„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. balandžio 25 d., Nr. 8 (145)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

2006 metai
2007 metai

 

„Stasi“ agentų buvo visur

Gintaras VISOCKAS

Dr. Matthias Braun iš Vokietijos
rodo laistytuvą, kuriame
įrengta slapta filmavimo kamera

Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje atidaryta paroda „Valstybės saugumas – Vokietijos vieningosios socialistų partijos (VVSP) diktatūros garantas“. Keli šimtai į Vilnių atvežtų eksponatų išsamiai pasakoja apie slaptosios tarnybos „Stasi“ stebėjimo, manipuliavimo bei persekiojimo būdus komunistinėje Vokietijoje 1949–1990 metais. Kilnojamoji paroda veiks iki gegužės 4-osios. Čia demonstruojama daug įspūdingų eksponatų: laistytuvas su įmontuota filmavimo kamera, įrenginys, kuriuo žmonės įveikdavo Rytų ir Vakarų Vokietijas skyrusią Berlyno sieną, indai su užkonservuotais žmonių kvapais...


Apraizgyti voratinkliais

Petras KATINAS

Po neseniai įvykusio grubaus susidorojimo su opozicijos demonstrantais Rusijos sostinėje Maskvoje ir Sankt Peterburge netgi kairiosios pakraipos Europos laikraščiai pagaliau prabilo, kad visos iliuzijos, tariamai pasibaigus „šaltajam karui“, dėl Rusijos žlugo. Apie jokią demokratiją Rusijoje negali būti ir kalbos. Todėl gana keista girdėti kai kurių mūsų politikų ir politologų, tarp jų netgi profesorių, samprotavimus, jog, gink Dieve, nevalia kritikuoti Maskvos politikos, elgtis pragmatiškai, netgi mokyti Kremlių demokratijos. Na, o aptingę ir apsnūdę Vakarai pagaliau praregi, kad Rusija, visomis išgalėmis stengdamasi susigrąžinti supervalstybės statusą, siekia diktuoti visai tarptautinei politikai. Aišku, būtų labai naivu tikėtis, kad ekonomiškai atsigavusi, turėdama milžiniškus energoresursus, Rusija nevykdys savo tradicinės imperialistinės politikos.


Apie Lietuvos ūkį

Su Lietuvos Respublikos ūkio ministru Vytu NAVICKU kalbasi žurnalistė Angelė PABRICAITĖ

Lietuvos Respublikos ūkio ministras
Vytas Navickas
Autorės nuotrauka

Vytas NAVICKAS (g. 1952 m. Degėsių kaime, Lazdijų r.) – ekonomistas matematikas (1975), Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, dirbo: Mokslų akademijos Ekonomikos institute makroekonominių procesų modeliavimo ir prognozavimo moksliniu bendradarbiu (1975–1989), Ministrų Tarybos ekonomikos reformų padalinio vadovu (1989), Lietuvos Respublikos pirmosios, antrosios, trečiosios ir šeštosios Vyriausybių ekonomikos ministru (1990-1991 ir 1995-1996), ekonomikos ministro pavaduotoju (1991–1995), UAB „Draudos asistavimas“ direktoriumi (1996–2004) , LR Seimo nariu (nuo 2004), Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu (2001–2005); socialinių mokslų daktaras (1983), docentas (1999), stažavosi Vokietijoje (1990), JAV (1991), Austrijoje (1994), įvairiuose Lietuvos universitetuose dėstė makroekonomiką, vadybą, Lietuvos socialinę ekonominę raidą.


Toleranciją ugdyti teisingumo pagrindu

Edmundas SIMANAITIS

Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos konferencijoje, vykusioje Vilniuje balandžio 14 dieną, dalyvavo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius Ronaldas RAČINSKAS.

Tiria sovietų ir nacių nusikaltimus

Komisija, kuri buvo įsteigta 1998 metais, „užsibrėžė, remiantis nešališkais istoriniais tyrimais, išlikusiais dokumentais, archyvine medžiaga, liudininkų parodymais, įvertinti sovietų ir nacių okupacijos laikotarpius“. Be to, bus siekiama „suderinti Lietuvos ir užsienio valstybių požiūrius į okupacinį Lietuvos istorijos tarpsnį ir pateikti baigtinę reikšmę turintį vieningą vertinimą“.


