„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2006 m. balandžio 12 d., Nr. 7 (124)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

2006 metai

 

Dykaduonių „revoliucija“

Prieš darbo įstatymo reformą
Prancūzijoje protestuoja
tūkstančiai studentų, moksleivių
ir prie jų prisišliejusių
chuliganų gaujų
Reuters nuotrauka

Prancūzijoje, kur jau kelinta savaitė maištauja dešimtys ir šimtai tūkstančių studentų, moksleivių ir prie jų prisišliejusių chuliganų gaujų, tam siautėjimui galo ilgai buvo nematyti. Teigiama, kad 25 proc. Prancūzijos jaunimo – bedarbiai. Tai kur kas daugiau nei kitose ES valstybėse. Prancūzijoje išvystyta ekonomika labai susijusi su įvairiausiomis socialinėmis garantijomis. Deja, nieko nėra amžina. Tos socialinės garantijos tapo dideliu stabdžiu šalies ekonomikos vystymuisi. Pasak vieno Vakarų ekonomikos specialisto, dabar tiktai beprotis gali atidaryti savo įmonę Prancūzijoje. Juk tokiam reikės mokėti didžiules sumas į įvairiausius socialinius fondus, nepateisinamai dideles algas savo darbuotojams. Kartu nieko negalint padaryti tiems darbuotojams, kurie dirba atmestinai arba tiktai „dėl akių“. Kita vertus, dirbantieji gali bet kada surengti streiką.


Apžavėjimai iš Rytų

Petras KATINAS

Kaip žinoma, neseniai Vilniuje vykusiame tarptautiniame forume „Europa-Rusija“ dalyvavęs labai didelę įtaką Kremliuje turintis Rusijos prezidento patarėjas Europos Sąjungos reikalams Sergejus Jastržembskis įsakmiai patarė Lietuvos valdžiai pamiršti bet kokią kompensaciją už okupacijos metų žalą. Dar daugiau, ir būdamas Vilniuje, ir grįžęs į Maskvą S.Jastržembskis kalbėjo, jog dar neaišku, kas kam skolingas. Jis leido suprasti, kad rusai, atitraukdami nuo savo burnų vos ne paskutinį kąsnį, toje „Pribaltikoje“ statė didžiules gamyklas ir fabrikus, o štai dabar tie nedėkingi pabaltiečiai dar drįsta reikalauti kažkokių kompensacijų už „teisėtai“ įvykdytą okupaciją. Aišku, S.Jastržembskis nepasakė, kad dauguma tų gigantiškų gamyklų buvo niekam nereikalingos.


Tiesa turi būti skelbiama

Vilius Bražėnas

Vasario 18-19 dienomis Kalifornijoje (JAV) vyko Johno Bircho (Džono Birčo) sąjungos (JBS) kasmetinis tarybos suvažiavimas. Į tą tarybos ir vadovybės suvažiavimą buvo pakviestas Lietuvoje gyvenantis organizacijos veteranas, rašytojas, žurnalistas, paskaitininkas, visuomenės veikėjas Vilius Bražėnas, šios organizacijos narys nuo 1960 metų. Suvažiavime jis pasakė kalbą. Sugrįžusį į Lietuvą V.Bražėną kalbino mūsų korespondentė dr. Aldona Kačerauskienė.


Entuziazmas blėsta

Petras KATINAS

Artėjant Europos Sąjungos valstybių viršūnių susitikimui, Europarlamentas paragino Europos lyderius peržiūrėti bendrijos plėtros strategiją ir pagaliau nustatyti galutines ES sienas. Kartu Europarlamentas pasiūlė įtraukti į ES dokumentus nuostatas apie naujųjų šalių plėtros ribas. Taigi, sprendžiant iš visko, Bulgarija ir Rumunija gali tapti, net jau per artimiausius dešimtmečius, paskutinėmis ES naujokėmis. Jau aišku, kad tolesnis ES plėtros klausimas bus „užšaldytas“ iki tol, kol bus išspręstas Europos Konstitucijos klausimas.


Kam ir koks KGB palikimo įvertinimas yra reikalingas

Petras RAGAUSKAS

Praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „KGB palikimas Baltijos šalyse: politika, liustracija, istorija“ buvo nagrinėjami komunistinių režimų represinio aparato (KGB, Stasi, UB) išviešinimo sunkumai, apžvelgti pasiekimai atskirose pokomunistinėse valstybėse. Pranešimus skaitė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos specialistai, dirbantys komunistinio saugumo darbuotojų liustracijos srityje. Plačiau apie konferenciją rašysime penktadienio numeryje ir kai kuriuos pranešimus publikuosime trečiadienio numeriuose. Dabar spausdiname konferencijoje pateiktą Petro Ragausko pranešimą, kuriame nagrinėjamas visų KGB dokumentų išviešinimo būtinumas.


