2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Ateitis skęsta miglose

Europos politikus, jeigu kalbėtume medicinos terminais, ištiko depresija, netgi šokas, po referendumo Prancūzijoje dėl Europos Sąjungos Konstitucijos. Aišku, buvo labai mažai tokių, kurie tikėjo, jog birželio 1-ąją Olandijoje gali įvykti stebuklas, ir olandai nepaseks prancūzų pavyzdžiu. Taip ir atsitiko. Olandai dargi pralenkė prancūzus balsuodami prieš ES Konstituciją. Prieš ją pasisakė net 62 proc. dalyvavusiųjų balsavime, ir tik 38 proc. balsavo už. Kaip ir Prancūzijoje, pagrindiniai balsavusiųjų prieš argumentai buvo panašūs. Tai yra ne per geriausia ekonominė situacija, nepasitenkinimas bendra Europos valiuta euru, migracijos, ypač musulmonų, grėsmė, taip pat baimė prarasti nacionalinį identitetą, prarasti balsą formuojant politiką. Beje, referendumo rezultatai nėra privalomi Nyderlandų vyriausybei, tačiau niekas neabejoja, kad vyriausybė bus priversta atsižvelgti į balsavimo rezultatus.

Nieko bloga neatsitiko?

Petras KATINAS

Po referendumų dėl ES Konstitucijos projekto pralaimėjimo Prancūzijoje ir Nyderlanduose visas senasis žemynas apimtas nežinios. Pirmiausia dėl to džiaugiasi ne tik Europos kairieji – komunistai, jų atšaka trockistai, įvairaus plauko antiglobalistais pasiskelbę anarchistai, homoseksualai ir šiaip didelio triukšmo mėgėjai. Labiausiai sunerimusios naujosios ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, nors mūsų politikai, tradiciškai užsiėmę savo nešvarių marškinių skalbimu, ramina, kad nieko ypatinga neatsitiko, o visa Europos Sąjunga gyvens pagal gremėzdišką Nicos sutartį, kuri buvo sukurta penkiolikai valstybių, kada dar apie Bendrijos išsiplėtimą iki 25 buvo galvojama tiktai teoriškai. Pernelyg akivaizdu, kad Prancūzija ir Nyderlandai, kurių gyventojų dauguma pasisakė prieš ES Konstituciją, neprieštarauja Nicos sutarčiai. Juk pagal tą sutartį visi sprendimai turi būti priimami vienbalsiai.

Žodis „konstitucija“ prancūzams ir olandams sumaišė protus

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis abejoja, ar sutartis dėl Konstitucijos Europai bus išsaugota, tačiau naujos derybos dėl Europos Sąjungos (ES) efektyvaus veikimo Lietuvai esą bus palankios. „Mažai tikėtina, nors ir girdimi didelių valstybių balsai, kad galbūt pavyks išsaugoti Konstituciją. Greičiau bus bandoma išsaugoti ne patį dokumentą, o esminius, bazinius principus, kurie leistų padidinti ES efektyvumą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Apskritasis stalas“ kalbėjo A.Valionis. Prancūzai ir olandai referendumuose nepritarė ES Konstitucijai. Toks jų sprendimas, ministro tvirtinimu, „be jokių abejonių, atsilieps ES plėtrai, nes Turkijos narystė bus nutolinta, o perspektyvos Ukrainai ir Moldovai bus sunkesnės“. Tačiau, pasak jo, tai buvo ne pasipriešinimas ES Konstitucijai, o šalių vidaus priežastys. Klaidinti esą galėjo ir tarptautinės sutarties pavadinimas. „Jei sudėsite visas priežastis į vieną sąrašą, dėl ko jie balsavo prieš, nesuprasite, ką reikia taisyti Konstitucijoje, nes apie ją niekas ir nekalba. Tai vidinės priežastys. Žodis „konstitucija“ galbūt daug kam sumaišė protus, nes konstitucija yra valstybės požymis. Čia yra tarptautinė sutartis, sudėtingas, daugiau nei 400 straipsnių tekstas“, – sakė A.Valionis. Jo manymu, ES Konstituciją galima lyginti su Baudžiamuoju ar Civiliniu kodeksais, kurių „teisinių tekstų normalus žmogus iki galo suvokti negali“ ir todėl jo interesams teismuose atstovauja advokatai. Tad ir ES Konstitucija, diplomato žodžiais, yra ne referendumo, o nuolatinio ir ilgo mokymo reikalas.

