2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

JAV valstybės sekretorė įspėjo Rusiją nekenkti demokratijai buvusiose sovietinėse respublikose

JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Kondoliza Rais savaitgalį pareiškė, jog norėdama plėtoti ryšius su JAV Rusija turi labiau stengtis, kad įrodytų savo ryžtą laikytis „demokratijos principų“. Turkijoje besilankanti K. Rais susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Šis pokalbis įvyko rengiantis šį mėnesį laukiamam JAV prezidento Džordžo Bušo ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimui Bratislavoje.

Juodas Jaltos šešėlis

Petras KATINAS

Vinstonas Čerčilis, Franklinas Ruzveltas ir Josifas Stalinas Jaltos konferencijoje, vykusioje prieš 60 metų

Kremliui pučiant didžiulį propagandinį balioną apie „didžiosios sovietinės liaudies didžiąją pergalę“ sutriuškinant hitlerinę Vokietiją, kažkodėl nekeliamas toks triukšmas dėl ne mažiau reikšmingo jubiliejaus – Jaltos konferencijos. Kaip žinoma, šioje konferencijoje, vykusioje prieš 60 metų, 1944 m. vasario 4-11 d., Sovietų Sąjungos „tautų tėvas ir mokytojas“ J.Stalinas, JAV prezidentas F.Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas V.Čerčilis bei šių šalių užsienio reikalų ministrai suderino karo su Vokietija baigiamojo etapo planus. Bet svarbiausia – F.Ruzveltas ir V.Čerčilis atidavė savo sąjungininkui Stalinui Baltijos valstybes ir vos ne pusę Europos. Taigi Jaltos konferencijoje ilgiems dešimtmečiams buvo nulemtas tų valstybių likimas. Tos sovietinės okupacijos metais buvo nužudyta ir ištremta nesuskaičiuojama daugybė Stalino okupuotų šalių žmonių, suluošinti jų gyvenimai, o tos okupacijos pasekmės jaučiamos iki šiol.

Pavojinga nežinomybė

Petras KATINAS

KGB generolas Viačeslavas Široninas, net 33 metus triūsęs SSRS KGB centriniame aparate Lubiankoje, buvęs net kelių KGB viršininkų – Fedorčiuko, Čebrikovo, Kriučkovo – pavaduotoju, vadovavęs vienam svarbiausių KGB kontržvalgybos „A“ skyriui, savo knygoje, kuria kaip įrodymu, kad prof. V.Landsbergis buvo KGB agentas, ilgai mosavo „sąžinės kalinys“ Audrius Butkevičius, atskleidė „baisią paslaptį“. Esą buvęs SSKP CK politbiuro narys Aleksandras Jakovlevas, vadinamas M.Gorbačiovo „perestrojkos“ architektu, yra amerikiečių šnipas ir CŽV agentas. Pasak V.Šironino, kurį, prieš ateinant į valdžią V.Putinui, Rusijos žiniasklaida nevadino kitaip, kaip „apologetu, juodašimčiu ir komunistiniu dinozauru“, A.Jakovlevas yra amerikiečių šnipas ir, gavęs užduotį sugriauti Sovietų Sąjungą, žinojo ne ką mažiau, nei KGB vadovas, vėliau SSKP CK generalinis sekretorius J.Andropovas.

Komunizmas ir nacionalsocializmas: panašumai bei skirtumai

Ramūnas Labanauskas

Komunizmas ir nacionalsocializmas, dvi iš įtakingiausių XX amžiaus ideologijų, pateisinusios dešimčių milijonų žmonių žudymą, karus ir prievartą tautų ar socialinių grupių atžvilgiu, dar netapo vien politologijos ir istorijos vadovėlių aptariamomis temomis: juk praėjus daugiau kaip dešimt metų po komunistinės sistemos žlugimo vis dar lieka jų – vienos iš dviejų totalitarinius režimus pagrindžiusių ideologijų – sekėjų, beje, daugiausia tarp Vakarų intelektualų, tebeegzistuoja komunistiniai režimai Šiaurės Korėjoje ir Kuboje, daugelyje šalių veikia komunistų partijos, Rusijoje ir Baltarusijoje tebestovi paminklai Leninui. Be to, tiek Vokietijoje, tiek, kad ir kaip būtų keista, Rusijoje tebesama Hitlerio gerbėjų. Todėl artėjantis pergalės prieš nacionalsocialistinę Vokietiją 60-metis yra gera proga dar kartą pasiaiškinti šių ideologijų prigimtį ir jų gyvybingumo priežastis. Mums galėtų pagelbėti Aleno Besanēono knygos „Le malheur du siecle. Sur le communisme, le nazisme et l‘unicite de la Shoah“ antrojo skyriaus publikacija „Naujajame židinyje“ (2000 m., Nr.5.).

Generolo Jono Kronkaičio principai

Generolas majoras Jonas Kronkaitis Gintaro Lukoševičius (ELTA) nuotrauka

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui Lietuva buvo reokupuota. Skaudi patirtis - prarastas trečdalis šalies gyventojų – vertė ieškoti atkurtos Nepriklausomybės garanto. Įstatymas teigė - pasirengti visuotinei ir besąlyginei gynybai. Apsispręsta jungtis į kolektyvinės gynybos sistemą - NATO. Tada iškilo esminės svarbos uždavinys – per trumpą laiką jau atkurtą kariuomenę perorganizuoti pagal NATO standartus. Baltijos šalims įsitraukus į Aljansą, stabilizuotųsi padėtis regione, sumažėtų agresijos pavojų. Be to, susidarytų palankios sąlygos ekonomikos plėtrai.

Apie skriaudas ir taiką

Žinome pasaulio vietas, kur priešiškumai yra dideli ir juos reikia šalinti. Ten neseniai vyko tarpusavio karai. Jie šiaip taip nurimo, bet pasiliko žmonių tarpusavio skriaudos. Karų pasekmės - nuoskaudos, nesantaika ir pasikartojantis smurtas.

Į Balkanus taiką atnešė NATO ir ES. Kroatijoje jau matyti rezultatai. Sunkiau sekasi Kosove, bet ten daug dirba NATO taikdariai. Apie tai kalbėjo Tėvynės sąjungos Partijos politikos komiteto posėdyje europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Taikai palankus ir būsimas ES plėtimasis, nors kyla sunkumų dėl Turkijos. Jeigu sėkmingai ir visoms pusėms naudingai būtų iš Pietų priartėta prie neramaus vargstančio Kaukazo, atsirastų galimybė ir ten atkurti taiką.

Ar važiuosime į Maskvą?

Galime būti priversti važiuoti. Ultimatumai jau yra. Iš kur žinome, kad tegul ir trumpam nutrūkęs naftos Mažeikiams tiekimas nėra ultimatummo dalis? O gal, nelaimei, ir Lietuvos atstovų nepakvietimas į Davosą? Pasauliniu lygiu – ultimatumas ir piktojo globalizmo veiksmai, kurių tikslas yra niekam nereikalingos naikintinos mažos tautos ir valstybės.

Ataskaita apie darbą Europos Parlamente

Išėjo iš spaudos Europos Parlamento nario prof. Vytauto Landsbergio knyga „Europos Parlamente. 2003 birželis-2004 lapkritis“ („Baltijos kopija“, V. 2004). Knygelė (taip savo parengtą knygą vadina jos autorius, beje, pareikšdamas padėką savo padėjėjai Genei Kurilienei už pagalbą ją sudarant), kaip ir tikisi prof. V.Landsbergis, „geriau nušvies, kas tas Europos Parlamentas ir ką jame veikia Lietuvoje išrinkti Europos parlamentarai“. Knygoje parengti, pateikti ir įvairiomis progomis pristatyti tekstai – tai pasisakymai (grupės, komiteto ar delegacijų) posėdžiuose, taip pat raštu paskleistos nuomonės (kartais ir kolektyvinės) bei nuostatos ir vertinimai, išsakyti žurnalistams.

Imitacinė demokratija NVS: kur slepiasi išorės priešai?

Valdas KILPYS

Pastarųjų kelerių metų Rusijos politika krypsta nauja linkme. Ši valstybė pasuko „kitos misijos“ vykdymo keliu. Matyt, tai vienaip ar kitaip siejasi su vis labiau atsiskleidžiančiais Putino siekiais, tačiau nevalia užmirši, kad ir pats Rusijos prezidentas nėra visagalis. Būtų naivu manyti, kad net esant tokiam centralizacijos lygiui absoliučiai viskas priklauso nuo vieno žmogaus. Šalyje egzistuoja labai stiprios pramoninės finansinės grupuotės bei klano principu pagrįsti politiniai dariniai. Prezidentas yra neabejotinai nuo jų priklausomas.

Pamirštas agresijos jubiliejus

Kremliaus pastangomis išpūstas „didžiojo tėvynės karo“ pergalės 60-mečio jubiliejus bus švenčiamas gegužę, bet kažkodėl beveik niekas pasaulyje neprisimena dar vieno Maskvos sukelto karo jubiliejaus. Tai 1939-1940 metais Sovietų Sąjungos įvykdytas mažos Suomijos užpuolimas, Suomijoje pavadintas „žiemos karu“. Ši agresija nė kiek nesiskyrė nuo tuo metu Hitlerio vykdyto Europos šalių užgrobimo. Agresija prieš Suomiją prasidėjo 1939 metų lapkričio pabaigoje, kai Stalinas paskelbė apie „suomių provokaciją“. Esą suomiai iš artilerijų apšaudė sovietų karinį dalinį, esantį netoli tuomečio Leningrado.

V.Putino keršto belaukiant

Rusijos politologas Vitalijus Tretjakovas, kuris, kaip teigiama, yra vienas Kremliaus politikos strategų, neslepiančiame savo imperinių ambicijų Maskvos laikraštyje „Rossijskaja gazeta“ paskelbė straipsnį, kurį būtų galima vertinti kaip programinį naujosios Kremliaus politikos pasaulio, o ypač posovietinės erdvės atžvilgiu. Verta pacituoti svarbiausius šio straipsnio teiginius, tuo labiau kad jame be jokių užuolankų atskleidžiami pagrindiniai Maskvos tikslai. Ypač jos kaimynių atžvilgiu. Štai kokią Kremliaus strategiją artimiausiems metams skelbia V.Tretjakovas: „Visur pasaulyje, o ne posovietinėje erdvėje, ypač Rusijoje, nėra nei draugų, nei priešų, o tiktai interesai. Ir dar – globotiniai. Pirmiausia reikia remtis tais (ir vaidinančiais draugus, atrodančiais priešais), kurie gali maksimaliai patenkinti mūsų interesus. Tik strateginiai partneriai gali būti vadinami draugais.

Ministro pamokymai

Lankydamasis Jungtinėse Valstijose, Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas, kaip pabrėžia JAV laikraščiai, kalbėdamas anglų kalba amerikiečių užsienio politikos „isteblišmentui“, atrodė labai savimi pasitikintis ir dargi agresyvus. Pasak ministro, tuo metu, kai už okeano vyksta arši ir vis labiau stiprėjanti antirusiška propagandinė kampanija, jis tylėti negalįs. Rusijos gynybos ministras ne tik atmetė visus priekaištus Maskvai dėl jos vykdomos pastebimai imperinės politikos, bet, kaip ir dera generolui, perėjo į kontrpuolimą. S.Ivanovas pabrėžė, jog kai kurie Vakarų politikai kuria visokius mitus apie dabartinę Kremliaus užsienio politiką bei padėtį Rusijoje. Pirmasis mitas, skleidžiamas pasaulyje, anot Rusijos užsienio ministro, yra tas, kad rusų mafija gali be didelio vargo net įsigyti branduolinį ginklą, o aukšti kariškiai, buvę ir dabartiniai čekistai tiekia masinio naikinimo ginklus į Iraną ir į kitas, kažkada paskelbtas, „blogio ašies“ valstybes. S.Ivanovas teigė, kad, Sovietų Sąjungai subyrėjus ir atsiradus nepriklausomai Rusijos federacijai, nė vienas gramas branduoliniams ginklams gaminti skirto urano ar plutonio nedingo iš kruopščiai saugomų objektų.

Skirtingi vertinimai

Ukrainos rinkimai ir jų baigtis neduoda ramybės žymiesiems Rusijos politologams ir vadinamiesiems politinių technologijų specialistams. „Politikos“ fondo prezidentas Viačeslavas Nikonovas teigia, kad V.Juščenka buvo nepriimtinas Kremliui pirmiausia todėl, kad ignoravo Rusijos prezidento V.Putino propaguojamą Bendrąją ekonominę erdvę. Pasak V.Nikonovo, jau visiškai aišku, kad žlugo viskas, ką Maskva rengė kartu su buvusiu Ukrainos prezidentu L.Kučma. Visi dokumentai turėjo būti pasirašyti sausio pabaigoje, o dabar vargu ar tai kada nors įvyks. Kita priežastis, anot V.Nikonovo, - Vakarų faktorius. Nors, Rusijos nuomone, Ukraina gali tapti ES nare tiktai po to, kai ja taps Turkija. Tačiau labiausiai Maskvą gąsdina ne Ukrainos narystė Europos Sąjungoje, o NATO. Aukšti Rusijos gynybos ir užsienio reikalų ministerijų pareigūnai teigia turintys patikimos informacijos, kad V.Juščenka jau susitarė dėl Ukrainos priėmimo į Aljansą grafiko. Tų Rusijos politikų nuomone, Ukraina gali tapti NATO nare jau po dvejų, daugiausia – po ketverių metų.

Maskvos žaidimai

Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, besiremianti aukštais Užsienio reikalų ministerijos pareigūnais, Kremlius artimiausiu metu pasiūlys Baltijos valstybių vadovams surengti Maskvoje Rusijos ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos vadovų susitikimą, kuriame Estijai ir Latvijai bus pasiūlyta pasirašyti politinę deklaraciją dėl sienos sutarčių ir tolesnių tarpusavio santykių. Pasak pranešimų, Lietuva neprieštarauja, kad tokia deklaracija su Latvija ir Estija būtų pasirašyta. Tačiau Maskva, pareiškusi, kad pergalės dienos iškilmėse dalyvaus 50-ies valstybių vadovai, nepamiršta priminti, jog Latvijos prezidentės V.Vykės-Freibergos kelionei į Maskvą pritaria 65,8 proc. Latvijos gyventojų.

Europos valstybių pasisakymai dėl Europos Sąjungos Konstitucijos

Nors Lietuvos Seimas jau ratifikavo dar „šiltutėlę“ Europos Sąjungos Konstituciją, nei piliečiams, nei šviesiausiems teisinės minties protams realiai nespėjus susipažinti su jos turiniu, Europos Sąjungos piliečiams šis dokumentas irgi dar tebėra visiška mistika. Įtakingo pasaulyje garsaus dienraščio ,,The Financial Times“ korespondento Briuselyje Tobiaso Buko teigimu, beveik devyni iš dešimties ES piliečių visai nežino, o jei žino, tai labai mažai apie Europos Sąjungos Konstituciją. Kadangi teisės šaltinių hierarchijos klausimu daugelis kontinentinės tradicijos valstybių laikosi tarpinės pozicijos tarp monistinės ir dualistinės teorijų, todėl ES Konstitucija šios sąjungos šalyse turėtų pirmenybę prieš nacionalinius įstatymus. Suprasdamos klausimo svarbą, didžiosios ES narės neskuba: Nyderlandai, Ispanija ir Prancūzija šiais metais ketina surengti referendumus tam, kad tauta pasisakytų pritarianti ar ne Konstitucijai.