Tiesa apie emigraciją

Vilius BRAŽĖNAS

Valstybei ir tautai žalingai emigracijai iš Lietuvos sustabdyti pirmiausia būtina dalykus vadinti tikraisiais vardais. Sveikintinos dr. Povilo Jakučionio blaivios mintys tuo klausimu, pateiktos „Tremtinyje“ (2006 m. kovo 23, Nr. 12). Jis ten, tarp kitko, sugriovė didįjį „bedarbių bėgimo“ melą, kuris neatsakingai naudojamas kaip pirmasis „bėgimo“ pateisinimas. Kvalifikuotų darbuotojų stoka nutraukia pirmąją to melo kaukę. O neva bėgą skurdžiai bedarbiai neturi pinigų net bilietui į Vilnių nusipirkti. Reikia nuplėšti ir „bėgimo“ (be raudonarmiečių durtuvų ir Sibiro tremties pavojaus) kaukę. Vyksta ne „bėgimas“, o pabėgimas: pabėgimas nuo pareigos tėvų kraštui – tėvynei; nuo pareigos prisidėti prie Lietuvos priešų nuniokotos (ekonomiškai ir dvasiškai) mūsų šalies atstatymo.


Civilizacijų ar vertybių karas?

Marius KUNDROTAS

Įsimintini lieka skandalai dėl pranašo Mahometo karikatūrų bei musulmonų reakcijos į jas. Pasižiūrėkime į šiuos įvykius truputį kitaip nei įprasta.

Visų pirma derėtų skirti islamo kultūrą savyje nuo jos atstovų invazijos, kuomet žmonės, atvykę į svetimą kraštą, ima reikalauti sau ypatingų teisių. Tokiems belieka pasakyti: brangieji, grįžkit namo ir ten kovokit už savo teises. Argumentacija, jog į svečias šalis vykstama „ne iš gero gyvenimo“, skamba absurdiškai: juk vagiama irgi ne iš gero gyvenimo.


Karaliaučius, Lietuva ir... Afganistanas

Irena TUMAVIČIŪTĖ

Legenda byloja, jog vienas paskutiniųjų prūsų krivių prieš mirdamas ištaręs atėjūnams, kad šio krašto užkariautojai, kada ir iš kur jie ateitų, bus amžinai prakeikti.

Ypatingo dėmesio Karaliaučiaus krašto praeities ir dabarties problemos susilaukė artėjant Potsdamo sutarties 50-osioms metinėms, kai turėjo būti kardinaliai sprendžiamas krašto statusas. Ir iki šiol tai temai skiriama daug dėmesio Vokietijos, Lenkijos, Rusijos žiniasklaidoje, rengiamos parodos, konferencijos.


JAV imigrantų problema

Džordžas Fridmanas

Jungtinės Amerikos Valstijos vėl grįžo prie savo nuolatinių ginčų imigracijos klausimais. Šįkart pagrindiniu taikiniu tapo iš Meksikos jiems įprastu keliu plūstantys nelegalūs imigrantai. Viena besiginčijančiųjų pusė teigia, jog nelegalių migrantų iš Meksikos banga pažeidžia Amerikos ekonominius ir saugumo interesus, o kita mano, jog Amerikai imigracija atnešė tik klestėjimą, todėl jokios žalos čia ieškoti nedera.


„Aukso veršio“ garbintojai Kijeve

Kol vyksta įtemptos, daugiausia užkulisinės derybos, kokia gi partija ar blokas formuos naująją Ukrainos vyriausybę, ne tik Ukrainos, bet ir pasaulio politikos stebėtojai ir specialistai, jau nekalbant apie žiniasklaidą, skaičiuoja milžiniškus pinigus, kurie buvo išleisti rinkimų kampanijai. Visi pripažįsta, jog praėję Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimai buvo patys brangiausi atsikūrusios Ukrainos valstybės istorijoje. Analitikai iš Nacionalinio demokratijos instituto ir Ukrainos-Kanados fondo „Demokratiniai institutai ir praktika“ įtakingame verslo laikraštyje „Invest gazeta“ paskelbė, kad rinkimų kampanijai išleista fantastiška suma – 10 milijardų dolerių. Tai sudaro dvigubą stambiausio Ukrainos metalurgijos koncerno „Krivorožstal“ kainą arba 7 proc. Ukrainos bendrojo vidaus produkto.


Diktatoriaus grūmojimai

Pietų Amerikos revoliucionierius
Venesuelos prezidentas
Ugo Čavesas grūmoja imperialistams
Reuters nuotrauka

Pietų Amerikos revoliucionieriumi pasiskelbęs Venesuelos prezidentas Ugo Čavesas atima tuos laurus iš nusenusio komunistinės Kubos diktatoriaus Fidelio Kastro. Tai ir suprantama. F.Kastro valdoma Kuba neturi naftos ir negali paspausti „imperializmo tvirtovės“ – Jungtinių Amerikos Valstijų. Todėl U.Čavesas pagrasino, kad gali netrukus nutraukti naftos tiekimą JAV, jeigu jos „nužengs pernelyg toli“. „Aš jau ėmiausi tam tikrų veiksmų šia kryptimi“, - sakė Venesuelos prezidentas. Tačiau jis atsisakė paaiškinti, kokie tai bus žingsniai konkrečiai. Manoma, kad tokią U.Čaveso reakciją sukėlė JAV valstybės sekretorės Kondolizos Rais kalba Kongrese. K.Rais atkreipė kongresmenų dėmesį, jog šiuo metu Venesuelos režimas kelia vieną didžiausių problemų regione, ir pažymėjo, kad glaudūs Venesuelos režimo ryšiai su Kuba yra ypač pavojingi.


