2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kokiu keliu pasuks J.Arafato įpėdinis?

Petras KATINAS

Palestinos autonomijos prezidento rinkimus laimėjo nuosaikusis politikas Mahmudas Abasas EPA-ELTA nuotrauka

Praėjusį sekmadienį Palestinos autonomijoje įvyko prezidento rinkimai. Po labai prieštaringai vertinto mirusio ilgamečio palestiniečių lyderio Jasiro Arafato mirties, šių rinkimų buvo laukiama su didele viltimi. Jau iš anksto buvo prognozuojama, kad rimčiausias J.Arafato įpėdinis bus Palestinos išsivadavimo organizacijos lyderis 69 metų Mahmudas Abasas. Jis laikomas nuosaikiu politiku, nepritariančiu radikalių palestiniečių grupuočių teroro išpuoliams prieš Izraelį, apskritai ginkluotai kovai su juo. M.Abasas palankiai vertinamas Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje. Su juo siejamos viltys, kad pagaliau Artimųjų Rytų taikos procesas pajudės iš mirties taško ir bus atnaujintos taikos derybos su Izraeliu. Teikia vilčių ir tai, jog dauguma palestiniečių Gazos ruože, Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje palaiko M.Abaso nuosaikią politiką.

Pagalba nukentėjusiems nuo cunamio

Petras Katinas

Buvę JAV prezidentai Bilas Klintonas (dešinėje) ir Džordžas Bušas vyresnysis (kairėje) asmeniškai ragino aukoti pinigus nuo cunamio Pietryčių Azijoje nukentėjusiems žmonėms. Bendroje su savo pirmtakais spaudos konferencijoje dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Džordžas Bušas (viduryje) pareiškė paprašęs jų vadovauti Jungtinėse Valstijose vykstančiai aukų rinkimų akcijai

Pasaulis, kaip niekada anksčiau, susitelkė teikdamas pagalbą Pietryčių Azijos šalis nusiaubusio cunamio aukoms. Tų aukų tikslus skaičius vis dar nežinomas, nes, specialistų skaičiavimais, gali prireikti dar net kelių savaičių, kol gelbėtojai pasieks tolimiausius įvykusios tragedijos kampelius. Ypač daug tokių vietovių Indonezijos Ačeho provincijoje ir Šri Lankos rytinėje pakrantėje. Kol kas oficialiai skelbiama, jog žuvo apie 160 tūkst. žmonių. Tačiau JT specialistai prognozuoja, kad šis skaičius gali išaugti dar 10-20 tūkstančių. Jungtinių Tautų pagalbos po įvykusių katastrofų koordinatorius Janas Egelandas pažymėjo, jog visas pasaulis sutelktai ėmėsi padėti stichinės nelaimės nusiaubtoms Pietryčių Azijos šalims. Pasaulio bankas paskelbė, kad artimiausiu metu žada padvigubinti ar net patrigubinti jau skirtą 250 mln. dolerių pagalbą. Europos Komisija, iškart po katastrofos skyrusi 23 mln. eurų, irgi žada daryti tą patį. Kaip praneša Europos Sąjungos pareigūnai Briuselyje, iš nacionalinių ES šalių biudžetų bus paskirta 436 mln. eurų. Japonija skyrė pusę milijardo dolerių.

Politiniai aferistai ir rezervistai

Petras KATINAS

Nežinia, kodėl mūsų žiniasklaida beveik neatkreipė dėmesio į vieną ypač reikšmingą Rusijos prezidento V.Putino priminimą, jog „buvusių čekistų nebūna“. Kitaip tariant, jeigu vieną kartą tapai to fronto kariu, prisiekei Lenino ir Dzeržinskio barzdelėms, Berijai, Andropovui ar Kriučkovui, tai toks liksi iki gyvenimo pabaigos, kol išneš tave, anot buvusio KGB generolo O.Kalugino, „kojomis į priekį“. Bet to nereikia ir aiškinti. Visa buvusių čekistų veikla tai parodo. Štai ir Lietuvoje kilo triukšmelis dėl dabartinėje koalicinėje valdžioje esančių KGB rezervo karininkų. Be Europos komiteto pirmininko „valstiečio“ A.Pekeliūno, kurį, pasirodo, net jam „nežinant“ į KGB rezervą įtraukė nežinia kas, prabilta apie Valstybės saugumo departamento vadovą A.Pocių ir užsienio reikalų ministrą A.Valionį.