Migracija – XXI amžiaus neišvengiamybė?!

Balandžio 13 dieną Seime startavo kasmetinė Europos savaitė, skirta Romos sutarties 50-mečiui paminėti. Pirmasis renginys – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto inicijuota diskusija „Migracija – XXI amžiaus neišvengiamybė?!“

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas diskusijos dalyvius supažindino su Europos Sąjungos politika ekonominės migracijos srityje. Per pastaruosius 20 metų imigracija didėjo ir tapo pagrindiniu ES gyventojų skaičiaus augimo veiksniu.


Pavojingi sąvartynai

Tik gamta nepalieka kenksmingų atliekų, jos atliekos virsta žeme. Prieš praėjusio amžiaus trečią dešimtmetį (techninės revoliucijos pradžia) kenksmingų atliekų nepalikdavo ne tik žemės ūkio technologijos, bet ir pramonės.


Šiaurės Europos dujotiekis pažadins miegantį slibiną – cheminį ginklą

Balandžio 16-ąją vyko Seimo nario, Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko Audroniaus Ažubalio spaudos konferencija dėl grėsmės Baltijos jūrai, tiesiant Šiaurės Europos dujotiekį (ŠED’o) Baltijos jūros dugnu. Spaudos konferencijoje dalyvavo Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) akcijos „Apgink Baltijos jūrą, kol ne vėlu“ koordinatorė, JKL narė Radvilė Morkūnaitė ir l.e. JKL pirmininko pareigas Valius Šopa.


Jei lietuviais esame gimę

Jurgio Zauerveino 1879 metais parašytas ir pirmą kartą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ paskelbtas eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“ laikomas Mažosios Lietuvos himnu. Jo sutrumpintas variantas su kompozitoriaus Šimkaus 1908 metais parašyta melodija buvo siūlomas ir kaip Didžiosios Lietuvos himnas. Nors oficialiu Lietuvos himnu tapo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“, J.Zauerveino eilėraštis neprarado populiarumo. Kaip himnas labiau žinomas sutrumpintas, visai Lietuvai pritaikytas, jo variantas, kur dainuojami tik pirmasis, ketvirtasis ir paskutinysis posmai, etnonimas „lietuvninkai“ pakeistas į „lietuviai“, o pats himnas pavadintas „Lietuviais esame mes gimę“. Himnu virtusi tautiškumo nuostata įsitvirtino lietuvio savimonėje ir širdyje, tačiau...


POLITIKŲ MORALĖ

Dr. Rūta Gajauskaitė,

kriminologė

Ar ją turi!

Visai netikėtai, nepasitarus su savo piliečiais, pažeidžiant Lietuvos Konstituciją, valdžia apsiskelbė statysianti naują AE. Kad išgelbėtų tautą nuo elektros brangimo. O kad būtų drąsiau – į dalininkus pasikvietė Lenkiją, Latviją ir Estiją. Seimas jau ruošiasi priimti atitinkamą įstatymą. Akivaizdu, kad jam yra pateikta medžiaga, tačiau nė vienos šalies piliečiai su ja nebuvo supažindinti. Visose keturiose posovietinėse valstybėse tvirtai laikomasi „geležinės uždangos“ principo, pažeidinėjant demokratijos garantuojamą viešumą, bei visuomenės dalyvavimą sprendime.


Nepatikimi sąjungininkai

Nesiliaujant įvairių grupuočių išpuoliams Irake ir Afganistane bei Palestinos autonomijoje, niekaip nesugaunamas „pasaulio teroristas Nr. 1“, atrodo, kažkur visiškai pradingo, o apie jo paieškas girdėti vis rečiau. Tačiau visai neseniai Vašingtone nuskambėjo gana įdomus ir netikėtas pareiškimas. Atvirai kalbant, JAV administracija iki šiol pastebimai vengė konkrečiai atsakyti į klausimą, kokios gi valstybės teritorijoje gali slėptis „teroristas Nr. 1“ Osama bin Ladenas ir kiti „Al Qaedos“ vadeivos. Todėl buvo gana netikėtas JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovo Džono Negropontės pareiškimas, padarytas Senate. Jis be jokių užuolankų pareiškė, kad „Al Qaeda“ rado patikimą prieglobstį Pakistane, kur sėkmingai darbuojasi atkurdama savo struktūras įvairiose pasaulio šalyse.