Ragina atmerkti akis

Grupė žinomų JAV politikų, senatorių ir kongresmenų iš abiejų partijų – Respublikonų ir Demokratų – paragino Baltųjų rūmų šeimininką prezidentą Džordžą Bušą peržiūrėti Vašingtono santykius su totalitarinį valdymą įvedančiu Rusijoje prezidentu V.Putinu. Kaip žinoma, po susitikimo su V.Putinu Slovakijos sostinėje Bratislavoje Dž.Bušas pareiškė, kad V.Putino sieloje „įžvelgė“ kažkokių teigiamų dalykų. Tas Dž.Bušo posakis ilgam tapo satyrikų ir humoristų užsiėmimu. Deja, ne vienas Dž.Bušas įžiūrėjo V.Putino „sielą“, visiškai nenorėdami matyti, kad ta siela absoliučiai kagėbistinė, o pats Kremliaus šeimininkas tuo atvirai didžiuojasi. Juk tarp V.Putino gerbėjų ir mylėtojų – trijų didžiausių ir ekonomiškai stipriausių Europos valstybių lyderiai: buvęs Vokietijos kancleris G.Šrioderis, Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas ir Italijos premjeras S.Berluskonis. Todėl nereikia stebėtis, kad V.Putinas jau faktiškai sunaikino bet kokią opoziciją, naikina visuomenines organizacijas, suteikia saugumo struktūroms visišką veiksmų laisvę, kokios čekistai neturėjo netgi paskutiniaisiais SSRS gyvavimo metais. Neatsitiktinai FSB šefas N.Patruševas beveik neišeina iš V.Putino kabineto Kremliuje.


Quo vadis, homo sapiens

Olekas Suchodolskis

Vilniaus medicinos akademijos
profesorius, žymus
mokslininkas, gabus politikas
Andrius Sniadeckis

Kai materija organizuota ir gyva, turi ją veikti kažkokia ypatinga jėga, kuri ją, žalią, beformę ir nejaudrią, sudėlioja į organinę formą ir suriša...

...Nepriklausomai nuo jos prigimties, toliau ją vadinsime organizuojančiąja arba organine jėga.

Andrius Sniadeckis

„Organinių būtybių teorija“

Vilnius, 1804 m.

Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina laikotarpis, kai nejučiom atsigręži ir apžvelgi savo gyvenimo kelią - judėjimo kelią, paženklintą proveržio ir stagnacijos taškais, duomenų perdavimo tinklo mazgų seka, kuria duomenys perduodami iš šaltinio į imtuvą. A posteriori iš atskirų bitų grupių, kurios yra vieno arba kelių įvykių kodai, iš nepertraukiamo informacijos bitų srauto formuojasi individuali biograma.


Energijos badas

Europa – tai milžiniškas pramonės regionas, sunaudojantis sunkiai įsivaizduojamą energijos kiekį. Nafta, dujos, akmens anglis, vėjiniai elektrogeneratoriai, atominės elektrinės – viskas panaudojama tam, kad galėtų dirbti staklės ir mašinos, važinėtų automobiliai ir traukiniai. Pagrindiniai energonešėjų tiekėjai į senąjį žemyną – Norvegija (nafta ir dujos), Libija ir Persijos įlankos šalys (nafta) ir, žinoma, Rusija (nafta ir dujos). Nedaug naftos, dujų ir akmens anglies yra ir pačioje Europoje. Pavyzdžiui, Prancūzija net 75 proc. reikalingos jai elektros energijos gauna iš savo atominių elektrinių. Tačiau ir prancūzai neapsieina be energoresursų importo.


Niūrios prognozės ir realybė

Pastaruoju metu pasaulyje netrūksta prognozių, kad jau artimiausiais mėnesiais, dar net vasaros nesulaukus, visagalis Amerikos doleris labai smarkiai nuvertės. Analitikai iš Europos kompanijos „Europe 2020“ pranašauja, kad Jungtinės Valstijų finansinė sistema atsidūrė finansiniame disbalanse ir dėl to doleris praranda savo vertę. Pasak „Europe 2020“ analitikų, jau balandžio mėnesį prasidės didžiausia krizė, netgi didesnė nei 1929 metais, kuri tada buvo pavadinta Didžiąja depresija. Ir dar prognozuojama, kad šalys, eksportuojančios naftą, pradės pardavinėti savo naftą už eurus, o ne už dolerius, kaip yra iki šiol. Todėl akcentuojama, kad doleris užleis savo monopolinę poziciją naftos rinkoje, o nacionalinės valiutos nebebus konvertuojamos pagal dolerio kursą.

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija