Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Menų oazė – vienoje vietoje

Bronius VERTELKA

Naujasis Dusetų kultūros židinys

Dusetos. 2012 metų balandį įkurtuves šventė Dusetų kultūros centras-dailės galerija. Tai, kad nedideliame provincijos miestelyje iškilo beveik 1,5 tūkstančio kvadratinių metrų ploto dviaukštis statinys, itin reikšmingas įvykis. Senųjų kultūros namų vietoje išaugo kone keturgubai didesni rūmai.

Kad Dusetos turi tokią rimtą kultūros įstaigą, didelis rajono savivaldybės nuopelnas. Meras Arnoldas Abramavičius lanko parodas, yra neabejingas menui. Naujasis kultūros židinys koordinuos ne tik Dusetų, bet ir Antalieptės bei Antazavės seniūnijų kultūrinį gyvenimą. Dusetose veikia moterų choras ir moterų ansamblis „Svaja“, etnografinis moterų ir vaikų ansamblis, kaimo kapela „Sadūnai“. Antalieptėje gyvuoja kaimo kapela ir etnografinis ansamblis, o Antazavėje – kaimo kapela bei jaunimo folkloro ansamblis „Ramtatūris“.

Kronika

Dovana folklorą puoselėjančiam kaimui

Rūta Averkienė

Linksmina Perlojos kaimo kapelos muzikantai

GUDŽIAI. Kaimo bendruomenė džiaugiasi – neseniai jiems duris atvėrė atnaujintos kultūros centro, bibliotekos ir medicinos punkto patalpos. Nuo šiol maži ir dideli kaimo gyventojai galės šiltai ir jaukiai dainuoti, šokti, vaidinti, skaityti knygas ir gydytis. Keturis šimtus gyventojų turinčiame kaime tam sudarytos puikios sąlygos. Atnaujinto pastato atidarymo proga Gudžių kaimo gyventojams ir svečiams buvo suorganizuota nuotaikinga šventė.

Kronika

Tarmių metai ir vyskupas Motiejus Valančius

Darius Peckus

Prof. Petras Bielskis atlieka vysk. M. Valančiaus vaidmenį Biržuvėnų dvaro svetainėje

Įsibėgėjo Tarmių metai. Visoje Lietuvoje tai vienur, tai kitur išgirsi dzūkų, zanavykų, suvalkiečių ar aukštaičių šneka bendraujančius žmones, bet aktyviausi – žemaičiai.

Viena tokių įspūdingų vakaronių įvyko Biržuvėnuose, netoli Luokės. Gražiai restauruotą ir sutvarkytą grafo Gorskio dvarą reikia pačiam pamatyti, pavaikščioti Virvytės skardžiais, po parką, pabraidyti malūno užtvankose, pasėdėti jaukiuose krėsluose, stilingai išdėstytuose ponų rūmų svetainėse, kabinetuose, buduaruose. Rūmai išpuošti grafų giminės portretais, gracingomis liustromis, glazūruotų koklių židiniais, ąžuoliniais stalais ir sekreterais.

Kronika

Neblėstanti legenda

Kan. Juozo Tumo-Vaižganto 80-osioms mirties metinėms

Benjaminas ŽULYS

Kan. Juozas Tumas-Vaižgantas

Visokeriopa asmenybė

Balandžio 29 dieną sukako 80 metų, kai Kaune mirė kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Tai yra viena Lietuvos asmenybių, kurią galima pagrįstai vadinti mūsų tautos legenda. Be kitų literatūros, visuomeninio šalies gyvenimo tyrinėtojų, šią mintį tvirtina ir Kauno Juozo Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas, ne vienerius metus aktyviai besidominantis Vaižganto gyvenimu, jo visuomenine, kultūrine, politine veikla. Šias mintis jis pagilino Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvykusiame susitikime su miesto visuomene. Dar 2011 metais A. Pakėnas buvo surengęs pokalbį apie Vaižgantą, kaip publicistą, o šįkart buvo surengtas pokalbis apie Vaižgantą, kaip politiką, nors, kaip sakė A. Pakėnas, kategoriškai atskirti Vaižgantą nuo kitų gyvenimo sričių yra gana sunku, nes jis – dvasininkas, menininkas, publicistas, rašytojas, dramaturgas, beletristas, senovės tyrinėtojas, literatūros istorijos šaltinių kruopštus rinkėjas, komentatorius, redaktorius, kritikas-recenzentas, teatralas, profesorius, lektorius, visuomenės veikėjas, politikas, agitatorius-propagandininkas, kalbininkas, sociologas, įvairiausių draugijų, bendrovių kūrėjas, pirmininkas, valdybos narys. Visur jis gyvai dalyvavo, pats daug dirbo ir kitus kurstė dirbti. Jis kovojo su mūsų ištižimu, nepunktualumu, apsileidimu ir tinginyste visuomenės reikaluose. Jis stengėsi suagituoti, uždegti savo karštu būdu kitus, įkvėpti energijos, noro darbuotis, žadinti kilnius jausmus, pastatyti mūsų tautą greta kitų kultūringų tautų. Publicistiniais straipsnius rašė 34 leidiniams.

Kronika

Teatrų mūzų glėbyje

SKAISTGIRYS. Jurdaičių socialinės globos namų vadovai organizavo respublikinę teatrų šventę „Mūzų glėbyje – 2013“, kuri vyko Skaistgirio kultūros namuose. Atvyko penki teatro aktorių kolektyvai. Pirmieji scenoje pasirodė šventės organizatoriai, Jurdaičių socialinės globos namų artistai, su E. Ignatavičiaus vieno veiksmo komedija „Sidabrinės skyrybos“ (režisierė Nijolė Vaitkė). Po jų scenoje pasirodė Šiaulių rajono Aukštelės socialinės globos namų teatro artistai su rusų liaudies pasaka „Stebuklingas šulinys“ (režisierė Gitana Svirplienė). Juos keitė Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos spec. ugdymo skyriaus Dienos užimtumo centro teatro aktoriai su Š. Pero pasaka „Raudonkepuraitė“ (režisierė Lina Andrikienė) ir Žagarės socialinių paslaugų centro aktoriai. Jie suvaidino Š. Pero „Pelenę“ (režisierė Roma Stankienė, vadovė Svetlana Riškienė). Paskutinieji scenoje pasirodė Skaistgirio kultūros namų mėgėjų teatro aktoriai ir suvaidino Keturakio „Amerika pirtyje“ (režisierė Vida Norkuvienė).

Kronika

Velykinis kapelų festivalis

IGNALINA. Kultūros ir sporto centre antrąją Šv. Velykų dieną vyko Rytų Aukštaitijos liaudiškos muzikos ir šokių festivalis. Pavasarį žadino, linksmą muziką, dainas, šokius bei pasakojimus dovanojo ir į svečius atvykę, ir savi kolektyvai. Toks festivalis Ignalinoje surengtas antrąkart.     

Koncertą vedę Marius Vilčinskas ir Eimantas Ramanauskas muzikantus pasitiko su lėkšte margučių ir kartu su vadovais išbandė, kuris jų tvirčiausias. Scenoje pasirodė septynios kapelos. Pirmoji koncertavo Zarasų kultūros centro folkloro kapela „Čir vir vyrai“ (vad. Gintaras Andrijauskas). Kapela debiutavo 2000 m. balandžio 1 d., taigi kolektyvas sveikintas 13-ojo gimtadienio proga. Kolektyvo vyrai groja savo krašto liaudies muziką bei mėgsta paeksperimentuoti. Kapela pasirodė ir LTV laidoje „Duokim garo“.

Retro

Juozas Damijonaitis – prieškario Lietuvos švietėjas

Jūratė Jagminienė,

Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė

Kauno miesto pradinių mokyklų šventė. Dešinėje centre su skrybėle rankoje Juozas Damijonaitis. 1926 m. Nuotrauka iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fondų

Lietuvos švietimo istorijos muziejuje veikė paroda „Lietuvos inteligentai – vadovėlių mokykloms autoriai“. Kartu prisiminėme Juozą Damijonaitį (1871–1926), kurio 140-ąsias gimimo metines neseniai minėjome. Visuomenei pristatėme virtualią parodą „Atminties spalvų retrospektyva. Juozas Damijonaitis – tarpukario Lietuvos švietėjas“. Tai buvo penktoji paroda iš ciklo „Atminties spalvų retrospektyva“, kai virtualioje erdvėje galėjome prisiliesti prie mūsų tautos švietimo istorijos atminties lobyno, prisiminti Lietuvos inteligentų nuveiktus darbus švietimo ir kultūros srityje. Tarp tokių inteligentų buvo ir J. Damijonaitis – pedagogas, vadovėlių mokykloms autorius, publicistas, visuomenės veikėjas.

Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12, 14)

Pirmasis Jono Juškaičio eilėraščių rinkinys „Pučia vėjas į širdį“ Nepriklausomybę atkūrus 1990 metais. Viršuje – iš 6000 egz. po blokados liko 6, apačioje – antrąkart po kelių mėnesių išleista 6000 egz.

Didžiai Gerbiamas,

beveik nutrūko laiškų ir spaudos gavimas iš Amerikos. Matyt, mažai kas rašo. Jūsų gavau du puslapius „Lietuvių dienų“ žurnalo su savo eilėraščiais.

Spaudos Jums pasiunčiu. Pasiunčiau kelias siuntas su „Katalikų pasauliu“, „Proskyna“, „Šiaurės Atėnais“, „Lietuvos rytu“. Nežinau, ar gavote. Dabar spauda dėl popieriaus trūkumo sumažės, kai kurie, kaip „Atgimimas“, „Lit. ir menas“ ir kiti, eis plonesni ir tik vieną kartą į dvi savaites. Suplonės „Pergalė“. Stos knygų leidyba. Blokada pamažu veržia viską. Laikomės ramiai, nors nežinome, kas bus. Galų gale ar ne vis tiek – kas bus, tas bus. Svarbu, kad paskelbta Nepriklausomybė. Deja, žmonės nesidžiaugia dėl jos.157 Penkiasdešimt metų kalėjime padarė savo. Paleisti iš kalėjimo, nežino, ką daryti. Nesitikėjau, kad tokių tamsių žmonių ir tiek daug galėtų būtų mūsų tautoje, tokie dvasiškai nuskurdę, sumiesčionėję. Sunkią valandą yla išlenda iš maišo.