Kurianti
Lietuva

2013 metai

Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12, 14, 18, 19, 29) 

Kunigo Prano Račiūno sveikinimas Danutei Žilaitytei

Toks LTSR vyriausybės raštas buvo perduotas Sąjūdžio suvažiavimo metu Lietuvos Katalikų Bažnyčios delegacijai. Kopijos padaugintos ir platintos Lietuvių Katalikų akademijos salėje 2009 metais per Arkikatedros atšventinimo minėjimą: „Lietuvos TSR Vyriausybė, operatyviai reaguodama į visuomenės, tikinčiųjų pageidavimus, nutarė nuo 1988 m. spalio 22 d. grąžinti Vilniaus Katedrą (Paveikslų galeriją) Lietuvos Katalikų Bažnyčiai.“ 1988.X.22d.

Iš kairės: „Aidų“ leidyklos direktorius Vytautas Ališauskas, Jonas Juškaitis, vertėjas ir poetas Antanas Gailius prie palaimintojo Jurgio Matulaičio šaltinio Šv. Kryžiaus bažnyčioje Vilniuje po vakaro „Lietuvių poezijos sidabriniai balsai“, kada 2006 m. balandžio 28 d. prieš Velykas skaičiau eilėraščius iš savo rinkinio „Mėlyna žibutė apšvietė likimą“ (1972). Algimanto Žižiūno nuotrauka

P.S. Ką tik gavau laiškelį, kad kolega Jonas ligoninėj. Gaila, kad reikėjo, bet po to gal bus geriau. Galiu džiaugtis, kad tiek nugyvenęs, kai visokių sunkumų netrūko, ligoninės patarnavimais pasinaudoti nereikėjo.

Šią laiško (kun. J. K. Matulioniui) kopiją pridedu tik dėl įdomumo. (...) Su geresnių metų linkėjimais abiem – Jūsų B. B.

1991.1.1.

Ačiū už naują rinkinį su tekste dedikuotu eilėraščiu.

Didžiai Gerbiamas,

Jūsų laišką, rašytą sausio 1 d., gavau vasario mėnesį, daug nerašau, nes nėra garantijų, kad šis mano laiškas ateis. Jeigu gautumėte, parašykite. Visi sušneko, kad ir šiapus, ir anapus vandenyno korespondencija nutrūko. Aš taip pat beveik nieko naujo negaunu iš nieko, todėl susilaikau ir nuo knygų siuntimo.

Tas laiškas dėl žurnalo¹⁷³, kurį pasiuntėte man, gal būtų geriau redakcijai tikęs. Tačiau, man rodos, nėra prasmės rašyti, nes mes su juo sugyvename, tai tiktai gal kokie nesusipratimai ar gandai Jus pasiekė.

Širdingiausiai – J. Juškaitis
Vilnius,
1991.III.25.

¹⁷³ Laiško kun. J. K. Matulioniui dėl žurnalo „Naujasis Židinys“  kopija. Dar vienas įvykis man – šio žurnalo išleidimas, kai buvau pasikviestas bendradarbiauti. Kiek teko sutikti redaktorių per visą gyvenimą, šviesiausi įspūdžiai išlikę su Petru Kimbriu. Susipažinę kalbėdavomės be jokių paslapčių ir apie savo, ir apie Lietuvos kultūros, istorijos, religijos, praeities, ateities ir dabarties rūpesčius, kaip leisti žurnalą šiose aplinkybėse, kai praeityje dega „Židinio“ ugnis, dabar telkiamės „Katalikų pasaulio“ redakcijos kampelyje, o į ateitį nuaidėję išeivijos „Aidai“. Redakcija kilnojosi iš vietos į vietą, įsisteigė „Aidų“ leidykla, vadovaujama filosofo Vytauto Ališausko, o man atmintiniausi metai, kada žurnalas apsistojo dailininko krosnimis šildomuose senuose Vlado Drėmos mediniuose namuose už tos vietos, kur Liudui Girai, paminklo akmenyje, kažkas pripaišė raudonas ašaras.

Mano straipsniai pirmiausia patekdavo į redakcijoje dirbusios redaktorės Dalios Čiočytės rankas. Gyvenu toli Žvėryne, Vytauto gatvėje, todėl susiskambinę ir susitarę išeidavome sutartomis gatvėmis, o toje vietoje, kur susitikdavome, perduodavau savo parašytą tekstą. Pasitraukdamas iš „Naujojo Židinio“ vyr. redaktoriaus pareigų Petras Kimbrys pasiūlė „Aidų“ leidykloje išleisti mano knygą „Lyra ant gluosnio“ (1998).

Panašiai dabar, ačiū „XXI amžiui“, sutikusiam skelbti šią publikaciją: skambinamės iš Kauno, susitinkame su redakcijos žmogumi sutartoje vietoje, perduodu ranka parašytus komentarus, laiškų kopijas ir nuotraukas, o paskui vėl skambinamės su Kaunu, deriname, kaip viskas turi būti kompiuteryje prieš siunčiant laikraštį spausdinti į Lenkiją.

91.8.25

Įvykius stebim ir sekam TV ekrane, be paliovos rodo besisukantį likimo ratą. Girdim kas jau pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę. Kruvinąją KGB ranką pats likimas atgniaužė. Skrenda pavergtos tautos, o kartu ir Lietuva, kaip tas baltas balandis į laisvę.

P. S. Tuojau atsiliepkit, kad žinotume, ar paštas jau laisvas.

Bern. Brazdžionis

Gerbiamieji,

atviruką¹⁷⁴ gavome. Sveikiname su laimėta Nepriklausomybės kova. Visi, kurie nebijojome dėl jos palydėti galvų, džiaugiamės. Bet yra ir nuliūdusių, dar ir dabar turėsime sunkių grumtynių su jais...

Atsiliepiu kuo greičiau. Neužmirškite mano klausimų,¹⁷⁵ galite atsakyti kuo aštriau, netgi dar parašyti tai, ko aš neklausiau, jeigu Jums atrodys, kad (skubiai ruošiant klausimus) būtų mieliau apie kitką pakalbėti.

Jeigu atsakytumėte, gal geriau būtų perduoti per patikimą žmogų.

J. Juškaitis
Vilnius,
1991.IX.21.

 ¹⁷⁴ Kalbama apie B. Brazdžionio atviruką laišku, datuotą 91 08 25.

 ¹⁷⁵ Klausimai perduoti per rankas „Gerb. B. Brazdžioniui klausimai“. Yra išlikęs penkių klausimų dviejų puslapių mašinraštis. Jeigu pavyks surasti kitus, skelbsime kartu visus.

Gerb. B. Brazdžioniui  klausimai

Kaip tarėmės, paruošiau klausimus. Jeigu rasite ką įdomaus ir verto atsakyti, būčiau labai dėkingas. Norėjau paliesti tiktai literatūrinius, leidybinius reikalus. Rašiau platokus, kad būtų galima daugiau prisiminti, nors atsakyti galite ir trumpai. Kas nepatiks, galite visai neliesti arba visą klausimą praleisti. Jeigu ką rasite koreguotino arba norėtumėte, kad būtų paliesta, galite klausime papildyti. Čia orientaciniai. Galima juos ir sutrumpinti būtų. Jeigu atsakymai bus trumpi.

Jeigu sutiktumėte atsakyti, gal galėtumėte perduoti iki sausio 1 d., gruodžio mėn. arba anksčiau, nes dėtume į „Metų“ antrąjį numerį Jūsų jubiliejui. Taip pat eilėraščių gal gautume. Pačius geriausius prašytume „Metams“ arba „N. Židiniui“. Galima ir vieną įspūdingą – juo galima pradėti žurnalą.

Be to, norėčiau priminti dėl P. Rimkūno. Gal rastumėte ką nors jo niekur neskelbtų, gal apie jį parašytų išeivijos spaudoje išspausdintų straipsnių ar kitos medžiagos turėtumėte?

Už viską širdingiausiai dėkočiau.

J. Juškaitis
Vilnius,
1991.VI.26.

Didžiai gerbiamas,

Laiškų, jokių žinių iš Jūsų negaunu. M. Martinaitis tik perdavė, kad neatsakysite į tuos klausimus.¹⁷⁶ Perdavė gana vėlokai, todėl „Metai“, tikėjęsi, kad ką nors ir kiek nors atsakysite, jubiliejaus neturėjo kuo paminėti kaip reikiant. Man dabar atvažiavęs į Lietuvą p. J. Kojelis perdavė Jūsų laišką Rašytojų sąjungai ir M. Martinaičiui su P. Visvydo eilėraščiais – nuvežti. Tą prašymą įvykdžiau. J. Kojeliui perdaviau „Naująjį dienovidį“, „XXI amžių“, „Apžvalgą“, „Lietuvos aidą“– su Jūsų jubiliejaus paminėjimais. Gal kai ką atsiųs ir patys autoriai, pvz., L. Peleckis ar L. Narbutas. „Naujasis Židinys-Aidai“ mini antrame numeryje, atsiųs redakcija.

Iš p. Kojelio sužinojau, kad žadate atvažiuoti į Lietuvą. Turėčiau prašymą: gal ką nors galėtumėte atvežti apie P. Rimkūną – jo paties arba apie jį, gal ką turite nespausdinta ar anksčiau kur išspausdinę? Žinau, kad rašėte kadaise apie jo mirtį. Kitais metais bus jo jubiliejus. Esu „Naujojo Židinio-Aidų“ jungtinio žurnalo toks talkininkas ir bendradarbis, todėl jaučiu pareigą paminėti P. Rimkūną tame žurnale, nes jis „Židinyje“ prieš karą aktyviai bendradarbiavo. Surinkau kai ką apie jį, bet nenoriu švaistyti po visokius laikraščius, viską noriu paskelbti vienoje vietoje kuo rimčiausiai jubiliejaus proga.¹⁷⁷ Ypač kai dabar į kairę ir į dešinę pasidalino ne tik mūsų spauda, bet ir rašytojai – tiek, jog vieni su kitais nesišneka.

Sveikinimus Jums siuntėme, nežinau, ar gavote, perduodu abiejų linkėjimus –

J. Juškaitis
1992.II.26.

¹⁷⁶ Tokiu pokalbiu „Metuose“ norėta paminėti B. Brazdžionio 85-mečio jubiliejų, pasitarus su žurnalo redakcija.

¹⁷⁷Apie Petrą Rimkūną (1913 03 27–1944 09 10), žuvusį Vienoje per bombardavimą parašiau straipsnį „Vienintelė auka“ 1993 metais „Naujajame Židinyje-Aiduose“ (Nr. 3, p. 24–28), perspausdintą knygoje „Lyra ant gluosnio“ (1998, p. 262–271), kiek buvo įmanoma, surinkęs duomenis nepriklausomybės, vokiečių okupacijos ir išeivijos spaudoje, taip pat pateikęs ir savo atsiminimų, nes karo metais išleistos jo knygos „Vienienų kaimas“, „Našlaitėlė“ sutapo su mano pirmųjų mokslų pradžia. Susisiekęs su Klaipėdoje gyvenančia rašytojo dukterimi, „Dienovidyje“ paskelbiau jo kapo nuotrauką Vienos kapinėse. Šiemet sukako 100 metų nuo Petro Rimkūno gimimo.

© 2013 „XXI amžius“