2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kaip lietuviai ir lenkai
vėl užkariauja Ukrainą...

Česlovas IŠKAUSKAS,

politikos apžvalgininkas

Ukrainos opozicija skina pergalę po pergalės. Aukščiausieji Ukrainos teisėjai penktadienį paskelbė, kad šioje buvusioje sovietų valstybėje vykę prezidento rinkimai - negaliojantys, ir paragino surengti naują balsavimą, suteikdami teisinę pergalę opozicijos kandidatui Viktorui Juščenkai bei dešimtims tūkstančių protestuotojų.

Aukščiausiojo teismo nuosprendyje konkrečiai apie „pakartotinio balsavimo“ pobūdį neužsiminta. Tačiau jame pažymėta, kad balsavimas turėtų įvykti gruodžio 26 dieną, leidžiant suprasti, jog tai būsiąs praėjusį mėnesį vykusio antrojo rinkimų rato pakartojimas.

Priešprieša

Petras KATINAS

Metų pabaigoje, o ypač prasidėjus giliai politinei krizei Ukrainoje, Rusijos spaudoje padaugėjo gana priešiškų publikacijų Lietuvos atžvilgiu. Aišku, nepamirštant ir kitų Baltijos valstybių. Prie agresyvaus ir revanšistinio rusų žiniasklaidos tono bemat prisijungė ir politikai. Ir ne kokie nors V.Žirinovskio rango rėksniai, o aukšti Rusijos URM pareigūnai – Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, frakcijos ir partijos „Rodina“ lyderis buvęs prezidento V.Putino įgaliotinis Kaliningrado reikalams Dmitrijus Rogozinas bei kiti. Nežinia, kokiais tikslais šitai daroma. Didele dalimi tai vyksta iš inercijos bei nesibaigiančios nuoskaudos dėl SSRS subyrėjimo. Taip pat negalima atmesti galimybės, jog tokiais išsišokimais stengiamasi iš anksto padaryti naująją Lietuvos Vyriausybę klusnia Maskvos valios vykdytoja. Nors to paklusnumo bei pataikavimo ir iki šiol buvo daugiau negu reikia. Vien tik premjero A.Brazausko piktas raginimas nesikišti į Ukrainos „vidaus reikalus“ žodis žodin atitinka oficialią Kremliaus nuomonę. Taip pat siekiant įteigti Europos Sąjungos vadovybei, pirmiausia Paryžiuje ir Berlyne sėdintiems V.Putino draugams Ž.Širakui ir G.Šrioderiui, kad jie pastatytų Lietuvą į kelią, kurį nurodo Maskva.

Ar Vilniaus senamiestis pavojuje?

Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Ina Marčiulionytė prie Vilniaus rotušės Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Vilniaus senamiesčio detaliojo plano problemas protingiausia išsiaiškinti ir išspręsti valstybės viduje, o ne kelti į tarptautinį lygį, teigė Eltai Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Ina Marčiulionytė.

Kodėl reikėjo tarptautinės ekspertizės ir ar užsienio ekspertai buvo įpareigoti pateikti savo ekspertizę UNESCO Pasaulio paveldo globos komitetui?

ICOMOS ekspertai į Vilnių atvyko Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės prašymu, siekiant profesionalaus žvilgsnio į Vilniaus senamiestį iš šalies. Jie susipažino su senamiesčiu, rengiamu jo detaliuoju planu, apžiūrėjo problemines vietas ir iki Kalėdų atsiųs savo įvertinimą.

Ar gali neišnykti masiškai
emigruojantys lietuviai?

Lietuvos kaimuose gyvena beveik trečdalis Lietuvos žmonių. Žemės ūkyje dirba apie 18 proc. šalies dirbančiųjų. Industrinėse pasaulio šalyse žemės ūkyje dirba nuo 2 iki 10 proc. dirbančiųjų. Tai rodo, kad artimiausiu metu didelė dalis žemdirbių neturės ko veikti Lietuvos kaimuose, jie tiesiog bus nereikalingi. Nereikalingi taps ir jų šeimų nariai. Sumažėjus žemdirbių skaičiui, kaimuose reikės mažiau ir kitų darbuotojų – mokytojų, gydytojų, paslaugų sferos dirbančiųjų bei kt. Pagal įvairius paskaičiavimus, „nereikalingi“ taps 25-50 tūkstančių Lietuvos žmonių. Ką jiems reikės daryti? Šiuo metu visi mato tik vieną išeitį: Airija, Didžioji Britanija, Ispanija ir kitos šalys. Ar tikrai mes esame tokie turtingi, kad galime abejingai stebėti, kaip tiek daug žmonių išvyksta iš Lietuvos?

Kai eini už gėrio pasaulį,
viskas pasidaro paprasta

Vytautas LANDSBERGIS

Vokietijos Ašafenburgo miesto muzikos mokykloje Europos Parlamento nariui profesoriui Vytautui Landsbergiui iškilmingai įteiktas 2004 metų Ašafenburgo miesto apdovanojimas „Už drąsą“. Nuspręsdama apdovanojimą skirti Lietuvos politikui, komisija pabrėžė, jog V. Landsbergis prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Tam reikėjo didelio asmeninio ryžto. V.Landsbergio apdovanojimas esą yra ir daugelio Lietuvos žmonių, drąsiai dalyvavusių Nepriklausomybės atkūrimo procese, įvertinimas. Profesorių su garbingu apdovanojimu pasveikino Lietuvos ambasados Vokietijoje Bonos skyriaus ir lietuvių bendruomenės Vokietijoje atstovai. Laureatas susirinkusiesiems fortepijonu atliko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių. Bavarijos žemėje esančio Ašafenburgo miesto apdovanojimas „Už drąsą“ įsteigtas Tėvui Bernardui, kuris 1631 metais, Trisdešimtmečio karo sumaištyje, miestiečių prašomas savo asmeniniu pasiaukojimu apsaugojo Ašafenburgo miestą nuo nuniokojimo, atminti. Jis skiriamas regioninėje ir tarptautinėje kategorijose.

„Antiglobalistiniai“ globalistų samdiniai

Vilius BRAŽĖNAS

Lapkričio viduryje žiniasklaidoje pasirodė žinios apie vyriausybėje abejonių sukėlusį Vilniuje 2005 metais rengiamą Pasaulio studentų kongresą. Esą kongreso organizatorė Tarptautinė studentų sąjunga dalyvaujanti antiglobalistų riaušėse. Mūsų šalies valdžios pareigūnai įtarią, jog tą Tarptautinę studentų sąjungą finansuoja valstybės, kurios yra priešingos Lietuvos įsijungimui į tokias struktūras, kaip ES ir NATO.

Ar ES Konstitucija
kelia katalikams pavojų?

Ramūnas AUŠROTAS,

teisininkas

Kaip žinoma, Seimas svarstė ES Konstitucijos klausimą, ir Lietuva tapo pirmąja valstybe, ratifikavusia sutartį. Ta proga teko žiūrėti televizijos laidą „Visuomenės interesas“, kurioje, be kita ko, buvo iškeltas ir gėjų klausimas. Deja, jis, galima sakyti, buvo nuleistas juokais, nes teisininkams, politikams ir ekspertams labiau rūpėjo aptarti politines ir ekonomines sutarties pasekmes, negu jos galimas pasekmes socialiniams santykiams. Juk šia sutartimi kartu bus ratifikuota ir pagrindinių teisių chartija. Tad pabandžiau pasidomėti jos turiniu ir palyginau ją su Lietuvos Konstitucijos numatytu žmogaus teisių turiniu. Kilo keletas minčių, kuriomis noriu pasidalyti su jumis.

Konstituciją Europai ratifikavus

Sutartis dėl Konstitucijos yra artėjantis didelis žingsnis ir Europai, ir Lietuvai. Mūsų šaliai – tai padėtas taškas kelyje į Lietuvos tikslą: turėti apsaugotą laisvę ir erdvę pažangai, - o kartu indėlis į Europos tikslą.

Sutartis dėl Konstitucijos Europai yra tuo pat metu ir sutartis, ir konstitucija, kuri galėjo vadintis kad ir Sutartimi dėl Europos Sąjungos tikslų, pagrindų ir santvarkos arba Konvencijų Konvencija. Taigi dabar turime Europos Sąjungos aukščiausiąją sutartį, kurios, kaip Konstitucijos, turinys atsiskleis ne teoriniuose seminaruose ar doktrinos žinovų ginčuose, bet gyvenime. Jūs puikiai žinote, kad žalias gyvenimo medis žaliuoja savaip, ne pagal doktrinas, net ne pagal kokį geležinį, liniuote išbraižytą, sodininko planą.

Pirkti ar klastoti?

Paprastai ir visada Lietuva per rinkimus nuperkama. Nėra su ja didesnių rūpesčių artimam užsieniui. Turi savo propagandos mašiną. Valstybė ne per didelė. Keli tūkstantukai asocialių rinkėjų, dar kiek nesusivokiančių kaimiečių ar šiaip vargo slegiamų žmonių. Kad vargo netrūktų, taip pat pasirūpina „artimųjų“ penktoji kolona. Buvę ir nauji KGB agentai, o dar nuolat „skriaudžiamos“ tautinės mažumos – ir yra rezultatas. Todėl nereikia klastojimų. Pasaulis nesipiktina propaganda nė papirkimais ir priekaištų nepateikia, tik džiaugiasi Lietuvoje klestinčia demokratija. Kad ji iškreipta papirkinėjimais, svetimos propagandos prievarta – šitai pasauliui dar neatrodo svarbu, nei kad būtų žmonių ar valstybės teisių pažeidimas. Mat manoma, kad propaganda galima netikėti, paperkamam nepasiduoti – šie veiksmai visiškai neatima laisvės ir ji tik savanoriškai atiduodama. Atiduodantieji laisvę yra patys kalti , nes nenugalimos prievartos tokiais atvejais nėra.

Komunistinio Kinijos drakono pavojus

Petras KATINAS

Politikos apžvalgininkai, daug rašantys apie komunistinės Kinijos ekonominį stebuklą, kažkodėl tik dabar pastebėjo vieną labai pavojingą tendenciją – nepaprastai suaktyvėjusį ginklavimąsi. Kinija skiria savo ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti 65 milijardus dolerių. Šioje srityje Pekinas nusileidžia tiktai Jungtinėms Valstijoms. Per pastaruosius keturiolika metų Kinija kasmet didina vienu procentu savo karinį biudžetą. Jeigu 1994 metais komunistinės Kinijos karinis biudžetas buvo maždaug lygus Taivano kariniam biudžetui, tai šiuo metu jis jau viršija jį daugiau kaip tris kartus.

Amerika yra Amerika

Petras KATINAS

Visi pripažįsta nepaneigiamą faktą, kad Nobelio premijos, skiriamos už pasiekimus įvairiose mokslo srityse, yra savotiškas indikatorius, rodantis apie mokslo lygį ir išsivystymą įvairiose valstybėse. Kaip žinoma, Nobelio premijos skiriamos už laimėjimus ir atradimus bei fundamentalius darbus fizikos, chemijos, fiziologijos ir medicinos, ekonomikos srityse. Beje, yra manančiųjų, kad ekonomika nėra mokslas, tačiau taip iš tiesų nėra. Dar yra Nobelio literatūros ir taikos premijos. Tačiau jos gana dažnai skiriamos konjunktūriniais, politiniais sumetimais. Pakanka priminti Nobelio literatūros premijos laureatą sovietinį rašytoją Michailą Šolochovą, vieną etatinių Kremliaus „lakštingalų“, kurio „Pakeltą velėną“ kiekvienas sovietinis moksleivis privalėjo išmokti vos ne mintinai. Iki šiol tebevyksta ginčai, ar „Pakeltą velėną“ iš tiesų parašė N.Šolochovas. Bet apie tai - jau kita kalba.

Kas valdys po Putino?

Valdžios perdavimo ypatybės Rusijoje

Valdas Kilpys

Valdžios perdavimo „mechanizmas“ kiekvienoje šalyje turi savo ypatybių. Šalies visuomeninė santvarka, tradicijos, elektorato mentalitetas yra lemiantys veiksniai valdžios kaitos procese. Šio proceso vyksmas gali varijuoti gana plačiai: tarkim, esant grynajai monarchijai niekam nė į galvą neateina mintis apie rinkimus ir priešingai – jei valstybė tvarkoma laikantis demokratinių nuostatų, rinkimai tampa esminiu valdžios perdavimo mechanizmu.

Ukraina sprendžia
savo likimą ne vienui viena

Edmundas SIMANAITIS

Kodėl Europos Sąjungą, o ypač jos rytinės dalies šalis nepaprastai domina įvykiai Ukrainoje? Pirma, Ukraina yra didelė Europos valstybė, turinti daug žemės turtų, joje gyvena per 50 mln.gyventojų. Jau vien dėl to ES raidai Ukrainos vaidmuo labai reikšmingas. Antra, Ukraina - pati didžiausia šalis iš subyrėjusios Sovietų Sąjungos, ketindama sekti Baltijos šalių pavyzdžiu, palengva vairuoja savo politiką Vakarų link. Trečia, Ukrainos vaidmuo ES santykiuose su Rusija daugeliu atvejų būtų teigiamas, dažnai galėtų būti lemiamas. Be abejonės, Ukraina, ir tapusi ES nare, palaikytų glaudžius santykius su Rusijos Federacija. Šie veiksniai svarbūs ne tik nūdien, bet ir artimiausioje ateityje, turint omeny Rusijos imperinių ambicijų aktyvėjimą ir aktualų visai Europai poreikį mažinti Rusijos ir ES priešpriešą.

Europa ir Rusija. Kas toliau?

Petras KATINAS

Lapkričio 11 dieną Hagoje turėjo įvykti aukščiausiojo lygio Europos Sąjungos ir Rusijos vadovų susitikimas. Tačiau Rusijos prezidentas V.Putinas nusprendė nevykti į Hagą ir paprašė perkelti susitikimą vėlesniam laikui, kol bus suformuota naujos sudėties Europos Komisija. Tačiau yra ir kitų priežasčių, dėl kurių Maskva ėmė žaisti žaidimus su ES. Dabar, gruodžio 8-9 d., vėl iškelta kažkokių derybų dėl Rusijos keliamų dirbtinių problemų būtinybė.