Dėl numatomo pritarimo Rusijos klystkeliams

Lietuvoje plėtojasi diskusija dėl valstybės vadovo dalyvavimo ar nedalyvavimo kitos valstybės vadovo politiniame šou. Rusija, deja, vis dar nepajėgi kritiškai pažvelgti į savo sovietinę praeitį su visais nusikaltimais prieš žmones ir tautas. Ankstesni daliniai mėginimai – ar tai būtų N. Chruščiovo, ar M. Gorbačiovo laikų, - atrodo, šiandien traktuojami kaip klaidos; tad Leninas ir leniniečių darbai, dešimtys milijonų nekaltų aukų dar negreit bus palaidoti.

V. Adamkus neturėtų vykti į Maskvą, jei Rusija nepripažins Baltijos šalių okupacijos

Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus vizitas į Maskvą, kur jis kviečiamas dalyvauti gegužės 9-osios - SSRS pergalės prieš nacių Vokietiją minėjimo iškilmėse, būtų priimtinas tik tuo atveju, jei Rusija patvirtintų Baltijos valstybių okupacijos faktą ir pripažintų, kad Antrojo pasaulinio karo padariniai likviduoti tik Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę. Taip tvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Vytautas Radžvilas bei Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius.

Ragina neskubėti

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ragina prezidentą Valdą Adamkų neskubėti priimti Rusijos kvietimo atvykti į pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare 60-mečio minėjimą. A.Paulauskas mano, kad sprendimą, ar vykti į Maskvą šių metų gegužės 9-ąją, reikėtų suderinti su Latvijos ir Estijos prezidentais. Mat jei Lietuva šiuo atveju pasielgtų priešingai nei dauguma kitų Europos valstybių, esą būtų suduotas rimtas smūgis mūsų šalies įvaizdžiui. „Geriau būtų priimti vieną Baltijos kraštų sprendimą. Manau, kad tiek Estijos, tiek Latvijos, tiek Lietuvos vadovai turėtų elgtis vienodai. Tuomet mes nesukeltume papildomos įtampos santykiuose su Rusija“, - teigė A. Paulauskas.

Praėjusių metų vaisiai

Gražina TRIMAKAITĖ

Daug kas skaičiuoja svarbiausius praėjusių metų įvykius. Visi kaip vienas pamini Lietuvos patekimą į NATO ir ES. Tačiau reikėtų labai konkrečiai paklausti: koks buvo reikšmingas ar net lemiamas tautos išlikimui įvykis, gal įvyko tai, kas rodo ar lemia tautos pražūtį? Į pirmą klausimą tektų atsakyti, kad nieko neįvyko, o dėl antrojo reikėtų sakyti jog belieka tikėtis, kad įvykęs poslinkis nebūties link irgi nėra lemtingas.

Negyjanti Irako votis

Per dažnai Irake vykstančius teroro aktus daugiausia nukenčia patys irakiečiai EPA-ELTA nuotrauka

Kol įvairiausios žiniasklaidos priemonės, organizacijos ir apskritai kas tik netingi skelbia populiariausių savo šalių žmonių dešimtukus bei reikšmingiausius įvykius, nėra abejonės, kad vienas svarbiausių 2004 metų įvykių buvo karas Irake. Nepaisant, kad Sadamo Huseino režimas buvo nuverstas palyginti be didelio kraujo praliejimo, atsitiko tai, ko tikriausiai nesitikėjo nei JAV prezidentas Džordžas Bušas, nei tie, kurie iš pradžių pasisakė prieš JAV ir jos sąjungininkų karinę operaciją Irake. Nors įdėta daug amerikiečių pastangų ir didžiulių pinigų bandant stabilizuoti padėtį ir perduodant valdžią vietinei administracijai, kruvini susirėmimai, teroro aktai, naftos objektų sprogdinimai nesibaigia. Metams baigiantis Šiaurės Irako Mosulo mieste buvo susprogdinta amerikiečių karinė bazė. Pentagono atstovų teigimu, žuvo 24 žmonės, daugiau kaip 50 sužeista.

Agresyvus priekabių ieškojimas

Atrodo, kad Rusijos ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) keliai išsiskyrė galutinai. Tai atsitiko neseniai įvykusiame ESBO užsienio reikalų ministrų posėdyje Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Posėdis baigėsi dideliu diplomatiniu skandalu: šalys taip susipyko, kad net nesugebėjo priimti bendro komunikato. Pretekstą kivirčams davė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris apkaltino ESBO vadovybę dvigubais standartais ir kišimusi į suverenių valstybių vidaus reikalus.

Pekinas diktuoja madas

Pasauliui nepaliaujant stebėtis komunistinės Kinijos ekonominiu augimu ir kinų „drakono“ metamu iššūkiu pasaulio ekonomikos galiūnams – JAV, Japonijai ir kitoms industrinėms gigantėms, žinomi ekonomistai ir ekspertai, analizuodami Kinijos fenomeną, vis dažniau pranašauja, kad ne taip jau viskas eina kaip iš pypkės. Pasak vieno britų ekonomikos eksperto, dabartinį Kinijos pramonės augimą galima palyginti su saulėje perkaitusiu žmogumi: praeis visai nedaug laiko ir tą žmogų ištiks saulės smūgis. Iš tiesų pastaruoju metu Kinija gamina labai daug pačių įvairiausių prekių, o vietiniai gyventojai dėl menkų atlyginimų negali jų nusipirkti. Ekonomistų žargonu kalbant, tai ekonomikos perkaitimas.

Lemtingo posūkio belaukiant

Petras KATINAS

Bent jau kol kas atrodo, jog Maskva lyg ir susitaikė su savo pralaimėjimu Ukrainos prezidento rinkimuose. Netgi prezidentas V.Putinas, dėjęs visas pastangas padaryti Ukrainos prezidentu V.Janukovičių, prabilo kitu tonu. Pasak Rusijos prezidento, jis pasirengęs dirbti su naujai išrinktuoju opozicijos kandidatu V.Juščenka, nes su pastaruoju ir anksčiau, jam dirbant Ukrainos premjeru, turėjo normalius dalykinius santykius. Nutilo ir gąsdinimai dėl Ukrainos valstybės skilimo į dvi dalis – Vakarų ir Rytų Ukrainą. Rusijos nacionalinės strategijos instituto prezidentas S.Belkovskis teigia: „Skilimo nebus. Pirmiausia todėl, kad dabartinis rytinių ir pietinių Ukrainos regionų elitas turi daug naudos iš vieningos Ukrainos valstybės egzistavimo ir nenori tapti niekieno nepripažįstama valstybe pagal dabar esantį Padniestrės modelį.

A.Toinbio pasaulio istorijos modelis

Ramūnas LABANAUSKAS

Lietuvoje britų istoriko ir valstybės veikėjo Arnoldo.J.Toinbio (J.Toynbee) (1889–1975) pasaulio istorijos modelis dar nėra plačiai žinomas. Tai nestebina – mūsų šalies bibliotekose mes nerasime visų jo svarbiausio veikalo „Istorijos studijos“ dvylikos tomų anglų kalba (tėra tik vertimas į ispanų kalbą). Tuo tarpu pasaulyje jo civilizacijų raidos modelis gerai žinomas ir seniai pripažintas vienu logiškiausių ir universaliausių XX amžiaus istoriosofinių koncepcijų. Tad ir šio straipsnio autoriui teko pasitenkinti rusų istorikų sudarytu šio veikalo daidžestu „Postiženije istorii“.Tenka apgailestauti, kad į jį neįtraukti tekstai iš dvyliktojo tomo, pasirodžiusio 1961metais (pirmasis tomas - 1934 metais, o autorius pradėjo savo svarbiausią gyvenimo veikalą rašyti 1922 metais). Šiame tome, atsižvelgdamas į į kolegų istorikų kritiką, A.Toinbis gerokai išplėtė savo empirinių duomenų bazę, pakoregavo vertinimus – žymiai didesnį vaidmenį pradėjo skirti didžiosioms religijoms ir Bažnyčioms.