Pykčio ir vilčių kokteilis

Apie pastarųjų Europos referendumų vertinimus

Referendumų dėl konstitucinės sutarties žlugimas Prancūzijoje ir Olandijoje aiškinamas rinkėjų nepasitenkinimu esama padėtimi. Tačiau toks balsavimas nesumažina jų problemų, veikiau, priešingai. Todėl referendumų iniciatoriai bei organizatoriai padarė stambią taktinę klaidą nepasiūlę alternatyvaus balsavimo, o leidę vadinamąjį protesto balsavimą: jeigu vyriausybė už, tai mes – prieš!

Pažangiose demokratijose politikai atsistatydina ir dėl etikos

Interviu su Darbo partijos atstove Europos Parlamente
Ona Juknevičiene

Darbo partijos atstovė Europos Parlamente Ona Juknevičienė Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

„Lietuvos politikams trūksta politinės kultūros, kuri labiau priimtina pažangioms demokratijoms. Ten politikai dažnai atsistatydina ir neturint jų kaltės įrodymų. Tai iš tikro yra politinės etikos klausimas. Jeigu politiniai faktai yra tokio lygio, kuris rodo, kad žmogumi bus sunku pasitikėti, politikas paprastai pasitraukia“, – Eltai sakė europarlamentarė.

Kokia, jūsų manymu, Europos Sąjungos (ES) ateitis po to, kai prancūzai ir olandai atmetė Sutartį dėl Europos Konstitucijos?

Buvo aiškiai matyti, kad sulauksime neigiamo prancūzų ir olandų atsakymo, bet iki paskutinės akimirkos turėjome šiokios tokios vilties, jog prancūzai, kaip per prezidento rinkimų antrąjį ratą, susitelks ir balsuos „už Žaką Širaką“. Referendumų rezultatas vis dėlto – šokiruojantis.

Lisabonos strategija ar Lisabonos tragedija?

Ugnius Trumpa,

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Nors pastarojoje Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo dienotvarkėje dominavo du pagrindiniai klausimai – Paslaugų direktyva ir Stabilumo pakto kriterijai, – pasirengimas šiam susitikimui sukėlė šalyse narėse ir ES Parlamente daug diskusijų apie Lisabonos strategiją ir jos ateitį.

Ne veltui ir Europos Komisijos (EK) prezidentas Chosė Manuelis Barozas atkreipė dėmesį, kad nuo Paslaugų direktyvos ateities priklauso ir Lisabonos strategijos įgyvendinimo perspektyvos. Susitikimas pasibaigė, ir šiandien jau aišku, kad Paslaugų direktyvos laukia niūri ateitis, o Stabilumo pakto pakeitimai, vadinami išimtimis, de jure pripažins kelių ES šalių valstybinių finansų nestabilumą ir leis EK į tai užmerkti akis.

Europos Sąjunga ir Antrojo pasaulinio karo pasekmės

Paprastam Lietuvos, taip pat ir kitų šalių, neišskiriant nė Rusijos, blaiviai mąstančiam piliečiui jau senokai buvo aišku, kad tokią gausą akivaizdžių faktų, liudijančių nacių ir komunistų glaudų bendradarbiavimą planuojant Antrąjį pasaulinį karą ir po to drauge vykdant agresiją, neįmanoma paslėpti ar užgožti pompastiniais renginiais, pergalę šlovinančiomis kalbomis, milžiniškais plakatais ar maršų gaudesiu.

