|
Sutrikęs Didysis aštuonetas
|
Į Vokietiją susirinko ne tik
Didžiojo aštuoneto valstybių
vadovai, bet ir dešimtys
tūkstančių vadinamųjų antiglobalistų
|
Šiandien, birželio 6-ąją, šalia Vokietijos uosto
Rostoko esančiuose Heiligendano rūmuose prasidės Didžiojo aštuoneto
viršūnių susitikimas. Tam renginiui Vokietijos valdžia iš anksto
kruopščiai ruošėsi. Rūmai, kuriuose vyks susitikimas, aptverti pustrečio
metro geležine tvora su viršuje įtvirtintomis spygliuočių vielų
užtvaromis. Vokietijos iždui vien ši tvora kainavo kelis milijonus
eurų. Į Rostoką sutraukta per 13 tūkstančių policininkų, o jūroje
patruliuoja vokiečių ir amerikiečių karo laivai. Virš apylinkių
skraido kariniai sraigtasparniai ir lėktuvai. Visa tai primena vos
ne karinę padėtį. Mat iš anksto buvo visiškai aišku, kad į Rostoką
susirinks dešimtys tūkstančių vadinamųjų antiglobalistų.
|
|
Vietoj Europos Eurazijos totoriai
Praėjęs Rusijos prezidento V.Putino ir ES vadovų
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Europos Komisijos vadovo
Žozė Manuelio Barozo susitikimas aiškiai parodė, kokia gili praraja
atsivėrė praėjus pusmečiui nuo paskutiniojo aukščiausiojo lygio
susitikimo. ES lyderiai ir juos lydėję žurnalistai dar kartą akivaizdžiai
pamatė, kaip iš įniršio baltas lyg popierius Rusijos prezidentas
spaudos konferencijoje reagavo į tris pagrindines ES ir Rusijos
santykių temas: demokratijos laisvių padėtį Rusijoje, įvykius Estijoje
ir Lenkijos veto naujai ES ir Rusijos partnerystės sutarčiai. Ypač
Kremliaus vadovui nepatiko A.Merkel ir Ž.M.Barozo visiškas solidarumas
su Estija ir Lenkija bei Lietuva. Vakarų žurnalistai atakavo V.Putiną
klausimais apie specifinę Rusijos demokratiją. Atsakydamas į klausimus
apie žurnalistės A.Politkovskajos, A.Litvinenkos nužudymą bei opozicijos
veikėjo buvusio pasaulio šachmatų čempiono G.Kasparovo sulaikymą
Šeremetjevo oro uoste, Putinas tiesiog persiuto ir pareiškė: Politkovskajos
ir Litvinenkos nužudymai pirmiausia turi būti ištirti.
|
|
Realpolitik miglos
Petras KATINAS
Kad ir ką bekalbėtume, tarptautinė padėtis niekuo
negali džiuginti. Ir ne vien tik todėl, kad galingiausia pasaulio
valstybė Jungtinės Amerikos Valstijos skaudžiai įklimpo į tarpreliginį
ir pilietinį genčių karą Irake. Ir visai nežinia, kada ir kaip ji
išbris iš tos klampynės. Galima neabejoti, kad iš Irako konflikto,
ko gero, labiausiai išloš viena iš blogio ašies valstybių reakcingų
mulų ir jų statytinių valdomas Iranas. Teheranas atvirai šaiposi
iš tarptautinės bendruomenės pastangų pažaboti jo branduolines ambicijas.
Ir ko nesišaipyti, jeigu Iraną beveik neslėpdamos remia Rusija ir
Kinija, blokuodamos JT Saugumo Tarybos rezoliucijas. Todėl teisūs
tie politikos specialistai, kurie teigia, kad nuverstas Irako prezidento
Sadamo Huseino režimas, palyginti su dabartinio Irano režimu, tebuvo
tiktai lengvo vėjelio dvelktelėjimas.
|
|
Užsienio sampratos: Lietuvos
artimoji ir tolimoji kaimynystė
Prof. Vytautas Landsbergis,
Europos Parlamento narys
2007 m. gegužės 21 d. Seimo Europos informacijos
centre vyko Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Seimo Europos informacijos
centro organizuojama Europos savaitės diskusija Europos kaimynystės
politika ir Viduriniosios Azijos strategija. Diskusija skirta Romos
sutarties 50-mečiui bei Lietuvos narystės Europos Sąjungoje trečiosioms
metinėms paminėti.
|
|
Svarstymai Rusijos sulaikymo
strategijos tema
Kęstutis KASPARAS
Gegužės 16 dieną Lietuvos rytas išspausdino
visą Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujamos
darbo grupės parengtą dokumento Rusijos sulaikymo strategija (RSS)
projektą Lietuvos politinėms partijoms susitarti ir pakvietė Lietuvos
žmones pareikšti savo nuomonę. Tai svarbus dokumentas, skelbiantis
naują Tėvynės sąjungos realią politiką: strateginę partnerystę su
Lenkija, pripažįstant jai lyderės vaidmenį, Žečpospolitos atkūrimą
iš pradžių energetikos, o vėliau ir kitose srityse, Lietuvos istorijos
perrašymą 1791 m. gegužės 3 d. dvasia, Lietuvos valstybės pavertimą
unitarinės Europos provincija, prezidento institucijos panaikinimą
ir demokratijos likimo atidavimą į politinių partijų, dalyvausiančių
minėtame naujosios darbotvarkės Lietuvai susitarime, rankas. Kadangi
senosios Europos Sąjungos ir NATO narės Prancūzija, Italija, Vokietija
yra neatsparios Rusijos įtakai ir gali parduoti kaip mainomą
kortą ES ir NATO narę Lietuvą Rusijai mainais už pigias dujas,
reikia esą pasipriešinti dujofikacijai ir pereiti prie šildymo
Lenkijos Silezijos bei Ukrainos Donbaso antracitu. Kadangi dujofikacija
yra finliandizacija, todėl didvyriškoji fašistinė Suomija, dviejuose
karuose apsigynusi savo jėgomis nuo bolševizmo, ES narė, yra vengtinas
Rusijos vasalo pavyzdys.
|
|
Atsikratykime demokratijos
Vilius BRAŽĖNAS
Nudžiugau užtikęs spaudoje (Lietuvos aidas,
2007 03 26, Nr. 69) dr. Darijaus Beinoravičiaus straipsnį Demokratija
ar pseudodemokratija, įspėjantį apie galimą klaidinantį ir net
klastingą žodžio demokratija vartojimą. Nedaug kas bedrįsta viešai
abejoti demokratijos privalumais, jos principams viešai skelbia
savo ištikimybę pačios įvairiausios valstybės, taikliai nurodo
dr. D.Beinoravičius pačioje straipsnio pradžioje. Primena net tokius
demokratus kaip raudonuosius chmerus, kurie 1974-1979 metais išžudė
pusantro milijono žmonių (ketvirtadalį Kambodžos gyventojų).
|
|
Nauja atominė elektrinė nauja
kupra Lietuvai
Algimantas Zolubas
Artimųjų Rytų folklorinis personažas, gudruolis,
išminčius, pokštininkas Chodža Nasredinas, gimęs Turkijoje XIII
amžiuje, tebekeliauja po knygas apie jį, po linksmus, nešvankybių
vengiančius sambūrius, linksmina ir net gydo nuo įvairių negalių
žmones.
Antai žinomas nutikimas, kaip Chodža, besilankydamas
Bucharoje, turtuolio paprašytas, pastarąjį bandė išvaduoti nuo jį
slegiančios kupros. Turtuoliui buvo pasiūlyta įlįsti į maišą, būti
užrištam visą dieną, o tuo metu Nasredinas savo burtais naikinsiąs
kuprą. Tačiau turtuolis privalėjo gydymo metu jokiu būdu nepagalvoti
apie beždžionės užpakalį, tarkim, koks jis plikas, negražus, raudonas.
Jei kupriaus mintis nors valandėlei nukryps prie beždžionės užpakalio,
pats būsiąs kaltas dėl nesėkmingo gydymo.
|
|
Atsakomybė, saistanti visas
kartas
Edmundas SIMANAITIS
Pirmasis istorinis komunizmo tribunolo (An Historical
International Trial) posėdis prasidėjo 1967 m. spalio 7 d. Vašingtone,
Georgetown universiteto Nacijų salėje. Keturi dešimtmečiai praėjo
po pirmojo komunizmo tribunolo. Kas pasikeitė? Tada buvo susirinkę
daug žymių ekspertų, tiesiogiai patyrusių komunistinio režimo represijas,
liudytojų, garbių svečių.
|
|
Irakas. Kas toliau?
Dr. Petras JOKUBKA
Teroristai ir atominės bombos XXI amžiaus siaubas.
Kol kas nėra tokios valstybės, turinčios atominius ginklus, kurios
grasintų juos panaudoti. Jos visos siekia pasistatyti atomines jėgaines,
sako, jas panaudotų tik elektrai gaminti, bet ne atominiam ginklui.
Kad ir kokių priemonių imsis didžiosios valstybės
atominės jėgos plitimui sustabdyti, joms nepasiseks, nes musulmoniškos
valstybės yra pakankamai turtingos ir smarkiai vysto savo pramonę,
tat Vakarų valstybėms pritrūks lėšų, kantrybės ir pasiryžimo sustabdyti
visas tas valstybes. Moderniaisiais laikais kol kas tik viena Amerika
ryžosi pastoti agresoriams kelią, būtent, pristabdyti Korėjos ir
Vietnamo komunistus, dabar Irako musul-monus. Bet mes matome,
kas darosi. Motinos ir močiutės eina protestuoti, verčia progresyvią
valdžią ir renka pacifistus. Joms nerūpi ąžuolas, joms rūpi tik
gėlės, joms nesvarbu, kas bus rytoj, svarbu tik kad jų sūneliams
nereikėtų ginti JAV interesų.
|
|
Kas pavogė pergalę?
Petras KATINAS
Ne švęsti, o verkti reikia
Aršiausi Rusijos Valstybės Dūmos imperininkai
ir Sovietų Sąjungos atkūrimo iniciatoriai S.Baburinas, D.Rogozinas
ir V.Alksnis išdėstė, kad, atkuriant SSRS, pirmiausia prie Rusijos
turėtų būti prijungtos Ukraina ir Baltarusija, nes šių šalių gyventojai
yra tokie pat rusai, tiktai kalbantys tos pačios didžiosios rusų
kalbos dialektais. Jie, nepamiršę pašlovinti prezidento V.Putino
vykdomos politikos, vis dėlto užsiminė, kad tas nėra pakankamai
ryžtingas, kovodamas su Rusijos priešais šalies viduje. Jie aiškiai
leido suprasti, kad viena iš tų priešų žinoma bebaimė žmogaus
teisių gynėja, nepalaužiama antikomunistė Valerija Novodvorskaja,
nes vadinamosios Pergalės dienos proga ji paskelbė straipsnį, pavadintą
Pralaimėjimo vėliava (Znamia poraženija). Mat prieš tą Pergalės
dieną Dūmoje buvo iškeltas klausimas, kad iš raudonos, vadinamos
Pergalės, vėliavos reikia išimti pjautuvo ir kūjo simbolius. Kilo
didžiulis triukšmas. Imperininkai ir komunistai tokį pasiūlymą iškėlusios
valdžios partijos Jedinaja Rossija Dūmos narius pavadino niekšais
ir išdavikais.
|
|
Latvijos parlamentas išsirinko
naują prezidentą
Petras KATINAS
|
Naujasis Latvijos prezidentas
Valdis Zatleris
AFP nuotraukos
|
Praėjusį ketvirtadienį Latvijos parlamentas ketverių
metų kadencijai rinko naują valstybės prezidentą. Dabartinės prezidentės
Vairos Vykės-Freibergos, pelniusios didelį tarptautinį autoritetą,
kadencija baigiasi liepos 7 dieną. Prieš rinkimus daugelis politologų
skelbė, kad vargu ar pirmajame balsavime bus išrinktas vienas iš
dviejų kandidatų, pranašaujant, jog nesurinks mažiausiai 51 balso
iš 100 Latvijos parlamento narių. Valdančioji koalicija savo kandidatu
iškėlė žinomą Latvijos gydytoją Valdį Zatlerį, o aiškiai kairysis
opozicinis Santarvės centras juristą, buvusį Konstitucinio Teismo
pirmininką Aivarą Endzinį. Abu pretendentai nepriklausė jokiai politinei
partijai ir, kaip pabrėžia Latvijos žiniasklaida, apskritai nedalyvavo
politinėje veikloje, o kai kurių nuomone, netgi visiškai nesidomėjo
politika. Todėl buvo daromos išvados, kad nesvarbu, kuris iš dviejų
kandidatų bus išrinktas, jie tebus juos iškėlusių politinių partijų
pastumdėliais. Ir visai nesvarbu, kad Latvijos prezidento politinės
galios labai minimalios ir ribotos, o jo pareigos yra daugiausia
reprezentacinio pobūdžio; kadenciją baigiančios prezidentės V.Vykės-Freibergos
pavyzdys akivaizdžiai parodė, kad politinė įtaka ir veikla labai
daug kuo priklauso nuo asmenybės.
|
|
Londonas laukia sargybos pasikeitimo
Petras KATINAS
|
Beveik neabejojama,
kad naujuoju Didžiosios Britanijos
ministru pirmininku taps
Džeimsas Gordonas Braunas
|
Šį mėnesį dar vienoje didžiojoje senosios Europos
valstybėje keičiasi sargyba. Po Prancūzijos prezidento rinkimų,
kai į Eliziejaus rūmus atėjo dešiniųjų jėgų atstovas Nikolia Sarkozy,
Didžiosios Britanijos ministrų kabineto vadovo pasikeitimas irgi
ne mažesnis įvykis. Tiesa, skirtingai nuo Prancūzijos, dabartinį
ilgametį Anglijos premjerą Tonį Bleirą pakeitė jo paties Leiboristų
partijos atstovas. Tačiau mažai kas abejoja, kad iš T.Bleiro įpėdinio
galima sulaukti gana rimtų pokyčių Didžiosios Britanijos tiek vidaus,
tiek ir užsienio politikoje. O tai, be abejo, turės įtakos ir procesams,
vykstantiems Europos Sąjungos viduje bei visoje tarptautinėje arenoje.
Beveik neabejojama, kad naujuoju Didžiosios Britanijos
ministru pirmininku taps jau dabar geležiniu Braunu vadinamas
finansų ministras Anglijoje vadinamas iždo kancleriu Džeimsas
Gordonas Braunas. Geležinio Brauno pravardė jam prilipo tuoj po
leiboristų pergalės 1997 metų rinkimuose, kai jis užėmė finansų
ministro pareigas. Jam, o ne premjerui T.Bleirui priskiriamos visos
naujovės šalies ekonomikoje, o svarbiausia britų ekonomikos stabilizacija.
|
|
Ar Šiaurės Amerika taps Lotynų
Amerika?
Kaip rodo oficialioji JAV statistika, amerikiečių,
priskiriamų rasinėms ir etninėms mažumoms, skaičius jau pasiekė
98 milijonus žmonių, tai yra trečdalį iš visų 296 milijonų JAV gyventojų.
Baltieji palaipsniui užleidžia savo demografines pozicijas šioje
didžiausioje naujojo pasaulio valstybėje. Išeiviai iš Pietų Amerikos
šalių sudaro pusę visų ne baltųjų JAV gyventojų: jų priskaičiuojama
jau daugiau kaip 43 milijonai. Antrieji pagal skaičių yra juodosios
rasės amerikiečiai apie 40 mln. žmonių. Amerikiečių demografų
skaičiavimais, daugiau kaip pusę žmonių prieaugio JAV sudarys atvykę
ir jau čia gimusieji pietų amerikiečiai.
|
|
Rumunų režisieriaus filmas Kanuose
apdovanotas Auksinės palmės šakele, Ekumeninio žiuri prizas
filmui Rojaus pakraštyje
Gegužės 16-27 dienomis pietų Prancūzijos Kanų
mieste vyko vienas iš svarbiausių, o galbūt ir svarbiausias kino
pasaulio renginys Kanų kino festivalis, kuriame nugalėjęs filmas,
gavęs didįjį festivalio prizą Auksinės palmės šakelę, beveik savaime
įrašomas į kino istoriją. Auksinė šakelė skirta rumunų režisieriaus
Cristiano Mungiu filmui nedidelio biudžeto dramai Keturi mėnesiai,
trys savaitės ir dvi dienos. Režisieriaus Cristiano Mungiu filme
pasakojama apie sovietų režimo pabaigą Rumunijoje. Pagrindinė filmo
herojė studentė nori pasidaryti nelegalų abortą, už kurį ji ir jos
draugas turi sumokėti itin didelę sumą pinigų.
|
|
|