Prancūzų socialistų žaidimai

Ar įsigalios Europos Konstitucija? Šį klausimą spręs 25 ES valstybių žmonės. Vienose valstybėse bus surengti nacionaliniai referendumai, kitose pakaks parlamentų sprendimo.

Štai Prancūzijoje kol kas paskelbė referendumą savo partijos gretose esanti opozicijoje Prancūzijos socialistų partija. Įdomu, kad kitų ES valstybių socialistų ir socialdemokratų partijose tokio klausimo net nekyla. Europos šalių socialistai abiejomis rankomis balsuoja už Europos Konstituciją.

Suomija ir Estija - du skirtingi, tačiau sėkmingi ekonomikos modeliai

Ir Suomijos, ir Estijos ateityje laukia dideli iššūkiai, dalį iš kurių šalys mes viena kitai. Suomija yra turtinga valstybė, garsėjanti dideliais mokesčiais ir dosnia socialinės apsaugos sistema. Tačiau vos už keliasdešimties kilometrų, kitame Baltijos jūros krante, yra Estija – nedidelė ir ne tokia turtinga kaimynė, kuri iki 1991 metų prieš savo valią priklausė Sovietų Sąjungai. Estijoje vidutinis metinis darbo užmokestis tesiekia šešis tūkstančius eurų. Tačiau norėdama pritraukti užsienio investicijų, šalis tam tikrą įmonių pelną apmokestina nuliniu tarifu.

Didžiausias 2005 metų iššūkis globaliai ekonomikai - krentantis dolerio kursas

Naujieji metai prasidėjo. Pasaulio ūkį tebekamuoja ta pati problema: krentantis doleris. Vakarų dienraščių apžvalgininkai siūlo įvairias išeitis iš susiklosčiusios situacijos, tačiau neabejoja, kad ši bėda bus didžiausias 2005 metų iššūkis globaliai ekonomikai.

Vokietijos dienraštis spausdina interviu su žinomu finansininku profesoriumi Kenetu Rogofu. K. Rogofas pagrindinėmis dolerio smukimo priežastimis laiko „JAV prekybos ir biudžeto deficitus. Amerikos valiutos kritimą jau senokai buvo galima nujausti.

Prancūzijoje pradėtas naudoti aukščiausias pasaulyje tiltas

Prancūzijoje pradėtas naudoti aukščiausias pasaulyje tiltas

Aukščiausiu pasaulyje tiltu Pietų Prancūzijoje jau rieda automobiliai. Tiltas, kurį suprojektavo garsus britų architektas Normanas Fosteris, išspręs greitkelyje A75 Barselonos kryptimi prie Mijo susidarydavusių didžiulių transporto grūsčių problemą. 2,46 kilometro ilgio tiltu, sumokėjęs 4,90 euro tilto mokestį, pirmasis pravažiavo mokytojas iš Centrinės Prancūzijos.

„Samsung“ Dubajuje statys aukščiausią pastatą pasaulyje

Taip turėtų atrodyti „Samsung“ Dubajuje planuotamas pastatyti aukščiausias pastatas pasaulyje

Pietų Korėjos įmonė „Samsung Corporation“ laimėjo sandorį pastatyti Dubajuje aukščiausią pasaulyje pastatą - Burjo bokštą. „Samsung“ laimėjo 306 mln. JAV dolerių sandorį po 11 mėnesių trukusio konkurso. Betono ir plieno pastatas priklausys 8 mlrd. JAV dolerių vertės 500 akrų ploto statybų projektui Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Darbuotojai jau pradėjo ruošti pagrindą 800 metrų aukščio, 160 aukštų dangoraižiui, kuris turėtų būti užbaigtas 2008 metų lapkritį. Pastato statybos darbai jau prasidėjo, jis bus aukštesnis nei dabartinis rekordininkas 509 metrų Taibėjaus finansų centro pastatas Taivane.