik kiekvieną dieną spaudos, radijo ar televizijos žiniose praslysta viena ar kita informacija apie šį kraštą. Tokį artimą ir kartu tokį paslaptingą, lyg kokią egzotišką salą ar tropinių džiunglių glūdumą.

Niurnberg I sujaukė pasaulį

Vilius BRAŽĖNAS

1945 metais Niurnbergo mieste, Vokietijoje, vykęs tarptautinis teismas nebuvo pavadintas „Pirmuoju Niurnbergo teismu“ ar „Niurnberg I“. Pirmuoju jį vadina gyvos išlikusios komunizmo aukos, kurios skausmingai skelbia būtinumą sušaukti NIURNBERG II bent elementariam teisingumui pasaulyje atstatyti. Niurnberg I sujaukė pasaulį akivaizdžiai ir šlykščiai išniekindamas pagrindinius teisingumo principus. Jame buvo išaukštintas dvigubo standarto taikymas dviem Antrąjį pasaulinį karą pradėjusiems suokalbininkams. Jie abu karo metu, o vienas jų ir po karo, vykdė didžiulius nusikaltimus prieš žmogų, prieš tautas ir net ruošėsi tai įvykdyti prieš visą žmoniją, primetant globalinę galią per visapasaulinę vyriausybę.

Informacinis karas: Rusijos užmačios ir NATO tylėjimas

prof. Raimundas Lopata

Rusijos kurstomas informacinis karas dėl Lietuvoje nukritusio jos naikintuvo leidžia manyti, kad santarvininkų saugomos oro erdvės pažeidimas buvo iš anksto planuotas veiksmas, kuriuo norėta diskredituoti NATO gynybinio „skėčio“ patikimumą. Taip Eltai tvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Raimundas Lopata.

Rusijos naikintuvo skrydis virš Lietuvos – atsitiktinumas ar veikiau iš anksto planuotas veiksmas?

Jis tikėjo, kad gėris nugalės

Jonas KRONKAITIS,

atsargos generolas majoras

Esu dėkingas, kad mano paskutinieji metai JAV karinėje tarnyboje sutapo su prezidento Ronaldo Reigano pirmos kadencijos laikotarpiu, kai jis buvo mūsų vyriausiasis kariuomenės vadas. Galiu drąsiai teigti, kad tai buvo man, kaip karininkui, tiek ideologiniai, tiek moraliniai patys geriausi metai mano karinėje tarnyboje. Nemanau, kad praeitame šimtmetyje JAV buvo kitas prezidentas, pelnęs didesnę pagarbą kaip šis vyriausiasis kariuomenės vadas. Jis savo elgesiu ir pavyzdžiu buvo ir lieka etalonas visų laikų pasaulio lyderiams siekti.

Tiesus, bet klampus kelias į gėrį

Edmundas SIMANAITIS

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Vilnius-2005“ atgarsiai dar ilgai domins visuomenę ir skatins politikus bei istorikus analizuoti totalitarizmo keliamas grėsmes. Aukštoji šalies valdžia neskyrė deramo dėmesio šiai konferencijai, kurioje buvo nagrinėjami Europos dviejų totalitarinių režimų išprovokuoto Antrojo pasaulinio karo ir genocido padariniai. Komunizmo nusikaltimai dar tebėra neįvertinti oficialaus tarptautinio tribunolo. Susivienijusioje Europoje iškilo teisingumo atkūrimo problema. Nutylėjimais jos neįmanoma nei užmaršinti, nei išspręsti. Kuo galima paaiškinti valdžios abejingumą?

„Auksinė“ Jungtinių Tautų organizacijos sukaktis

Vilius BRAŽĖNAS

Neseniai karaliai, diktatoriai, vienaip ar kitaip išrinkti prezidentai ir iki gyvos galvos save išsirinkę valstybėlių vadai buvo susirinkę iškilmingai paminėti Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) įsteigimo 60-metį. Galima net įtarti, jog jie netiki, kad moraliai subankrutavusi JTO neištrauks iki „deimantinio“ (75 metų) jubiliejaus. Net „auksinį“ jubiliejų (50-metį) nesusigriebė taip iškilmingai ir pasigarsinant paminėti. Iš to viso didelio šurmulio išėjęs didelis „šnipštas“ skatina dabar paskelbti prieš dešimt metų JTO jubiliejaus proga „Draugui“ (Čikaga) rašytą ir 1995 m. lapkričio 14 d. tame laikraštyje išspausdintą mano laišką redakcijai. Jis buvo pavadintas taip, kaip ir šis rašinys. Jame buvo rašoma:

Bevaisės pastangos

Jungtinių Tautų įkūrimo 60-osioms metinėms

Į jubiliejinę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją susirinkę 191 šios organizacijos šalių vadovai, prezidentai, karaliai, premjerai savo pranešimuose kalbėjo apie viską: kovą su terorizmu, saugumą, pagalbą skurstantiems pasaulio regionams, žmogaus teises. Svarbiausias tikslas, paskelbtas šioje 60-ojoje jubiliejinėje Generalinės Asamblėjos sesijoje, gana ambicingas – iki 2015 metų panaikinti ar bent smarkiai sumažinti skurdą ir badą visame pasaulyje.

Rusų ar totorių miestas?

Rusijos sociologai, demografai, ypač visokiais vardais pasivadinę nacionalpatriotai, nacionalbolševikai jau seniai, ypač po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, ėmė visais balsais šaukti, kad Rusijos sostinė Maskva tampa ne rusų miestu. Esą Maskvą užplūdo tamsaus gymio kaukaziečiai, kinai ir dar nežinia iš kur atsibastę atvykėliai. Tokiems savotišką atkirtį davė rusų publicistas ir istorikas Sergejus Rykovas, paskelbęs laikraštyje „Tribuna“, paprastai rašančiame apie imperines ambicijas, neįprastą straipsnį, pavadintą „Kas pasakė, kad Maskva – rusų miestas?“ Tokiems aimanuotojams, teigiantiems, jog Maskva jau tampa ne rusų miestu, S.Rykovas pataria prisiminti istoriją ir užduoda klausimą: o kada gi Maskva tokia buvo?

Sunkus kelias į demokratiją

Petras KATINAS

Irako prezidentas Džalialis Talabanis pareiškė, jog naujoji Irako konstitucija, tiksliau, jos projektas, bus parlamento patvirtintas, o visuotinis referendumas dėl konstitucijos priėmimo įvyks spalio mėnesį. Kai kurie politikos specialistai ir ekspertai tokį Irako prezidento optimizmą vertina gana atsargiai ir laukia naujų teroro išpuolių bangos. Bet Irako žmonės buvo taip pat gąsdinami ir prieš sausio 30 dieną įvykusius visuotinius parlamento rinkimus. Tada Irako teroristų lyderis jordanietis Abu Musabas az Zarkavis pareiškė, kad rinkimų dieną parengtas planas susprogdinti 150 sprogmenų prikimštų automobilių, o 250 teroristų mirtininkų visiškai pasirengę nubausti netikėlius amerikiečius ir su jais bendradarbiaujančius irakiečius „išdavikus“.

Ankaros rūpesčiai

Pastaraisiais metais palyginti rami Turkija tapo daugelio teroristinių atakų objektu. Puolami pirmiausia populiarūs šios šalies kurortai, kuriuose mėgsta lankytis ir poilsiauti daugelio Europos valstybių, taip pat Amerikos turistai. Ir Lietuvos turistai labai pamėgo Turkijos kurortus. Faktiškai daugumą teroristinių išpuolių Turkijoje vykdo kurdai. Turkijos kurdų problema labai panaši į Ispanijos baskų problemą, taip pat ir radikaliosios airių organizacijos IRA išpuolius Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, pastaruoju metu airių radikalų išpuoliai labai sumažėjo, nes vis daugiau žmonių įsitikina, kad IRA, prisidengdama airių katalikų gynimu, iš tiesų su katalikybe neturi nieko bendra. Netgi prieš tris savaites IRA paskelbė paliaubas. Turkijos kurdai reikalauja savo nepriklausomos valstybės sukūrimo. Beje, kaip ir čečėnai Rusijoje. Tiktai niekas į tai nekreipia dėmesio. Aišku, negalima lyginti Ankaros veiksmų su tuo, ką daro Kremlius su čečėnais, vykdydamas visos tautos genocidą, nors panašumų ir yra.

Uraganai ir amoralumas

Vilius BRAŽĖNAS

„Katrinos“ šaknys

Vis labiau aiškėja neabejotina tikrovė, kad uragano „Katrina“ šaknys buvo išsikerojusios daugelio žmonių amoralume. Pasekmes pajus amerikiečiai, ypač tų valstijų, kurios, sekdamos Luizianos kaimynės Teksaso pavyzdžiu, apsisunkino duodamos pastogę, duonos ir saugumą pabėgėliams iš užtvinusio Naujojo Orleano miesto.