2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Iranas: užsiauginome monstrą?

Česlovas IŠKAUSKAS,

politikos apžvalgininkas

Vasario pradžioje Teheraną gerokai supykdė neeilinis Tarptautinės atominės energijos agentūros valdytojų tarybos posėdis, dvi dienas vykęs Vienoje. Antrą dieną šios organizacijos 35 šalių atstovai priėmė rezoliuciją, kuri Iraną įvarė į kampą. Apsvarsčiusi Irano branduolinės programos klausimą, agentūra nusprendė, kad visą šios šalies dosjė reikia perduoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. O tai reiškia, kad Saugumo Taryba gali įvesti Iranui dar griežtesnes sankcijas arba net pakartoti Irako operacijos variantą.

Maskvos ir Kijevo trintis

Petras KATINAS

Labai aukšto rango Kremliaus pareigūnai, jau nekalbant apie generolus ir admirolus, pakėlė didžiulį triukšmą, esą Ukrainos prezidentas V.Juščenka ir jo „oranžiniai“ ministrai sumanė išstumti Rusiją iš Juodosios jūros, t.y. nebeleisti Rusijos Juodosios jūros karo laivynui bazuotis Sevastopolyje. Kaip ir militaristinė išpūsta Ukrainos gynybos ministro A.Griščenkos užuomina, kad jo šaliai reikėtų turėti savo raketinius karinius dalinius. Maskvai taip pat labai nepatiko prezidento V.Juščenkos pasiūlymas pradėti branduolinio kuro gamybą, taigi sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Rusijos generolai bemat tokį Ukrainos prezidento raginimą įvertino kaip siekį sodrinti uraną branduoliniams ginklams.

Įžūlūs imperijos akibrokštai

Petras KATINAS

Į Lietuvą teikėsi atvykti naujasis Rusijos anklavo Kaliningrado srities gubernatorius Georgijus Bosas, susitikęs su aukštais Lietuvos pareigūnais, tarp jų – ir Premjeru. Gubernatorius žadėjo Lietuvos investuotojams palankias verslo sąlygas bei sąžiningą konkurenciją, be to, leido suprasti, kad Kaliningradas siekia tapti netgi Lietuvos tramplinu į didžiulę Rusijos rinką.

„Dujinis“ globalizmas

Vilius BRAŽĖNAS

Apie Rusijos „dujų ginklą“ (šantažą) „International Herald Tribune“ prabilo buvęs JAV ambasadorius Lietuvai Keitas Smitas. Jis teigia, kad Vakarai turi pakankamai politinių ir ekonominių svertų nutraukti dujų šantažą. Tad kodėl tie svertai nėra naudojami? Labiau besidomintieji pasauline politika žino apie Rytų (komunistų) globalistų ir Vakarų didžturčių socialistų (ne kapitalistų!) atvirai skelbtus ir dabar dar puoselėjamus planus pasaulinės vyriausybės utopijai įgyvendinti. Tokiems yra pagrindo įtarti, jog ir šiandienė „dujų krizė“ yra Rytų ir Vakarų globalizmo partnerių kūrinys ar bent jau palankios padėties išnaudojimas.

Skola – ne žaizda?

Retkarčiais bandome kelti viešumon klausimą: kada Rusija, buvusios imperinės SSRS paveldėtoja, bent iš dalies atlygins pavergtų valstybių, taigi ir Lietuvos, politiniams kaliniams ir tremtiniams, dirbusiems pačius sunkiausius ir juodžiausius darbus miškų masyvuose, šachtose, tiesiant geležinkelius ir kitur? Tai teisėtas klausimas, todėl ir atsakymas turėtų būti aiškus ir teisingas. Deja, kai kas iš mūsų dabartinių valdžios atstovų, buvusių Kremliaus pataikūnų, bando šį klausimą nutylėti: atseit nereikia erzinti Rusijos valdžios, ji čia niekuo dėta. Tačiau sveika logika sako ką kita: už darbus, kad ir kokie jie būtų, privalu atitinkamai atlyginti. Tuo labiau kad žmonės dirbo ne savanoriškai, ne talkino, o priverstinai ir pasibaisėtinai sunkiomis sąlygomis. Tokia logika turi ne tik moralinį, bet ir teisinį pagrindą. SSRS buvo ne savanoriškai susijungusių ir ne savarankiškai besitvarkančių valstybių sąjunga. Joje buvo Rusijos viršenybė prieš užgrobtas kaimynines šalis. Todėl ji ir privalo išmokėti skolas. Atmintis ir sveikas mąstymas negali šito nutylėti nei užglaistyti, nes pernelyg dideli skolų mastai.

