2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kremliaus meškos riaumojimas

Vladimiras Putinas ir jo kagėbistinė komanda įžiūri išgalvotas grėsmes Rusijos saugumui

Rusijos prezidentas V.Putinas pasirašė dekretą, skelbiantį, kad Rusija „laikinai“ pasitraukia iš įprastinės ginkluotės ribojimo Europoje sutarties ir dabar galės elgtis kaip tinkama, dislokuodama savo raketas ir kitą ginkluotę ne tik Kaliningrado srityje, bet ir prie visų Rusijos kaimynų sienų. Tai pateikiama kaip atsakas į padidėjusias išgalvotas grėsmes Rusijos saugumui. Pirmiausia tą neva grėsmę V.Putinas ir jo kagėbistinė komanda įžiūrėjo JAV ketinime įrengti priešraketinio skydo elementus Lenkijoje ir Čekijoje. Anot Kremliaus strategų ir ideologų, tai neregėtas amerikiečių įžeidimas, nes kėsinamasi į „teisėtus“ Rusijos interesus posovietinėje erdvėje. Kaip vienas iš tos „baisios“ grėsmės elementų – NATO plėtra, ypač Baltijos šalių tapimas Šiaurės Atlanto aljanso narėmis. O dabar, anot Kremliaus šeimininko ir armijos generolų, kėsinamasi į NATO priimti netgi Gruziją ir Moldovą, be to, nežinia, kuo baigsis įvykiai Ukrainoje, kurios prezidentas irgi yra NATO šalininkas.

Labirintai

Petras KATINAS

Žiniasklaida visais kanalais paskelbė Rusijos „Gazprom“ priklausančios Kauno termofikacinės elektrinės generalinio direktoriaus Antano Pranculio pranešimą, kad šis Rusijos dujų monopolininkas statys Kaune naują elektros jėgainę. Ir ta statyba bus skubiai forsuojama, nes naujoji atominė elektrinė Lietuvoje bus pastatyta ne anksčiau 2018 metų. „Gazprom“ pareigūnai irgi neslepia, kad po 2009 metų, kai bus uždaryta Ignalinos AE, kuri, anot šios bendrovės atstovų, gerokai iškraipo konkurencinę rinką, nes IAE parduoda energiją po 6,58 cento už kilovatvalandę, o rinkos kaina yra pusantro karto didesnė. Aišku, naivu būtų manyti, kad „Gazprom“, pastatęs Kaune naują elektrinę, tieks pigesnę energiją.

Lietuva – moderni valstybė ar modernios valstybės imitacija

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuva, kaip nepriklausoma šalis, egzistuoja jau septyniolika metų. Šalyje suformuoti visi demokratinės valstybės institutai, įstatymų leidžiamoji, vykdomoji valdžios, visų lygių teismai. Nuo momento, kai buvome priimti į Europos Sąjungą ir NATO, jau praėjo treji metai. Jaučiame narystės šiose organizacijose privalumus. Laisvai važinėjame po Europos Sąjungą, susidarė geresnės sąlygos tarptautiniams verslo projektams, mokslo vystymuisi.

Nebūkime nusižeminę prašytojai

Lietuvos Sąjūdžio kreipimasis į Lietuvos ir Italijos piliečius, Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Italijos užsienio reikalų ministeriją bei tarptautines organizacijas dėl Italijos užsienio reikalų ministro M.d’Alemos istorijos iškraipymo, paskleisto Lietuvos spaudoje

Liepos 2 dienos „Lietuvos ryto“ laikraštyje, straipsnyje „Roma: imkite pilį arba...“ cituojamas Italijos užsienio reikalų ministras M.d’Alema. Jo tvirtinimu: „Italijos vyriausybė 1940 metais susitaikė su tuo, kad sovietų valdžia perėmė savo nuosavybėn „Villa Lituania“.

Jei tai tikrai Italijos ministro pasakyti žodžiai, tai jis yra arba menkai informuotas ir netiesą pasakė iš nežinojimo, arba netiesą sakė sąmoningai.

Žalingoji energetika

Algimantas Zolubas

Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas straipsnyje „Darnioji energetika“ (www.vejas.visiems.lt, 2006 m. vasario 20 d.) dėl naujos atominės elektrinės statybos tikslingumo cituoja klaipėdiečio žodžius: „Mirti vis tiek reiks!“ ir paaiškina, kad ši eilinio piliečio nuomonė gana taikliai atspindi pastaruoju metu įsivyravusią nuostatą dėl Lietuvos energetikos ateities. Esą žodžius reikėtų suprasti taip, kad nors branduolinė energetika ir mirtinai pavojinga, tačiau kito kelio Lietuva neturi. O iš tikrųjų pasirinkti pavojingesnę energetikos alternatyvą visiškai nebūtina, energetikos raida savaime vyksta išmintingai – žmonių saugumo ir nepriklausomybės nuo pavojingų energijos šaltinių bei techninių sprendimų kryptimi. Vis daugiau šalių suranda politinės išminties, ryžtingai atsisako nuo pavojingų naftą, dujas bei branduolinį kurą naudojančių jėgainių ir sparčiai diegia pažangią atsinaujinančią energetiką, kinko vėją, panaudoja saulės, bangų, biokuro, geoterminę bei kitas saugias energijos rūšis.

