2002 metai
2003 metai
2004 metai

Į Europos Parlamentą pateks
šešių partijų atstovai

Darbo partija laimėjo absoliučioje daugumoje apygardų. Dešinėje – jos lyderis Seimo narys Viktoras Uspaskich Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Preliminariais duomenimis, į Europos Parlamentą pateks šešių Lietuvos partijų atstovai. Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko skaičiavimais, daugiausia mandatų - net penki atiteks šiuos rinkimus laimėjusiai Darbo partijai. Po du mandatus, anot jo, turėtų tikėtis socialdemokratai, Tėvynės sąjunga, liberalcentristai, po vieną - Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga ir liberaldemokratai. Artimiausiu metu planuojama skaičiuoti pirmuosius reitingavimo rezultatus. Peržengusi 5 proc. barjerą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos rusų sąjungos koalicija „Kartu mes jėga!“, pasak Z. Vaigausko, į Europos Parlamentą nepateks, nes jų gautų balsų skaičius yra mažesnis negu įstatyme numatyta kvota.

Vertybių devalvacijos pasekmės

Petras KATINAS

Nors Lietuva jau antras mėnuo yra Europos Sąjungos narė, tačiau vis dar neaišku, kokią užsienio politiką vykdys mūsų valstybė. Neseniai paskelbta naujoji Lietuvos užsienio politikos koncepcija skelbia siekį Lietuvai tapti regiono centru, būti vos ne lydere formuojant Europos Rytų politiką. Pagrindinis tokio „tilto“ tarp Vakarų ir Rytų tiesėjų argumentas yra tas, jog Lietuvos politikai kur kas daugiau už kitus turi patirties santykiuose su Maskva ir Minsku, todėl niekas kitas negali su jais konkuruoti. O dėl patirties, tai jos iš tiesų esama. Ypač tarp dabartinių Lietuvos vadovų. Juk pats Premjeras, taip pat ir jo bičiulė, įkopusi į antrąjį Prezidento rinkimų ratą, - ilgamečiai Kremliaus koridorių lankytojai ne tik sovietinės okupacijos metais, bet ir vėliau jie ne kartą gyrėsi ta patirtimi. Tačiau niekada nesako, jog tie santykiai buvo (ir tebėra) kaip pono ir baudžiauninko.

NATO ir Lietuva

Aldona KAČERAUSKIENĖ

NATO pasiteisino

Po Antrojo pasaulinio karo Rytų ir Vakarų Europą atskyrė politikų padalijimai, skirtingos ideologinės nuostatos. Išsiplėtė Sovietų Sąjunga, jos galioje atsidūrė Rytų Europos šalys, ji tapo agresyvi, prisotinta melo ir neapykantos kitaip mąstantiesiems ir gyvenantiesiems. 1949 metais dvylika pasaulio šalių – Belgija, Danija, Italija, Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija ir Prancūzija – esančių abiejose Atlanto vandenyno pusėse, įkūrė Šiaurės Atlanto Sutarties organizaciją, vadinamą NATO (angliško pavadinimo pirmųjų raidžių sutrumpinimas).

Ant vakarietiško globalizmo slenksčio

Lyg spalvų ir garsų 2004 metų pavasario bombai sprogus, švelniu žalumu nudažant beržus ir nubaltinant ievas, Lietuva išgyvena ir naują geopolitinį pavasarį – narystę NATO ir Europos Sąjungoje (ES). Pravartu susimąstyti, ką šis politinis pavasaris reiškia Lietuvos antrajai Respublikai ir lietuvių tautai. Paprastas pavasaris ūkininkui reiškia sunkius darbus, pasiruošimą sėjai, kad užsitikrintų rudens derlių ir išlikimą žiemą. Pavasario filosofiją trumpai drūtai nusako liaudies patarlė: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“. Ar ne tas pat pritaikytina ir Lietuvos geopolitiniam pavasariui? Nevalia užsimerkti prieš tikrovę, nes mes atvirkščiu būdu išgyvename senovišką patarlę: „Nuo vilko bėgo, ant meškos užbėgo“. Dabar mes bėgome nuo meškos, užbėgome ant vilko. Bėgome nuo rytietiško, rusiško, komunistinio globalizmo, sąmoningai ir „savanoriškai“ atsistojome ant vakarietiško globalizmo slenksčio. „Savanoriškai“ rašau kabutėse, nes Lietuvai nebuvo kitos išeities. Jeigu nebūtų buvę mums nerimą keliančios šiurpios grėsmės iš imperialistinės Maskvos, būtų buvusi galimybė pasirinkti kokį nors neutralumą ir visišką valstybinę nepriklausomybę.

Apie pralaimėjimą ir apie kaltę

Gražina TRIMAKAITĖ

Kaltės labai nenorime, todėl kartais nieko nedarome, kad neliktume kalti blogai padarę. Žinoma, liekame kalti nieko nedarę, ir tai ne tik kartais, bet jau visada, kai darome ir nevyksta. Dažniau nieko nedarome, o sėkmės norime, ir tada imame kaltinti tuos, kurie ką nors daro, kad jos nebuvo.

Apie kaltę kalbame tada, kai ištinka nesėkmė. Todėl aptarkime, ką vadintume nesėkme rinkimų, kurių dalis jau baigėsi, dalis dar vyksta.

Prezidento rinkimai yra viena šių rinkimų dalis. Jų nesėkmė yra aiški ir neaiški, bet gali būti ir nelabai didelė, nes panašaus dydžio nesėkmių jau esame turėję. Kompartijos pirmąjį sekretorių prezidentą jau turėjome – tad ar daug skirtųsi šiame poste tos partijos ideologas arba patvirtinta KGB veikėja? Šiek tiek, bet greičiausiai – ne iš esmės.

Prizas už savo šalies juodinimą

Maiklą Mūrą su „Auksinės palmės šakele“ sveikina Kanų kino festivalio žiuri vadovas Kventinas Tarantinas EPA-ELTA nuotrauka

Šiemetinis garsusis Kanų kino festivalis, kuriame pagrindinis „Auksinės palmės šakelės“ prizas įteiktas JAV režisieriui Maiklui Mūrui, sukėlė ir tebekelia didelius ginčus ne tik kino meno pasaulyje, bet ir politikų sluoksniuose. Skandalingasis aiškiai kairiųjų pažiūrų režisierius M.Mūras pagrindinį prizą gavo ne už kokius nors ypatingus meninius atradimus, bet grynai už politines manipuliacijas. Pasak nepriklausomų kino kritikų, jokio meno M.Mūro dokumentinėje juostoje „Farenheitas 9/11“ nėra, o tai tik pigiausiu propagandiniu stiliumi pateiktas JAV prezidento Džordžo Bušo plūdimas. Be to, ką pripažįsta netgi M.Mūro šalininkai, filmas „Farenheitas 9/11“ sukomponuotas vien tik iš įvairių televizijos dokumentinių kadrų ir komentarų, labai primenančių sovietinės propagandos „šedevrus“ šaltojo karo metais. Beje, pats M.Mūras, susilaukęs neregėtų ovacijų Kanuose už prieš Dž.Bušą nukreiptą filmą, pripažino, kad jo „Farenheitas 9/11“ ir buvo sukurtas tam, kad nuverstų dabartinį JAV prezidentą. Todėl, manipuliuojant įvairių televizijos kompanijų kadrais, siekiama pademonstruoti amerikiečių karių žiaurumus Irake ir prezidento Dž.Bušo niekinimą. M.Mūras spaudos konferencijoje Kanuose, pareiškė, kad jam malonūs tie beveik dvidešimt minučių trukę aplodismentai, tačiau jam reikalingi ne aplodismentai, o Dž.Bušo žlugimas.

Ar galėjo būti kitaip?

Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos mini dieną „D“, kai prieš 60 metų sąjungininkų Antrajame pasauliniame kare – JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados – kariuomenė išsilaipino Normandijoje. 1944 m. birželio 6 d. milžiniškas JAV, Anglijos ir Kanados desantas išsilaipino vakarinėje Prancūzijos pakrantėje. Operacija buvo labai stropiai parengta ir apmąstyta iki mažiausių smulkmenų. Tuo labiau kad šio didžiulio desanto organizatoriams ir vadams buvo iškilęs sunkus klausimas – kaip Normandijos paplūdimiuose iš didelių ir vidutinių laivų iškrauti karinę techniką ir ginkluotę? Tuometinio Anglijos premjero Vinstono Čerčilio iniciatyva amerikiečiai sutiko, kad prieš įsiveržimą Anglijoje būtų pastatytos betoninės prieplaukos, kurios buvo nuvilktos prie Normandijos krantų. Amerikiečiai, iškart nelabai norėję priimti šį V.Čerčilio projektą, jau pirmąją dieną pripažino, jog šios prieplaukos buvo labai naudingos, nes padėjo išvengti didesnių aukų. Desanto kariuomenė įsitvirtino krante daug lengviau nei tikėjosi Anglijos ir JAV kariuomenės Europoje vyriausiasis vadas amerikiečių generolas Duaitas Eizenhaueris.

Sprogimas Pergalės proga

Povilas STRAPŠYS

Pergalės dienos (gegužės 9-osios) proga apie save vėl priminė čečėnų sukilėliai, kovojantys su okupacine rusų armija ir su savo tautiečiais - kolaborantais. Maskvai iškilmingai švenčiant pergalės prieš fašistinę Vokietiją 59-ąsias metines, bomba sprogo po rusų statytinio „prezidento“ A.Kadyrovo kojomis. Sąmyšis, panika, keli ar keliolika (duomenys skiriasi) žuvusiųjų, keliasdešimt sužalotų žmonių. Nors Kremliaus vadovas tebežada įvesti tvarką maištingame „federacijos subjekte“, bravūriškumo jo kalbose žymiai sumažėjo.

„Juodojo aukso“ milijardai

Petras KATINAS

Pasaulio rinkoje naftos, arba vadinamojo „juodojo aukso“, kaina pasiekusi neregėtą mastą – daugiau kaip 40 JAV dolerių už barelį. Bet dar ne pabaiga naftos kainoms kilti. Kaip rašo amerikiečių spauda, Niujorko biržoje jau pasirengę liepos-spalio mėnesiais mokėti už barelį 50 dolerių.

Tuo tarpu ekonomikos ekspertai labai skirtingai vertina tokio naftos kainų šuolio pasekmes pasaulio ir, konkrečiai, Rusijos, kaip vienos didžiausių naftos eksportuotojų, ekonomikai. Kai kurie Rusijos politikai džiūgauja, jog dabar doleriai už naftą plaukte plaukia į Rusijos biudžetą ir todėl ekonominis šalies augimas garantuotas. Tuo labiau kad Rusijoje naftos gavyba sparčiai didėja. Rusijos valstybinis statistikos komitetas pateikė duomenis apie naftos gavybą. Jeigu 1970 metais buvo išgauta 282 mln. tonų naftos, tai 1980-aisiais – jau 541 mln. tonų. Vėliau – 1990 metais – sumažėjo iki 506 mln. tonų, o 1995-aisiais nukrito net iki 298 mln. tonų. Pastaraisiais metais pastebimas ryškus naftos gavybos didėjimas: 2000 metais – 313 mln. tonų, 2003-iaisiais – 412 mln. tonų, o šiemet planuojama išgauti 440 mln. tonų. Nepaisant to, kad ekonomikos augimas pernai buvo 7 proc., o šiemet planuojamas 8 proc., įžvalgesni Rusijos ekonomistai ir ekspertai pataria valdžiai pernelyg nesidžiaugti.

Naujų teroro išpuolių akivaizdoje

Gražina Minkauskaitė

Šių metų gegužę amerikiečių politikai vėl itin susirūpino galimų teroro išpuolių grėsme. Ypač po gegužės 26-osios, kuomet JAV vyriausybė iš patikimų šaltinių gavo pranešimų apie kruopščiai rengiamas naujas teroristų atakas. Baiminamasi, kad teroristai gali pasirinkti naujus taikinius ir visiškai naujus puolimo metodus.

Kruvinas išpuolis kovo 11-ąją Madride amerikiečius privertė susimąstyti ir apie visuomeninio transporto saugumą. Prieš terorizmą kovojančių struktūrų pareigūnai teigia, neva Jungtinėms Valstijoms realiausias cheminio išpuolio pavojus. Teroristai nuodingas chemines medžiagas gali paskleisti masinio susibūrimo vietose. Tuo tarpu liūdnai pagarsėjusio „Al Qaedos“ tinklo atstovai nė nebando slėpti, kad jų taikinyje amerikiečiai atsidurs dar ne kartą.

STASI generolas: reikia keisti taktiką

Petras Katinas

Buvęs Rytų Vokietijos, vadintos Vokietijos demokratine respublika, visagalis saugumo tarnybos STASI viršininkas, užkietėjęs komunistas generolas Markusas Volfas Rusijos komunistų laikraštyje „Tribuna“ paskelbė straipsnį, pavadintą „Su terorizmu nekovojama lėktuvnešiais“. STASI komunistinio režimo laikais buvo labai gerai organizuota saugumo tarnyba, iš kurios veiklos mokėsi net sovietinis KGB. Aukščiausius sovietinės GRU kontržvalgybos karininkus nuolat konsultavo pats M.Volfas, turėjęs savo šnipų tinklą visame pasaulyje. STASI agentai buvo susukę lizdus aukščiausiose Vakarų Vokietijos valdžios institucijose, aktyviai veikė kitose Vakarų Europos valstybėse, jau nekalbant apie Pietų Amerikos valstybes, kuriose nuolat kurstė komunistinius maištininkus – organizavo perversmus Čilėje ir Nikaragvoje, kartu su KGB visokiais būdais padėjo „laisvės salos“ – komunistinės Kubos diktatoriui Fideliui Kastro rengiant komunistinę agentūrą ne tik Pietų Amerikos šalyse, bet ir Afrikoje bei Pietryčių Azijoje.

Europos Parlamento rinkimai

Rinkėjai pareiškė nepasitikėjimą savo vyriausybėmis

Briuselis. Rinkimuose į Europos Parlamentą Europos piliečiai masiškai parodė nepasitikį savo vyriausybėmis - nebalsuodami už valdančiąsias partijas ir labai vangiai eidami į rinkimus. Didžiausi per visą Europos istoriją rinkimai tik prieš pusantro mėnesio iki 25 valstybių išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, kurioje dabar yra 450 milijonų piliečių, parodė daugumos abejingumą ES įstaigoms. Rinkėjų bausmės išvengė tik neseniai išrinktos Ispanijos ir Graikijos vyriausybės. Per keturias Europarlamento rinkimų dienas iš beveik 350 balsavimo teisę turinčių ES piliečių rinkimuose dalyvavo 44,2 procento rinkėjų - žemiausias aktyvumas nuo 1979 metų, kai įvyko pirmieji Europarlamento rinkimai. „Atrodo, kad šios dienos rezultatai bus blogiausi“, - skundėsi kadenciją baigiančio Parlamento pirmininkas Patas Koksas, užsiminęs, kad daug europiečių nedalyvavo rinkimuose.

Paminėjo sąjungininkų
išsilaipinimą Normandijoje

Didžiosios Britanijos princas Čarlzas Normandijoje karo metinių iškilmėse EPA-ELTA nuotrauka

Tūkstančiai Antrojo pasaulinio karo veteranų birželio 6-ąją susirinko Prancūzijoje paminėti 60-ąsias sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje metines. Šiai ceremonijai saugoti buvo dislokuotos 30 tūkst. karių pajėgos. Minėjimo iškilmėse dalyvavo 17 šalių vadovai bei trys monarchai. Normandijos pakrantėse tarp Šerbūro ir Dovilio uostų esančią neskraidymo zoną saugojo kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai bei priešlėktuvinės raketos.

1944 m. birželio 6 d. Normandijos krantuose išsilaipinusius karius, jau dabar veteranus, iš Didžiosios Britanijos pietinio Portsmuto uosto į Kanus Normandijoje atgabeno laivų flotilė.

Nauja knyga apie Lietuvos laisvės lygą

Neseniai pasirodžiusi knyga „Lietuvos laisvės lyga: nuo „Laisvės šauklio“ iki Nepriklausomybės“ jau sulaukė nemažo susidomėjimo. Knygos leidėjai – buvę Lietuvos laisvės lygos Tarybos nariai Antanas Terleckas ir Gintaras Šidlauskas. Knygos sudarytojas ir redaktorius – istorikas G.Šidlauskas. Tiražas – 1000 egz., apimtis – 522 p.

Šią knygą sudaro skyriai: „Lietuvos laisvės lygos susikūrimas“, istoriko Algimanto Liekio du studijiniai tekstai apie LLL, A.Terlecko analitinė studija „Laisvės lygos vaidmuo sutrukdant Lietuvos okupacijos ir aneksijos įteisinimą“, LLL narių kalbos, dokumentai (programos, pareiškimai, kreipimaisi, rezoliucijos, laiškai), konferencijos, skirtos LLL įkūrimo ir veiklos 25 metų sukakčiai, įvykusios 2003 m. rugsėjo 26 d., paminėti medžiaga (LLL kūrėjo A.Terlecko įžangos žodis, istorikų J.R.Bagušausko, A.Jakubčionio, A.Anušausko, buvusių LLL narių A.Tučkaus, G.Šidlausko, R.Giedros, taip pat mokytojos V.Dailidienės, socialinių mokslų dr. V.Terlecko pranešimai), tautiniai santykiai ir geopolitika, bibliografija, LLL narių valstybiniai apdovanojimai.