Seimo pirmininko vizitas JAV

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas susitiko su JAV Atstovų rūmų pirmininku Deniu Hastertu

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Antrąją vizito dieną Vašingtone jis susitiko su JAV Atstovų rūmų pirmininku Deniu Hastertu (Dennis Hastert) bei Kongreso nariu iš Ilinojaus valstijos, Baltijos grupės Kongrese vienu iš pirmininkų Džonu Šimkumi (John Shimkus).

Atstovų rūmų pirmininkas susitikime sakė, kad jam ypač malonu stebėti Lietuvos demokratijos pasiekimus, reformų sėkmę, spartų ekonominį augimą bei Lietuvos ryžtą dalytis šių laimėjimų patirtimi su kaimynais. D.Hastertas pabrėžė, kad demokratijos sklaidai ir įsitvirtinimui regione yra svarbus Lietuvos, kaip labai sėkmingai reformas įgyvendinusios šalies, pavyzdys.

Amerikos lietuvių rezoliucija

Nepriklausomybės šventės minėjime Čikagoje (iš kairės): garbės konsulas Čikagoje Vaclovas Kleiza, „Draugo“ vyr. redaktorė Danutė Bindokienė, Kongreso nario įstaigos darbuotojas Andrius Anužis, JAV Kongreso narys Thaddeus McCotter, Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininkas Saulius Kuprys ir garbės konsulas Palm Byče, Balzeko lietuvių kultūros muziejaus prezidentas Stanley Balzekas

Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Vasario 16-osios proga Amerikos Lietuvių Taryba Čikagoje (JAV) vasario 12 dieną priėmė rezoliuciją, kurioje sakoma:

Mes, Amerikos lietuviai, 2006 m. vasario 12 d. susirinkę Čikagoje iškilmingai švęsti laisvos ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo 88 metų sukakties, sutartinai skelbiame šią rezoliuciją:

Džiaugsmingai prisimindami 1990 m. kovo 11-ąją, kai po slogios 1940 metais įvykdyto Sovietų Sąjungos ir nacių sąmokslo sukeltos priespaudos Lietuva herojiškai atgavo laisvę ir Lietuvai sugrįžus į laisvų ir demokratinių šalių bendriją bei tapus visateise NATO ir Europos Sąjungos nare;

Nelaukime, kol sprendimus padarys Europoje

Andrius Kubilius,

Opozicijos lyderis

Energetinis saugumas mums šiandien yra vienas svarbiausių politinių klausimų. Turime patys sau konstatuoti, kad per penkiolika nepriklausomybės metų energetinio saugumo reikaluose nepajudėjome toli. Dar didesnis paradoksas, kad pastaruoju metu, kai tapome ES nariai, dėl daugelio veiksnių mūsų energetinis saugumas pradėjo silpnėti. Pirmiausia mūsų saugumą ryškiai mažina dujotiekis Baltijos dugnu. Nebeliekant tranzito į Kaliningradą mes nebeturime instrumento apsisaugoti nuo įvykių, panašių į tuos, kuriuos matėme Ukrainos ir Gruzijos pasieniuose. Kitas dalykas – be abejo, mūsų priklausomybę nuo tiekimų iš Rusijos didina Ignalinos antrojo bloko uždarymas.