Iš nupilietinimo – į pilietiškumą

Algimantas ZOLUBAS

Vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dabartinė Lietuvos ambasadorė prie NATO Gintė Damušytė pabrėžtinai tvirtino, kad svarbiausiu procesu Lietuvoje reikia laikyti pilietinės visuomenės ugdymą, formavimą, jos telkimą valstybinei veiklai, nes demokratinėje šalyje pilietinė visuomenė yra valstybės pamatas, turinys, tvirtybės ir saugumo garantas. Deja, diplomatė, įžvalgi politikė dešiniųjų nebuvo deramai išgirsta, o kairieji jos teiginį suvokė kaip įspėjimą ir didžiulį pavojų pažadinti galingą jėgą, kuri turės juos nušalinti nuo valstybės reikalų tvarkymo – politikos. Tebeturėdami visose valstybės valdymo struktūrose bei žiniasklaidoje buvusius kompartijos nomenklatūrininkus, kairieji, politiką įvardiję tik Seimo narių, partijų, diplomatų nuosavybe, piliečiams į politiką pastatė neperžengiamą užkardą, uoliai ėmėsi depolitizavimo – formalių Lietuvos piliečių nupilietinimo.

Buvo kovojama tik už Lietuvą

Vilius BRAŽĖNAS

Vokiečių fašistų sąjungininkai ir bendražygiai 1939 metų kare su Lenkija – rusiški fašistai vadina fašistais ir su sovietų okupantais kovojusius lietuvius. Anot to žemaitiško posakio, „kuom pats kvep, tuom ir kitus tep“. Mat į Aukštaitijoje susiformavusią Tėvynės apsaugos rinktinę įstojęs jaunuolis Valdas Adamkus, dabar Lietuvos prezidentas, 1944 metų rudenį buvo atsidūręs Sedoje. Tenai lietuviai, beveik beginkliai, pastojo kelią sovietų tankams nelygioje kovoje. Tačiau Lietuvos šmeižikai ir istorijos klastotojai bando skelbti, kad okupacijai priešinęsi lietuviai, įskaitant, žinoma, partizanus ir įvairius rezistentus, kovojo su Vakarų Europa ir su JAV. Esą jie kariavo „nacių pusėje“!

Akivaizdu, bet nepripažįstama

Vis nepavargstama kaltinti prof. Vytautą Landsbergį, Lietuvos konservatorius ir apskritai nepriklausomybę branginančius Lietuvos piliečius „rusofobija“. Buvę kolaborantai, okupacinių struktūrų veteranai ir jų „ideologinis antstatas“ – partiniai istorikai, literatai, pseudoliberalai – ap(si)gaudinėja, dangstydami Rusijos tikrovę iliuzijų skraistėmis. Esą Rusija „pasikeitė“, „nebekelia grėsmės“, „demokratėja“, jos „negalima izoliuoti“, nuo jos „vis tiek niekur nepabėgsime, nes taip lėmė geografija“ ir t.t.

Po dvylika vėliavų tarp tironijos
ir laisvės

Edmundas SIMANAITIS

Knygos viršelis

Vilniuje, M.Mažvydo bibliotekos sausakimšoje salėje, gegužės 30 dieną įvyko naujos Viliaus Bražėno knygos „Po dvylika vėliavų tarp tironijos ir laisvės“ sutiktuvės. Renginio vedėjas Juozas Šalkauskas pirmajam suteikė žodį knygos redaktoriui Dariui Simanaičiui. Įvairiais aspektais nušvietė 356 puslapių apimties gausiai iliustruotame veikale gvildenamas temas kiti kalbėtojai: prof. O. Voverienė, A.Liekis, buvęs kariuomenes vadas gen. J. Kronkaitis, iš JAV atvykusi autoriaus dukra Lyvija, E.Simanaitis ir mons. A.Svarinskas. Knygos autorius V.Bražėnas padėkojo knygos redaktoriui ir kitiems, padėjusiems parengti ir išleisti jo veikalą. Sutiktuvėse dalyvavo kariuomenės ir visuomenės atstovai.

Dar vienas „socializmo“ kūrėjas

Petras KATINAS

Venesuelos prezidentas Hugo Čavesas sveikinasi su savo šalininkais.