Lietuvos ir Rusijos interesai kertasi dėl Ukrainos narystės ES

Nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimų, esą jis nenusiteikęs prieš Ukrainos narystę Europos Sąjungoje, Rusija darys viską, kad Ukrainos integracija į Vakarų struktūras neįvyktų, mano politologas ir istorikas Česlovas Laurinavičius. „V. Putinas, kaip valstybės vadovas, bendraujantis su ES vadovais, kitaip kalbėti paprasčiausiai negali. Tačiau tikrovėje Rusijos politika bus nukreipta prieš Ukrainos integraciją į Vakarus. Jokios kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės narystė ES nedaro ir nedarys tokios įtakos Rusijai, kaip Ukrainos narystė. Pastarosios įstojimas į ES gali lemti revoliucines permainas Rusijoje“, - pažymėjo politologas. Jo teigimu, ES neturi kitos išeities, kaip priimti Ukrainą į Sąjungą. Anot Č. Laurinavičiaus, kada tai įvyks - neaišku, tačiau, jo žodžiais tariant, tikrai ne anksčiau nei bus išspręsta Turkijos narystės ES problema.

Europos Komisija peržiūrėjo Lisabonos strategiją

Europos Komisija pristatė naują ilgalaikį ekonomikos gaivinimo planą, kuriame, skirtingai nuo ankstesnių planų, didžiausias dėmesys skiriamas rinkos priežiūrai mažinti ir verslui palankiai politikai. Nors plane Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybės ir raginamos paspartinti darbo rinkos reformas bei sumažinti biurokratizmą, jame atsisakoma seniai išsakyto ES tikslo iki 2010 metų tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika.

ES neverčia valstybių būtinai vykdyti blogą politiką

Įtakingas britų dienraštis "Financial Times" spausdina apžvalgininko Martyno Vulfo komentarą "Laisvos ir klestinčios Europos trauka". Autorius teigia, kad Turkija ir Ukraina pagal savo dydį ir geografinę padėtį yra svarbiausios valstybės, šiuo metu reikalaujančios būti priimtos į Europos Sąjungą. "Ponas Erdoganas pažymėjo, kad stojimas į ES "sutaikys civilizacijas". Ponas Juščenka mano, kad "Ukrainos žmonės per oranžinę revoliuciją pasirinko tapti Europos dalimi". Žvarbiose gatvėse milijonai ukrainiečių išreiškė norą būti laisvi. Kas dar gali geriau apibūdinti Europą?" Abu šie aukšti pareigūnai Davose išreiškė savo tautų norą dalytis šiuolaikinės Europos laisve ir gerove. Tai yra tai, ką Harvardo universiteto profesorius Džozefas Nyjus pavadino "minkštąja valdžia" ("soft power"). Ji formuoja žmonių troškimus ir lemia tai, ko jie reikalauja iš savo vadovų. Kai kas abejoja, ar tai yra "valdžia" apskritai. Galima ją vadinti "apžavais", jei jums tai gražiau

Nežino, kas yra ES Konstitucija

Net devyni iš dešimties Europos Sąjungos piliečių nėra nieko girdėję apie ES Konstituciją arba žino apie ją menkai. Taip rodo nuomonių apklausa, atlikta tuo metu, kai mažiausiai dešimtyje ES šalių artėja referendumas dėl Konstitucijos priėmimo. "Eurobarometer" apklausa kelia nerimą Konstitucijos šalininkams, nes būtent balsuosiančiose šalyse žmonės yra labiau prieš ją nusiteikę negu neketinančiose rengti referendumų. Dar daugiau, Didžiojoje Britanijoje, kurios skeptiškai nusiteikę piliečiai balsuos kitais metais, Konstitucijos priešininkų esama net daugiau negu šalininkų. Tereikia tik vienai valstybei pasisakyti prieš Konstituciją, ir ji neįsigalios.

Kritikuoja fiskalinę politiką

Europos Komisija pareiškė, jog trys stambiausius ūkius turinčios euro zonos valstybės privalo būti pasirengusios sugriežtinti fiskalinę politiką, kad atitiktų griežtas Europos Sąjungos biudžeto taisykles. Naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje Vokietija, Prancūzija ir Italija buvo dar kartą sukritikuotos, nors ir pažadėjo šiais metais neviršyti biudžeto deficito ribos. Tiesa, Vokietija buvo pagirta už tai, kad pradėjo struktūrines reformas, vidutinės trukmės perspektyvoje padėsiančias pagerinti finansų būklę.