Atlikę pareigą artimui

Petras KATINAS

Ne tik Izraelyje, bet ir Lietuvoje vis dar atsiranda žmonių, vadinančių lietuvius „žydšaudžių tauta“. Paprastai tokie žmonės ir organizacijos, kad ir kaip būtų keista, remiasi sovietinės okupacijos metais išleistais „dokumentų“ rinkiniais iš serijos „Buržuazinių nacionalistų nusikaltimai“. Viena jų, 1965 metais „Minties“ leidyklos išleista knyga „Masinės žudynės Lietuvoje“, rėmėsi netgi gerai žinomas Efraimas Zurofas. Šį „dokumentų“ rinkinį išleido LTSR Mokslų akademijos (!) archyviniams dokumentams skelbti redakcija ir Archyvų valdyba prie LTSR ministrų tarybos. Knygos autoriai ir redaktoriai – žinomi KGB tokių reikalų specialistai Boleslovas Baranauskas ir žymus NKVD-KGB veikėjas, kaip ir visi panašūs, dar 1967 metais paskelbtas LTSR nusipelniusiu kultūros ir švietimo darbuotoju, 1940-1946 metais dirbęs „administracinį darbą“ Kaune, Gorkyje, Krasnodare, Maskvoje, Vilniuje, Eusiejus Rozovskis (Rozauskas). Dėl pernelyg didelio uolumo dirbant tą „administracinį darbą“ 1946-aisiais netgi buvo pasodintas į kalėjimą.

Sovietinis saugumas prieš lietuvius pabėgėlius Vokietijoje 1945-1950 metais

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) leidžiamo žurnalo „Genocidas ir rezistencija“ 2005 metų antrame numeryje išspausdinta daug įdomių straipsnių, tačiau Lietuvai pati aktualiausia ir skaudžiausia tema – kaip sovietinis saugumas naudojo įmantriausias žvalgybos, apgaulės, klastos, verbavimo priemones prieš Lietuvos išeivijos politinius veikėjus ir inteligentiją.

Dantys vėl galandami

Petras KATINAS

Rusijos karinių oro pajėgų vadas armijos generolas Vladimiras Michailovas pranešė, kad penktosios kartos strateginis bombonešis pakils į orą ne vėliau kaip 2007 metais. „Visi darbai kuriant šį penktosios kartos lėktuvą vyksta pagal tikslų grafiką. Žinoma, yra tam tikrų problemų dėl finansavimo, tačiau tai mažiau svarbu Gynybos ministerijai, o kur kas daugiau „Suchoj“ konstruktorių biurui“, – pareiškė žurnalistams generolas V.Michailovas. Karinių oro pajėgų vadas paaiškino, kad pastaruoju metu „Suchoj“ konstruktorių biuras didelę dalį gaunamų lėšų skiria naujiems civilinės aviacijos lėktuvams kurti, bet leido suprasti, kad dabar visą dėmesį skirs karo aviacijai. Generolas taip pat pranešė, kad strateginis bombonešis TU-160 buvo iš esmės modernizuotas, o 2005 m. gruodžio 30 d. prezidento V.Putino įsakymu įtrauktas į Rusijos karinių oro pajėgų sudėtį. V.Michailovas taip pat pasigyrė, jog šiemet Rusijos karinės oro pajėgos pasipildys ne tik modernizuotais strateginiais bombonešiais, bet ir kitais karo lėktuvais bei sraigtasparniais. Tarp jų – SU-34, sraigtasparniais M-28, o metų pabaigoje – visiškai nauju JAK-130.

Beviltiškas žemynas?

Pernai Škotijoje įvykusiame Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikime Didžiosios Britanijos premjero Tonio Bleiro iniciatyva vienas pagrindinių klausimų buvo kova su skurdu. Pirmiausia Afrikoje. Svarstant šį klausimą Didysis aštuonetas pakvietė į posėdį Pietų Afrikos Respublikos, Egipto, Alžyro, Etiopijos, Ganos, Nigerijos, Senegalo ir Tanzanijos vadovus. Be to, turtingiausių pasaulio valstybių lyderių susitikime dalyvavo ir naujieji vadinamieji politiniai „sunkiasvoriai“ – Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Meksikos vadovai. Šias šalis daugelis jau vadina XXI amžiaus ekonomikos lyderiais. Todėl pagrįstai šis G-8 viršūnių susitikimas buvo įvertintas kaip pačių didžiųjų pasaulio politikos „žvaigždžių“ susirinkimas. Pasak britų laikraščio „The Economist“ apžvalgininko, daugelis dalyvavusių svečių, ypač iš Kinijos ir Indijos, gali bet kada mesti pirštinę bet kokiai iš dabartinio G-8 šaliai.

Raudonoji šmėkla Pietų Amerikoje

Pusiau beraštis indėnas Evo Moralesas prisiekė kaip skurdžios Pietų Amerikos šalies – Bolivijos – prezidentas. Vaizduodamas „žmogų iš liaudies“, E. Moralesas atvyko į priesaikos ir inauguracijos ceremoniją be kaklaraiščio, atlapotais marškiniais ir savo inauguracinėje kalboje ypač akcentavo, jog nuo šiol Bolivija jau daugiau niekada nebešoks pagal amerikiečių dūdelę. Saviveiklinis indėnų liaudies instrumentų ansamblis padainavo savo sukurtą himną, šlovinantį naująjį prezidentą. Tas „himnas“ populiarinamas Bolivijoje visais įmanomais būdais, skamba per radiją ir televiziją. Jo tekstas – tai tiktai surimuoti paties E.Moraleso kalbų žodžiai, kuriuose šlovinama valstybinė nuosavybė, smerkiamas privatus sektorius ir, žinoma, keikiami amerikiečiai. „Tegul turtuoliai vaikšto pasirišę kaklaraiščius, o mes, indėnai, ir aš, kaip pirmasis demokratiškai išrinktas Pietų Amerikos prezidentas, to niekada nedarysiu“, – pareiškė naujasis prezidentas.

Čečėnija: įspėjimas ir priekaištas pasaulio sąžinei

Kun. Robertas Grigas

Nesunku pastebėti, kad Čečėnijos draugai pasaulyje ir Lietuvoje, siekdami sustabdyti jau 10 metų trunkantį kolonijinį Rusijos karą ir čečėnų tautos genocidą, daugiausia remiasi bendražmogiškomis, etinėmis, netgi religinėmis vertybėmis ir argumentais. Algirdas Endriukaitis, Tarptautinės parlamentarų grupės pirmininkas, savo nuolatinėse apeliacijose, pareiškimuose, memorandumuose, adresuotuose visoms įmanomoms autoritetingoms pasaulio institucijoms ir pareigūnams, nepavargdamas argumentuoja tokiomis sąvokomis kaip teisė, teisingumas, garbė, sąžinė, istorijos teismas. Tą patį daro ir Čečėnijos diplomatijos bei politikos atstovai vis naujomis akcijomis, demonstracijomis, konflikto sureguliavimo projektais.

Pasipriešinant blogio režimui

Viktoras Suvorovas

Neseniai skelbėme dalį interviu su vienu garsiausių sovietinių žvalgų – Viktoru Suvorovu, kuris dirbdamas GRU žvalgybininku Ženevos rezidentūroje 1978 metais pabėgo į Vakarus. V.Suvorovas yra išleidęs keliolika bestseleriais tapusių knygų apie Sovietų Sąjungos istoriją, kuriose parodo darbo specifiką GRU, nuvainikuoja kai kuriuos sovietų veikėjus ir karvedžius, tarp jų ir Staliną. Daug jo knygų išversta ir į lietuvių kalbą. Pratęsiame per Lietuvos televiziją laidoje „Savaitė“ vykusį pokalbį.