Gruzija trauktis neketina

Prezidentas Michailas Saakašvilis:
Gruzijos tikslas – kuo greitesnė
integracija į Europos struktūras

Neseniai Maskva pasiūlė Tbilisiui gana suktą ir dviprasmišką pasiūlymą. Jame sakoma, kad Rusija pasirengusi tapti Gruzijos teritorinio vientisumo garante tuo atveju, jeigu Gruzija atsisakys savo ketinimų tapti NATO nare. Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, padaręs metinį pranešimą apie 2006 metų rezultatus, faktiškai atmetė šį Maskvos pasiūlymą. Pasak jo, Rusija paskutiniaisiais metais vos ne kasdien tik blogina santykius su Gruzija. Pavyzdžiui, vien tai, kad ant Rusijos durtuvų sėdintis „nepriklausomos“ Abchazijos režimas pasiuntė savo „užsienio reikalų“ ministrą į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją, labai daug ką pasako. Nepaisant kasdienio Rusijos spaudimo, politinio ir ekonominio šantažo, Gruzija atsilaikė ir 2006 metais sugebėjo įveikti dėl Rusijos kaltės susidariusius sunkumus, pabrėžė M.Saakašvilis savo metiniame pranešime parlamentui.


Baku meta pirštinę Maskvai

Rusijos prezidentas V.Putinas po savo agresyvios kalbos Miuncheno konferencijoje, norėdamas sušvelninti kilusį nerimą pasaulyje dėl atgimstančios Maskvos agresyvios politikos ir energetinio šantažo, pirmininkaujančios ES Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pažadėjo, kad Rusija vykdys savo pažadus ir užtikrins energoresursų – dujų ir naftos tiekimo stabilumą. Tačiau tas putiniškas „stabilumas“ reiškia tolesnę energetinę Europos priklausomybę nuo Rusijos. Dar daugiau, Maskva siekia panašiai tvarkytis ir visame pasaulyje.


Dėl nepakeliamos humanitarinės padėties Čečėnijoje

Tarptautinio apvalaus stalo dalyvių kreipimasis

Europos parlamento pirmininkui p. Hansui Gertui Piotteringui,

Europos tarybos parlamentinės asamblėjos prezidentui p. Renč van der Lindenui,

ESBO pirmininkui p. Migueliui Angelui Moratinosui

Pripažindami ir gerbdami humanizmo principus, kad Europoje visi turi būti lygūs ir vertingi, mes, apvaliojo stalo dalyviai - parlamentų nariai ir visuomenės atstovai, Lietuvos Respublikos Seime, Vilniuje, šių metų balandžio 21 d. apvalaus stalo diskusijoje „Humanitarinė padėtis Čečėnijoje“ atvirai ir visapusiškai apsvarstėme padėtį Čečėnijoje.


Sveikiname žymųjį Lietuvos publicistą Vilių BRAŽĖNĄ,

Vilius Bražėnas
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

balandžio 6-ąją pradėjusį skaičiuoti 95-uosius metus. Mūsų nenuilstantis, niekada nepavargstantis politikos publicistas, žurnalistas, paskaitininkas, energingai dirbęs keletą dešimtmečių JAV ir nuolat rodydamas komunizmo, kaip blogio imperijos, neišvengiamą pralaimėjimą, sugrįžęs į Lietuvą, tęsė savo darbą, kovodamas ir su kitu pasaulio blogiu – globalizmu. Nenuilstamą kūrybinę aistrą gavęs dar nepriklausomoje Lietuvoje (nuo 1932 metų bendradarbiavo ir „XX amžiuje“, ir „Lietuvos aide“, ir kt., rašydamas feljetonus, dainuodamas ir pats kurdamas dainas, dažniausiai skautams), jau 1937 metais karo mokykloje buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu, o 1938-aisiais – skautų Lelijos ordinu. Vokiečių okupacijos metais talkino pogrindžio organizacijos „Lietuvos laisvės kovotojų“ veiklai, o 1944 metais kaip būrio vadas dalyvavo Sedos kautynėse prieš sovietus.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija