2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Gąsdinimai

Petras KATINAS

Rusijos viešųjų ryšių strategai ir skelbėjai, įdėmiai stebintys politinę situaciją Lietuvoje ir kartu su savo tautiečiu „darbiečiu“ prognozuojantys, kada žlugs tryliktoji po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė, nepamiršta mesti Lietuvai ir kitų kaltinimų. Štai aiškiai imperinio ir šovinistinio dienraščio „Tribuna“ vedantysis politikos apžvalgininkas Sergejus Maslovas grubiai užsipuolė Lietuvos prezidentą V.Adamkų, kuris duodamas interviu vienam Vokietijos laikraščiui neatmetė galimybės, kad A.Lukašenkos ginkluotosios pajėgos gali sukelti grėsmę Lietuvai. S.Maslovas rašo: „Kliedesys – tai kliedesys, tačiau naivuolių nėra. Iš esmės tai sąmoninga provokacija aukščiausiu valstybiniu lygiu. Jos tikslas – dar labiau demonizuoti pasaulio visuomenės akyse „paskutinįjį Europos diktatorių“, siekiant pateisinti NATO pajėgų pergrupavimą, pritraukiant arčiau Baltarusijos, tuo pačiu ir Rusijos sienų Aljanso karinę infrastruktūrą. Stebėtis tuo pernelyg nereikėtų – juk dėl ko gi įvyko NATO plėtra? Tikrai ne baltarusiškus gandrus skaičiuoja žiūrėdami per žiūronus NATO kariai į Baltarusiją nuo Nemuno ir Bugo krantų. Vakaruose jau seniai skamba raginimai sustiprinti politinį, ekonominį ir „esant būtinybei“ karinį spaudimą Baltarusijos vadovybei.

Apsivalymas be tribunolo

Petras KATINAS

Paskutiniuoju metu, kaip galima spręsti iš kai kurių Lietuvos valdžios veiksmų, vykdoma beveik tiesi ir grubi resovietizacija. Visų pirma, tai lemia nepaprastai gausus buvusios okupacinės vadžios atstovų atėjimas į nepriklausomos Lietuvos valdžios institucijas. Skatinant aukščiausiuose valdžios postuose esančių buvusios kompartinės nomenklatūros viršūnių, „demokratiniu“ būdu (per rinkimus, kuriuose „nugalėtojai“ laimi demagogijos keliu) atėjusių į valdžią, visas valdžios pakopas užima jų bendraminčiai iš sovietinių laikų. Ir ne tik bendraminčiai, bet ir sovietinių represinių struktūrų, visų pirma KGB darbuotojai. Jų ir jų ideologinių įkvėpėjų sumanymu rezgami planai uždaryti bet kokį priėjimą prie KGB bylų, kuriose užfiksuota lietuvių kova prieš sovietinius okupantus ir patirtos kančios.

Pasauliškių apaštalavimas

Antanas Maceina

Daug savo kūrybos krikščionybės vietai pasaulyje, jos santykiui su kultūra, jos išganančiajam veiksmui kaip niekas daugiau yra paskyręs didysis lietuvių religinis mąstytojas Antanas Maceina. Į jo neįsivaizduojamai gilų mąstymo būdą reikia ir reikia kasdien atsigręžti kiekvienam lietuviui – katalikui ir nekatalikui, tikinčiam ir netikinčiam. A. Maceinos kūriniai jau iš anksto visada buvo nukreipti į ateitį, žengimui į priekį. Tą aiškiai galime matyti iš žemiau publikuojamo teksto apie pasauliečių apaštalavimo galimumą ir net būtinybę. Tekstas rašytas 1931 metais, atspausdintas „Ateityje“, toli pranoko tuometinius ir net dabartinius svarstymus šioje srityje. Juk išties pasauliečių apaštalavimo klausimas visu aštrumu tebuvo iškeltas Antrajame Vatikano susirinkime, tačiau dar ir dabar sunkiai realizuojamas, ką neretai matome ir šiandienės Lietuvos katalikų bendruomenėje.

„Varpas“ – laisvei, tautinei kultūrai ir lietuvybei

Kiekvienos tautos istorija yra paženklinta iškilių asmenybių, veikusių visuomenės raidą, vardais. Vincas Kudirka – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo ideologas, varpininkų sąjūdžio įkvėpėjas. Reikšmingiausi jo nuopelnai tautai susiję su veikla „Varpe“. Su juo varpininkas susiliejo ir pats tapo Varpu. Varpininkų judėjimas susiformavo iš lietuvių studentų, kurie mokėsi Varšuvos ir Maskvos universitetuose. V.Kudirka – 1888 metais įkurtos nelegalios Varšuvos studentų draugijos „Lietuva“ steigėjas. Jo iniciatyva įvyko pirmasis varpininkų suvažiavimas 1888 m. birželio 29 d. Marijampolės viešbutyje „Varšuva“, kuriame buvo tartasi apie laikraščio įkūrimą. Po pusmečio, 1889 metų sausį, dienos šviesą išvydo pirmasis „Varpo“ numeris. O 1894-aisiais į varpininkų suvažiavimą Mintaujoje susirinko didesnis būrys varpininkų. Kasmet jų gretos didėjo. „Varpas“ ir jo bendradarbiai, kurių priskaičiuojama iki 350, buvo pagrindinė jėga, atvedusi į lietuvių sąjūdį, spaudos atgavimą, Lietuvos nepriklausomybę. „Varpo“ skaitytojų gretos siekė septynis tūkstančius žmonių. Varpininkais buvo laikomi tie žmonės, kurie rašė į „Varpą“, „Ūkininką“, „Naujienas“, „Lietuvos ūkininko kalendorių“, leido brošiūras, rašė atsišaukimus. Jais laikomi ir knygnešiai, spaudos platintojai, varpininkų veiklos šelpėjai.

Rusijos Prūsija vietoje Kaliningrado

Petras KATINAS

Naujasis Rusijos prezidento V.Putino paskirtas Rytprūsių anklavo – Kaliningrado srities gubernatorius Georgijus Bosas paskelbė pradedantis žemės surašymą, nes srities valdžia faktiškai neturi jokių duomenų, kam priklauso ta žemė. Pasak G.Boso administracijos pareigūnų, pastaruoju metu neaiškūs asmenys „už kapeikas“ supirkinėja didelius žemės ūkiui vystyti tinkamus žemės plotus ir tikisi, atėjus palankiam metui, labai pelningai parduoti tą žemę galbūt lietuviams, lenkams ar vokiečiams. Taip iš žemės ūkiui naudingų žemės plotų jau parduota 8,5 tūkst. hektarų. Dauguma atvejų nežinomi tų nupirktų plotų savininkai. Gubernatorius pareiškė, jog, atlikus žemės ūkio naudmenų surašymą, Kaliningrado žemdirbiams bus iškeltas uždavinys per artimiausius penkerius metus pasiekti, kad žemės ūkio gamyba srityje prilygtų Lietuvos ir Lenkijos ūkininkų pajėgumui.

Lietuvoje anglų kalbą moka 26 proc. žmonių

Be gimtosios kalbos, anglų kalbą moka beveik pusė Europos Sąjungos (ES) gyventojų, tačiau Lietuvoje – tik 26 proc. žmonių, parodė Europos Komisijos „Eurobarometro“ tyrimas. Didžioji dauguma – 79 proc. – lietuvių dar moka rusiškai, 26 proc. – angliškai, 17 proc. – lenkiškai.

Estijoje, be gimtosios kalbos, taip pat populiariausia rusų kalba, kurią moka 62 proc. gyventojų, tačiau kalbančių angliškai čia žymiai daugiau nei Lietuvoje – 41 proc. Po 18 proc. estų moka suomių ir vokiečių kalbas.

ES ragina skatinti gyventojų daugiakalbystę

Europos Komisija paragino ES šalis skatinti daugiakalbystę tarp gyventojų ir pagerinti užsienio kalbų mokymą, nes, anot jos, „kuo daugiau kalbų moki, tuo didesnis žmogus esi“. Toks provokuojantis šūkis pasirinktas kampanijai, kuri skirta pagilinti europiečių kalbų žinias, padidinti jų galimybes keliauti po kitas šalis ir jose dirbti, nes svetimų kalbų mokėjimas turi būti visų ES piliečių trokštamas dalykas.

Nūdienos būtinybė – suvokti skirtybes

Edmundas SIMANAITIS

Teisininkas Kęstutis Čilinskas savo straipsnyje „Žmogaus teisių gynimas – visada kam nors nemielas?“ (Bernardinai.lt, 2005 11 03) rašo: „Gerai politiškai orientuotas oponentas man primins, kuo skiriasi JAV nuo stalininės Sovietų Sąjungos, o Irakas nuo Lietuvos“.

Kiek eurų verta nepriklausomybė?

Vilius Bražėnas

Mūsiškius ES autoritetus dažniausiai girdime skaičiuojant, kiek eurų gausime pardavę Lietuvos nepriklausomybę. Dabar svarstoma dar vieno skubiai parduodamo nepriklausomybės simbolio – lito kaina. Ką gi mes laimėjome, be pajuokos, skubiai patvirtindami sukiužusią ES konstituciją, kuri degė Paryžiaus priemiesčiuose? Jos sumanytojams euroglobalistams buvo svarbu, kad ji būtų antikrikščioniška, o mūsų eurokratams buvo, atrodo, svarbu nepavėluoti įkišti laisvės kaklą į kuo stipresnę antisuvereninę kilpą federalinio regiono virvių krūvoje. Taigi dar nebaigę statyti Lietuvos Valdovų rūmų, skubame atiduoti jų raktus susimokėliams Briuselio kremliuje, kad už tai neva gautume keletą eurų pelno.

Nuo Kuveito iki Maskvos

Tarptautinė tyrimo kompanija „Gallup International“ pateikė informaciją, kuriose pasaulio šalyse ir kiek žmonių gyvena pusbadžiu. Tiesiog gula ir keliasi alkani. Tokių varguolių daugiausia yra Nigerijoje – 56 proc., Ukrainoje – 38 proc., Pakistane – 32 proc., Rusijoje – 31 proc., Turkijoje – 23 proc., Graikijoje – 18 proc., netgi, pasak „Gallup International“, turtingiausiose ir galingiausiose JAV irgi 18 proc.! Mažiausiai tokių nelaimėlių yra Vokietijoje ir Japonijoje – atitinkamai 3 ir 1 proc.

Kai karas – prigimties šauksmas

1.Indija su branduoliniu vėzdu

Pastaruoju metu pastebimas spartus Indijos militarizavimas. Tai kelia vis didesnį susirūpinimą, tuo labiau kad šiai militarizacijai labai padeda Maskva. Vis dažniau kalbama apie kuriamą Maskvos-Pekino-Delio ašį. Tai nieko gera nežadantis simptomas. Šiuo metu Indijos ginkluotosios pajėgos yra pačios didžiausios Pietų Azijoje. Jas pralenkia tiktai Kinijos armija. Kai Indijos armijos raketinė kariuomenė buvo apginkluota tolimojo veikimo raketomis „Agni-3“, galinčiomis smogti branduoliniais užtaisais objektams, esantiems už 3500 tūkst. kilometrų, daugelis karinių specialistų labai sunerimo: kam Indijai reikalingos tolimojo nuotolio branduolinės raketos, jeigu oficialusis Delis tvirtina, kad vienintelis „tradicinis“ Indijos priešas yra kaimyninis Pakistanas.

Naujakuriai išrovė 200 Palestinos alyvmedžių

Palestinos moteris verkia šalia savo alyvmedžių Elon Morei kaimelyje, Vakarų krante

Izraelio naujakuriai išrovė su šaknimis 200 alyvmedžių, priklausiusių kaimeliui šiauriniame Vakarų krante. Medžiai buvo sunaikinti Salemo kaimelyje, šalia Nabluso, dieną po to, kai Izraelio savanoriai padėjo kaimiečiams iš naujo pasodinti medžius, kuriuos naujakuriai buvo išrovę prieš mėnesį.

Kinija atsiprašė Rusijos dėl aplinkos taršos

Po ekologinės katastrofos Kinijoje užterštos upės vandenį mėginama valyti aktyviąja anglimi

Kinijos premjeras Li Džaosinas visos šalies vardu nuoširdžiai atsiprašė Rusijos dėl Sungario upės užteršimo. Ji įteka į Amūrą Rusijoje, o chemikalų dėmė pamažu juda Chabarovsko miesto Tolimuosiuose Rytuose link. Premjeras atsiprašymą perdavė Rusijos ambasadoriui Pekine Sergejui Razovui. Ministras pirmininkas pažymėjo, kad Pekinas yra pasirengęs suteikti Rusijai visą įmanomą pagalbą likviduojant nelaimės pasekmes. Jo turimais duomenimis, Chabarovską teršalų dėmė pasieks gruodžio 21-ąją. Per incidentą Kinijos chemijos gamykloje lapkričio 13 dieną, oficialiais duomenimis, į vandenį ištekėjo apie 100 tonų chemikalų.

Demokratijos daigai Baltarusijos režimo gelžbetonyje?

Paulius SAUDARGAS

Vakarų šalyse Baltarusijos politinė situacija neretai įvardijama kaip paskutinioji diktatūra Europoje. Tačiau didžioji kaimynė Rytuose galėtų šią situaciją įvardyti ir kaip „paskutinysis įtakos bastionas“, kurį su malonumu paverstų savo provincija. Nuo 1994 metų užsitęsęs Aleksandro Lukašenkos ir Rusijos flirtas jau daugiau nei dešimtmetį laiko dešimt milijonų Baltarusijos gyventojų įklampintus į „demokratinės diktatūros“ pinkles. Tačiau pastaruoju metu pagriežtėjusi Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos pozicija A. Lukašenkos režimo atžvilgiu bei Rusijos neapsisprendimas dėl savo ambasadoriaus Baltarusijoje, signalizuojantis apie galimai susvyravusią nuomonę, galėtų pranašauti apie demokratijos daigus, besikalančius pro šalį sukausčiusį politinį gelžbetonį.

Plėšikai grobio neatiduoda

Petras KATINAS

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, po labai ilgo rengimosi, pagaliau lankėsi Japonijoje. Šis vizitas buvo jau kelis kartus atidėliojamas. Tai buvo aiškinama nepaprastu Rusijos prezidento užimtumu ar kitais svarbesniais reikalais. Tokio atidėliojimo pagrindinė priežastis – Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Sovietų Sąjungos okupuotos Kurilų salos. Tai puikiai supranta tiek Kremlius, tiek ir Tokijas. Rusijos ir Japonijos normaliems tarpusavio santykiams visus pokario dešimtmečius trukdo keturios Kurilų salos – Iturupo, Kunaširo, Habomajaus ir Šikatano. Japonijos siekį grąžinti užgrobtas salas oficialusis Kremlius paprastai vadina „nepagrįstomis pretenzijomis“. Tačiau Tekančios saulės šalies politikai, nuo kairiųjų iki ultradešiniųjų, pagrįstai remiasi ne vieną kartą duotais Maskvos pažadais atėjus palankiam metui grąžinti Kurilų salas.

Maskvos šuolis į Aziją

Petras KATINAS

Taškento diktatoriaus gelbėjimosi ratas

Uzbekistano diktatorius prezidentas Islamas Karimovas, aiškiai išsigandęs gegužės mėnesio įvykių Andižane, kai jo armija ir saugumo pajėgos žiauriai susidorojo su opozicijos protesto demonstracijų dalyviais, nusprendė, jog išsaugoti sostą gali padėti tiktai Maskva. Tiesa, anksčiau I.Karimovas bandė koketuoti su Vašingtonu. Netgi leido įkurti Chanabade JAV aviacijos bazę. Šia baze amerikiečiai naudojosi kaip savo pajėgų Afganistane aprūpinimo užnugario baze.

Okupacinės armijos ir Alacho pagalba…

Balsavimo apylinkes saugojo okupacinės armijos kariai EPA-ELTA nuotrauka

Praėjusį sekmadienį įvykusius okupuotos Čečėnijos „parlamento“ rinkimus viso pasaulio informacijos agentūros pavadino farsu. Tai buvo aišku iš anksto, todėl Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO), ES net neatsiuntė savo stebėtojų stebėti šio spektaklio, Kremliaus paskelbto „istoriniu“.

Jau vidurdienį faktiškas Čečėnijos šeimininkas vicepremjeras Ramzanas Kadyrovas paskelbė, jog rinkimai įvyko, nes rinkėjų skaičius viršijo numatytą minimalią rinkėjų dalyvavimo balsavime ribą – 25 proc. R.Kadyrovas pareiškė, jog žmonių aktyvumas labai didelis, balsuojama pakiliai, su dainomis ir šokiais. Tuos šokius bei dainas transliavo ir Kremliaus kontroliuojami Maskvos televizijų kanalai. Tačiau iš transliacijų buvo aiškiai matyti, jog šokantieji apsupti iki dantų ginkluotų Rusijos okupacinės armijos kareivių būrių. Apskritai rinkimų dieną Čečėnija priminė nepaprastosios apsiausties stovio šalį: dar labiau buvo padidinti vadinamųjų blokavimo postų skaičiai, ant sugriautų namų stogų budėjo snaiperiai ir kulkosvaidžiais ginkluoti rusų kariškiai.

Nesutarimai dėl ES biudžeto

Europos Sąjungos vadovams nepavyko susitarti dėl 2007-2013 metų finansinio plano birželį, biudžeto sutartį blokavo Didžioji Britanija, Suomija, Nyderlandai, Ispanija ir Švedija. Didžiosios Britanijos pirmininkavimas ES kritikuojamas dėl lėtos pažangos vedant derybas dėl biudžeto – artėjant gruodį numatytam viršūnių susitikimui, dar nepateikta jokio konkretaus pasiūlymo.

Gruzija tikisi tapti NATO
nare iki 2009-ųjų

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, išrinktas 2004 metų sausį, prognozuoja, kad jo šalis NATO nare taps iki 2009-ųjų metų. „Manau, kad mes NATO nariais tapsime per mano prezidentavimo kadenciją. Nėra jokios abejonės“, – grupei Vakarų žurnalistų sakė M. Saakašvilis. Šias pastabas provakarietiškasis M. Saakašvilis išsakė Gruzijai minint antrąsias vadinamosios rožių revoliucijos metines. Dalyvauti šiai datai skirtose iškilmėse į Tbilisį atvyko Ukrainos, Estijos ir Rumunijos prezidentai.