"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. birželio 22 d., Nr. 12 (105)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Neribotas „apmąstymų“ laikotarpis

Petras KATINAS

Į Europos Sąjungos viršūnių
susitikimą atvykę valstybių vadovai

 

Buvęs pirmas ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas, iki šiol labai populiarus „senojoje“ Europoje, Michailas Gorbačiovas, komentuodamas Prancūzijos ir Nyderlandų piliečių daugumos nepritarimą ES Konstitucijai, pareiškė: „Tai tiktai sustojimas, bet ne katastrofa“. M.Gorbačiovas teigė, jog dėl tokių referendumų rezultatų turi susimąstyti visi ES valstybių lyderiai, kuriuos tokie dalykai turi priversti rimtai pagalvoti. Pirmiausia, anot M.Gorbačiovo, reikia atkreipti dėmesį į pagrindinį klausimą, kuris neišvengiamai iškyla visada vykdant vienokią ar kitokią politinę transformaciją. „Susimąstyti reikia pirmiausia dėl permainų tempų. Kaip tai yra svarbu, aš įsitikinau pats. Prieš keliolika metų vieni kritikavo mane už neryžtingumą, kiti už tai, jog aš primetu visuomenei nepakeliamus reformų tempus. Įsidėmėjau rusų mąstytojo demokrato Aleksandro Gerceno žodžius: „Būtina eiti žmogaus žingsniu“.


Šliaužianti invazija

Petras KATINAS

Buvęs KGB generolas Olegas Gordijevskis, kurį net „demokratinės“ Rusijos prokurorai paskelbė tėvynės išdaviku, bet kuris nesusilaukė „teisėto atpildo“, pavyzdžiui, bakstelėjimo užnuodyto lietsargio galu einant Londono tiltu, pareiškė, kad Rusijos FSB, GRU ir kitos specialiosios tarnybos labai suaktyvino savo veiklą Lietuvoje. O.Gordijevskis pažymėjo, kad Lietuva, sugebėjusi atstatydinti R.Paksą, sudavė skaudų smūgį FSB (persivadinusiam KGB), nes su šiuo buvusiu sovietinės armijos karininku FSB siejo dideles viltis. Aišku, ne su juo vienu. Todėl, pasak O.Gordijevskio, FSB ir Kremlius nepamiršo patirtos nuoskaudos dėl R.Pakso nušalinimo ir dės visas pastangas atsigriebti per kitus savo bičiulius Lietuvos valdžioje. Buvęs KGB generolas pažymėjo, kad Lietuva ir toliau bus ypatingame FSB taikiklyje.


Atmetę brolybę

Gražina Trimakaitė

Vieni sako esą labai blogai, kad jau dvi valstybės (Prancūzija ir Nyderlandai) nepanorėjo ES Konstitucijos, kiti sako, kad nelabai blogai.

Vieniems nelabai blogai dėl to, kad tai dar nėra Konstitucijos žlugimas, kitiems gal dėl to, kad ne visai būtinai ji reikalinga.

Yra didesnių dalykų, kurie Europai tikrai labai reikalingi.

Politikams rengiant Konstituciją, gal net garsiausi ginčai vyko dėl to, ar reikia preambulėje minėti krikščionybę. Buvo ir ginčų dėl sprendimų priėmimo tvarkos ir kitokių dalykų, bet jie visuomenei žinomi mažiau.


ES nomenklatūros nesėkmės

Vilius BRAŽĖNAS

Prancūzai ir olandai atmetė ES Konstituciją. Anglai nutarė negaišti laiko referendumui. Tą klausimą svarstantiems gali būti įdomus prieš pusę metų JAV spaudoje pasirodęs straipsnis. Pateikiame vertimą iš straipsnio „Lithuania’s EU Dilemma“, išspausdinto JAV žurnale „The New American“ (2004 m. gruodžio 13 d.).

Rusijos baimė privedė prie to, kad Lietuva pirmoji patvirtino naująją Europos Konstituciją. Tačiau jaučiama per visą Europą kylanti pasipriešinimo didesniam Europos suliejimui banga.


Emigrantai grįžti baiminasi

Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas tvirtina, kad gerėjanti ekonominė situacija Lietuvoje ir stiprėjanti darbo rinka turėtų paskatinti šių laikų emigrantus grįžti į gimtinę. Patys išeiviai, pastaraisiais metais palikę Lietuvą būtent dėl mažų atlyginimų ir nedarbo, sako nesantys patenkinti valdžios politika, visų pirma – užsienyje uždirbtų pinigų apmokestinimu. Tokios nuomonės buvo išsakytos Užsienio reikalų ministerijos surengtoje konferencijoje, kurioje šalies pareigūnai ir išeivijos atstovai diskutavo apie naujosios lietuvių emigracijos problemas ir bei galimus sprendimo būdus.


Susirūpinta dėl lietuvių kalbos vertėjų trūkumo

Praėjus daugiau nei metams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, iki šiol susiduriama su lietuvių kalbos vertėjų Bendrijos institucijose trūkumu, todėl kyla problemų operatyviai ir kokybiškai verčiant dokumentus ir susitikimuose. Taip teigiama užsienio reikalų ministro Antano Valionio bei švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo laiške, kuris buvo išplatintas Lietuvos aukštųjų mokyklų, rengiančių vertėjus ir filologus, vadovams. Laiške teigiama, kad per pirmuosius narystės ES metus Lietuva sėkmingai įsitraukė į bloko institucijų veiklą, aktyviai dalyvavo priimant ES sprendimus ir siekė, kad jie atitiktų mūsų šalies interesus. Tačiau ministrai pažymėjo, jog vis dar susiduriama su lietuvių kalbos vertėjų ES institucijose trūkumu, kad dokumentai būtų išversti operatyviai ir kokybiškai ir kad sklandžiai būtų verčiama susitikimuose. Ministrai atkreipė aukštųjų mokyklų vadovų dėmesį į kvalifikuotų vertėjų trūkumą ir paragino rengti vertėjus, kurie išmanytų ES terminiją, galėtų garantuoti kokybišką vertimą ES institucijose ir taip prisidėtų prie lietuvių – vienos iš oficialių Bendrijos kalbų – pozicijų ES institucijose įtvirtinimo.


Lietuvos žmonių amžius septyneriais metais trumpesnis negu ES senbuvėse

Vidutinę lietuvių gyvenimo trukmę mažina nelaimingi atsitikimai, savižudybės, palyginti didelis darbingo amžiaus žmonių mirtingumas, dvigubai didesnis negu kitose Europos šalyse sergamumas kraujotakos ligomis ir net 10 kartų – tuberkulioze.

Seime pristatytame Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime pabrėžiama, kad didelius skirtumus lemia gana trumpas mūsų šalies vyrų gyvenimas. Statistika rodo, kad mūsų šalyje vyrai vidutiniškai gyvena 66 su puse metų – trejais su puse metų trumpiau negu kitose naujosiose ES šalyse ir beveik devyneriais su puse metų trumpiau negu ES senbuvėse.


Baltijos šalių gyventojai labiau nepatenkinti savo gyvenimu nei kiti europiečiai

Baltijos šalių ir Vengrijos gyventojai labiau nepatenkinti savo gyvenimu nei kiti europiečiai. Tai rodo naujausio „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai. Lietuvoje, kuri šiuo požiūriu užėmė paskutinę vietą tarp ES šalių, gyvenimu patenkinti 60 proc. gyventojų, Vengrijoje – 62 proc., Estijoje – 65 proc., o Latvijoje – 66 proc. gyventojų.


Jaukas pelėkautuose

Jonas Kazimieras BURDULIS

Prancūzai ir olandai atmetė sutartį dėl Europos Sąjungos (ES) Konstitucijos. Toks sprendimas skatina susimąstyti: kodėl taip atsitiko, ar buvo pagrindo tikėtis priešingo rezultato, ko reikia tikėtis ateityje?

Žvelgiant į praeitį, ES kūrimo procese galima pastebėti nemaža dėsningumų, kurie liudija, jog skelbiami ir realizuojami tikslai retai kada sutampa. 1950 m. gegužės 9 d. pasirašyta Vokietijos ir Prancūzijos anglių ir plieno sutartis pirmą kartą Europos istorijoje pašalino nesantaikos priežastį tarp dviejų įtakingiausių kontinento valstybių. Vėliau tai davė dingstį skelbti pasauliui, jog Europos Sąjunga įkurta tam, kad daugiau nebūtų karo (kokio – ar tik Europoje?).


Žmogaus teisių pažeidimai demokratijos šalyje

„JAV naudoja jokiomis priemonėmis nepateisinamą prievartą Irake“, „Rusija pažeidė žmogaus teises nehumaniškai elgdamasi su nuteistaisiais M.Chodorkovskiu ir P.Lebedevu“, „Graikija sulaužė Europinį susitarimą“, „ES kovos prieš terorizmą priemonės nepasižymi pagarba žmogaus teisėms“, „Nigerija pribloškia moterų, prieš kurias šeimoje smurtaujama, skaičiumi“, „Meksikoje varžoma sąžinės laisvė“ – tokios antraštės pasipylė pasirodžius 2005 metų Pasaulinės žmogaus teisių organizacijos „The Amnesty International“ metinei ataskaitai. Joje užfiksuotas objektyvus žmogaus teisių reglamentavimo ir įgyvendinimo santykis tikrovėje. Kritikos neišvengė ir labiausiai demokratijos vertybes puoselėjančios ir prigimtinių teisių svarbą deklaruojančios šalys kaip JAV, Prancūzija, Belgija, Ispanija, Graikija. Organizacija ataskaitoje paragino pasaulį atkreipti dėmesį į labai įvairias žmogaus teisių apsaugos sritis ir jautriau reaguoti į neteisybę, vykstančią šalia, pradedant šalies vidaus politika, piktnaudžiavimu valdžia, asmens ir valstybės bei šeimos santykiais ir baigiant valstybės užsienio politika. Daugeliui valstybių vadovų „ The Amnesty International“ išvados sukėlė šoką.