Pastaruoju metu nė viena iš Pietų Amerikos valstybių nesulaukia tiek daug pasaulio dėmesio kaip Venesuela. Ir tam yra labai rimtų priežasčių. Pirmiausia aiškiai matyti, kad ši naftos daug turinti valstybė tampa kairiųjų bastionu Pietų Amerikoje, ir tai labai nepatinka galingajai Šiaurės kaimynei – JAV. O nesibaigianti ir komunistinius lozungus vis labiau griaudėjanti prezidento Hugo Čaveso antiamerikietiška retorika kelia didelį Vašingtono nerimą. Netgi prabilta, jog Pietų Amerikoje atsirado naujoji Kuba, su kurios diktatoriumi Fideliu Kastru savo draugystės neslepia ir netgi tuo didžiuojasi Venesuelos prezidentas H.Čavesas, buvęs desantininkas, vadinantis save „išdidžiu indėnu“. Venesuela dėl savo naftos išteklių yra gana reikšminga Jungtinėms Valstijoms, nes tai – viena didžiausių naftos eksportuotojų į JAV rinką. Ten parduoda 1,5 mln. barelių naftos kasdien, o pačioje JAV teritorijoje turi daugiau kaip 14 tūkst. degalinių.

Referendumas Šveicarijoje:
daugiau laisvių

Šveicarija yra bene vienintelė Europos šalis, kuri tiek pasaulinių karų, tiek jungimosi į ekonominius, karinius ar politinius blokus metu išlaikė neutralitetą. Būdami Europos Sąjungos valstybių apsuptyje, šveicarai iškėlė klausimą, ar nevertėtų prisijungti prie Šengeno sutarties ir laisvai keliauti po ES šalis. Birželio 5 dieną vykusiame nacionaliniame referendume nedidelė dauguma aktyvaus balsavimo teisę turinčių šveicarų pritarė Šveicarijos prisijungimui prie ES laisvo judėjimo zonos, jau 2007 panaikinsiančios šalį nuo ES atribojančias sienas.

„Europa“ – elito projektas?

Vakarų spauda analizuoja referendumą Nyderlanduose

Visą savaitę tarptautinės žiniasklaidos dėmesį buvo prikaustę Prancūzijos ir Nyderlandų referendumai dėl Europos Sąjungos (ES) Konstitucijos. Šių valstybių gyventojams balsavus prieš, blokas gali patekti į gilią krizę. Kokia ateitis laukia Europos? – praėjusią savaitę svarstė didžiausi Vakarų spaudos leidiniai.

Latvių politikai vertina JAV Senato rezoliuciją dėl Baltijos šalių okupacijos

Latvijos naujienų agentūros LETA apklausti politikai skirtingai vertino, kokią įtaką Rusijos politikai Baltijos šalių atžvilgiu turės praėjusią savaitę JAV Senato priimta rezoliucija, kad Rusija turi pripažinti Baltijos šalių okupacijos faktą.

Latvijos parlamento Europos reikalų komiteto vadovas Oskaras Kastenis (Latvijos pirmoji partija) sakė, kad rezoliucija gal parodys Rusijai, jog „Baltijos šalių okupacijos klausimas nėra pakankamai apsvarstytas“. Pasak jo, pasauliui labai įdomūs istoriniai Antrojo pasaulinio karo pabaigos aspektai, todėl rezoliucija turėtų paskatinti diskusijas Rusijoje. Tai nėra joks spaudimas Rusijai iš JAV pusės.

Padaugėjo stojimo į ES priešininkų

Didžiosios Britanijos vyriausybė atsisakė planų ateinančių metų pavasarį šalyje surengti referendumą dėl Europos Sąjungos (ES) Konstitucijos. Apie tokį sprendimą Britanijos užsienio reikalų sekretorius Džekas Stro pirmadienį pranešė parlamento nariams. Nerengti referendumo Didžiosios Britanijos ministrų kabinetas priėmė po to, kai ES konstitucinę sutartį atmetė Prancūzija ir Nyderlandai. Didžiosios Britanijos sprendimas nerengti referendumo ateinančių metų pavasarį nereiškia, kad jis nebus surengtas vėliau 2006 metais.