Tarptautinis olimpinis komitetas – Vladimiro Putino kišenėje

Rusijos prezidento V.Putino šlovintojai Rusijoje ir už jos ribų švenčia pergalę. Baigiantis antrajai jo kadencijai, nuvykęs į Gvatemalą, kur posėdžiavo Tarptautinio olimpinio komiteto vykdomasis komitetas, V.Putinas pasakė kalbą net angliškai ir prancūziškai, nors gerai moka tiktai vokiškai. Šią kalbą išmoko, kai tobulinosi dirbdamas KGB šnipu Vokietijoje. Komiteto keturių balsų dauguma nusprendė, kad 2014 metų Žiemos olimpinės žaidynės įvyks Rusijos Sočio kurorte, prie Juodosios jūros.

Žmogėdriški priesakai

Neseniai viena Maskvos televizija, matyt, dėl cenzūros, neapsižiūrėjo ir parodė filmą „Lenino priesakai“. Labai gaila, kad Lietuvos televizijos, iš Rusijos perkančios visokį televizinį šlamštą, nepasidomėjo minėtu filmu, kuris tikriausiai būtų atvėręs akis net ir okupacijos nostalgija sergantiesiems. Filmo scenaristai ir režisieriai pareiškė, kad, kurdami šį filmą, jie rėmėsi ilgamečio sovietinio „zeko“ rašytojo Varlaamo Šalamovo kūriniais. Pats V.Šalamovas, grįžęs iš Magadano lagerių pragaro, pareiškė: „Aš neturiu skolų. Piliečio pareigą aš atlikau būdamas pačiose baisiausiose sąlygose: nieko neišdaviau, nieko nepamiršau, nieko neatleidau“.

Kaip paraginti Rusiją nepamiršti padarytos žalos

Lietuvos žmones, o ypač nukentėjusius nuo sovietinės okupacijos, piktina tai, kad mūsų valstybė nededa nuolatinių pastangų iš Sovietų Sąjungos teisių perėmėjos Rusijos išreikalauti žalos atlyginimo. Tai tenka daryti atskiriems žmonėms, kurie žalos atlyginimo už okupacijos skriaudas nori išsireikalauti patys. Vienas tokių Lietuvos piliečių buvo Algimantas Peleckas iš Utenos, 1941 metais būdamas vaikas kartu su tėvais ištremtas į SSRS šiaurę, į tundros zoną, Jakutiją, ir ten nuo atšiauraus klimato visam gyvenimui tapęs neįgalus – jam buvo paralyžiuotos kojos. Jis kreipėsi į įvairaus lygio Rusijos teismus, bet visos jo pastangos Rusijos teismų buvo blokuojamos. Štai kokiais argumentais remdamiesi Rusijos teismai atsisakydavo pradėti bylą. Rusijos Federacijos Aukščiausiasis Teismas aiškino, kad jam nepriklauso A.Pelecko bylą nagrinėti dėl to, kad ieškiniai dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo sprendžiami rajoninio lygio teisme.

Ateitį temdo smilkstanti praeitis

Paminklas komunizmo aukoms atminti Vašingtone Raimundo Šližio („Draugas“, Čikaga, JAV) nuotrauka

Birželio 12-ąją Vašingtone (JAV) buvo atidengtas paminklas komunizmo aukoms. Po atidengimo ceremonijos buvo surengtas priėmimas, kuriame kalbą pasakė JAV prezidentas Džordžas Bušas, taip pat garsioji sovietų laikų disidentė Jelena Bonner.

J.Bonner savo kalboje sakė: „Gero vakaro! Šis vakaras iš tiesų geras. Šiandien atidarytas Memorialas komunizmo aukoms visame pasaulyje. Aš išgyvenu ir esu dėkinga jūsų šaliai, kuri šitaip išreiškė savo gėlą ir liūdesį žuvusiems ir nukankintiems, taip pat už tironijos nepripažinimą. Esu dėkinga amerikiečių tautai už jos paramą ir visos žmonijos tragedijos atmintį, taip pat tiems žmonėms, kurie ištisus dvylika metų dirbo, kad įgyvendintų šio memorialo idėją. Tačiau man labai skaudu ir gėda, kad tokio ar panašaus memorialo nėra mano šalyje Rusijoje. Nėra todėl, kad Rusija vis dar nepasirengusi atgailai.

Žaidimai dėl valstybės, kurios nėra ir nebuvo

Pasaulyje vėl kilo naujas triukšmas dėl įvykių vadinamojoje Palestinos autonomijoje. Anot vieno pasaulio politikos specialisto ir tos problemos žinovo Leonido Radzichovskio, tai tėra tiktai labai nuobodi istorija, kuri niekad nesibaigia. Grįžkime į tos istorijos pradžią. Valstybės, kuri dabar vadinama Palestina, niekada nebuvo. 1947 metais Jungtinių Tautų Organizacija priėmė nutarimą – padalyti Anglijos valdomą šią Artimųjų Rytų teritoriją ir įkurti joje dvi valstybes – žydų ir arabų. Pastarieji iškart užpuolė žydus ir gavo skaudų atkirtį.

Islamistai miršta, o Kremlius tik griežia dantimis

Petras Katinas

Pasaulio musulmonai, ne vien tik islamistai radikalai, reiškia didžiulį savo nepasitenkinimą, kad Didžiosios Britanijos karalienė Elzbieta II suteikė riterio laipsnį žinomam indų kilmės rašytojui Salmanui Rušdi, į daugybę pasaulio kalbų išverstos garsiosios knygos „Šėtono eilės“ autoriui. Prieš daugiau nei dešimt metų dvasinis Irano musulmonų lyderis ajatola Homeinis, paskelbęs šią knygą baisiu musulmonų ir Alacho įžeidimu, paskelbė fatvą – mirties nuosprendį S.Rušdi.

Plėšikai grobio negrąžina

Petras Katinas

Apie tai, kaip po Vokietijos kapituliacijos Raudonosios armijos generolai, netgi maršalai, jau nekalbant apie Berijos čekistus, grobė iš nugalėtosios šalies vertingiausius paveikslus, kitas meno vertybes, plėšė ne tik privačias meno kolekcijas, bet ir muziejus, prirašyta kalnai straipsnių ir knygų. Vien garsiosios Drezdeno galerijos ištuštinimas ką reiškia. Tiesa, Brežnevo laikais didžioji dalis Drezdeno galerijos eksponatų buvo grąžinta Vokietijos Demokratinei Respublikai. Vargu ar taip būtų atsitikę, jeigu Brežnevas ir jo politbiuras būtų žinoję, jog ta „demokratinė respublika“ neilgaamžė.

Ir Maskvoje pasigirsta blaivių balsų

Petras KATINAS

Dideliam Kremliaus valdytojų, jų imperinių ideologų nepasitenkinimui, kurio jie net neslepia, šiomis dienomis Rusijos poezijos skatintojų draugija įteikė nacionalinę premiją „Poetas“ poetui Olegui Čuchoncevui. Ta proga jo kolegė, poetė ir rašytoja Marieta Čudakova paskelbė atvirą laišką, pavadintą „Poetas – tai jau labai daug“. Autorė, analizuodama naujojo laureato poeziją, kurioje reiškiamas didelis susirūpinimas dėl visiškai padriko Rusijos žmonių gyvenimo, pažymi, kad O.Čuchoncevas niekada nešlovino nei Lenino, nei Bratsko hidroelektrinės ar liūdnos atminties BAM’o geležinkelio, dėl kurio buvo keliamas neregėtas triukšmas, kaip vos ne pačios didžiausios komunizmo statybos. Štai rašytoja rašo, kad neseniai važiavo automobiliu nuo Vladivostoko iki Maskvos ir klausinėjo Čitos, Ulan Udės, Irkutsko gyventojų, kur yra tas BAM’as. Vietiniai gyventojai, anot rašytojos, išgirdę tokį klausimą piktai ir ironiškai šaipėsi.

Virš Lietuvos – vienpartinės sistemos šešėlis

Vytautas Radžvilas

Mums būtinai reikalinga nauja partija, kurios vienas iš svarbiausių tikslų – pakloti šalyje tikros daugiapartinės sistemos pamatus. Kitaip Lietuvą uždusins nomenklatūrininkų gniaužtai.

Dar visai neseniai buvo kebloka net užsiminti, kad Lietuvai reikia naujos partijos. Kiekvienam apie ją prabylančiam čia pat primenama, kad šalyje ir taip yra daugiau negu trisdešimt politinių partijų. Jeigu kokiam akiplėšai esama daugiapartinė sistema ir pačios partijos nepatinka, tegul jis stoja į vieną iš jų ir pamėgina ją patobulinti.