Konfrontacija tarp Paryžiaus ir Vašingtono

Petras KATINAS

Neseniai vos nekilo diplomatinis skandalas tarp Paryžiaus ir Vašingtono. Ir visa tai dėl amerikiečių rašytojo Roberto Ladlemo knygos, pavadintos politiniu trileriu, „Tikslas – Paryžius“. Ši knyga Prancūzijoje sukėlė daug triukšmo. Štai ką rašė populiarus Paryžiaus žurnalas „Puen“: „Perskaitę šią knygą prancūzai pamatė, kad Prancūzijos įvaizdis amerikiečių akyse radikaliai pasikeitė. Dabar amerikiečiams Prancūzija yra jau ne dekadentinė nacija, gyvenanti vien prisiminimais apie buvusią didybę, o patologinė perdėm ambicinga valstybė, kuri atkakliai ieško savo vietos naujajame pasaulyje. Kaip tik Prancūzija dabar rezga sąmokslo tinklą, kurio tikslas – sukurti nepriklausomą Europą, kelsiančią grėsmę Amerikai“. Iš kur tokia metamorfozė? Nejaugi vien dėl to, kad 2003 metais Prancūzija atsisakė paremti amerikiečių ir britų karinę operaciją Irake? Tada amerikiečių patriotai, išliedami savo jausmus, masiškai pylė brangius prancūziškus vynus į kanalizaciją. Įtampą padidino praeitų metų rinkimų kampanija Jungtinėse Valstijose. Kažkokia amerikietė rinkimų mitinge paklausė prezidento Džordžo Bušo: „Kodėl prancūzai yra tokie nedėkingi? Juk mes tiek daug gero jiems padarėme“. Dž.Bušas gana diplomatiškai atsakė: „Vis vien tiktai mes atvesime visą planetą į laisvę ir taiką“. Beje, prancūzai ypač palaikė dabartinio JAV prezidento varžovą Džoną Kerį, ir Dž.Bušo išrinkimą JAV prezidentu antrajai kadencijai net 65 proc. prancūzų įvertino kaip blogą naujieną.


Norvegijos ir Švedijos karaliai atidarė naują abi šalis jungiantį tiltą

Naujasis Norvegiją ir Švediją
jungiantis tiltas

Norvegijai minint šimtąsias šalies nepriklausomybės nuo Švedijos metines, birželio 10 dieną abiejų šalių karaliai atidarė naują Svinesūno tiltą, jungiantį abi šalis. Per Idės fiordą permestas 704 metrų ilgio tiltas pakeis senąjį, kuris buvo statytas 1946 metais.

„Naujasis tiltas atveria naują puslapį mūsų šalių istorijoje“, – pasakė Norvegijos karalius Haraldas ant naujojo tilto vykusios ceremonijos metu.


Europai pranašauja niūrią ateitį

Prancūzams ir olandams tarus „ne“ Europos Sąjungos Konstitucijai, pasipylė visokių teorijų, aiškinančių, kodėl taip atsitiko – esą bus sunkiau sulydyti 25 ES nares į Jungtines Europos valstijas, Briuseliui bus suteikta per daug valdžios ir t. t. Bet užmirštama tikresnė realybė: jei Europa nepasuks į priešingą pusę dviejų procesų – mažo gimstamumo ir silpno ekonomikos augimo, jai gresia niūri ateitis – visuotinis ES piliečių nepasitenkinimas ir pasaulinio vaidmens smukimas, rašo straipsnyje „Europos nuosmukis“ dienraščio „Wall Street Journal“ komentatorius Robertas Samuelsonas .


Pasaulio karinės išlaidos 2004 metais peržengė trilijono dolerių ribą

2004-aisiais pasaulio šalių karinės išlaidos augo šeštus metus iš eilės ir dėl Jungtinių Valstijų biudžeto asignavimų vykdomam karui su terorizmu padidėjo 5 proc. iki 1,04 trln. dolerių (2,9 trln. litų). Tačiau pasaulio karinės išlaidos vis dar tebėra mažesnės už visų laikų rekordinėmis pripažintas sumas, kurios ginklavimuisi buvo skiriamos prieš šaltojo karo pabaigą, 1987-1988 metais, kasmetiniame savo leidinyje skelbia Stokholmo taikos problemų tyrimo institutas (SIPRI).


Grėsmių sąrašas nemažėja

Nei amerikiečiai, nei naujoji Irako valdžia nesusitvarko su Irako smogikų savižudžių išpuoliais, kuriuose kasdien žūsta dešimtys ir šimtai taikių irakiečių. Nuo teroristinių išpuolių nukenčia ir amerikiečių kariai. Kaip pažymėjo JAV Jungtinio štabų komiteto viršininkas generolas Ričardas Majersas, kasdien Irako teroristai surengia 50-60 išpuolių. R.Majersas teigė, jog kol kas nepasiteisino viltys, kad po rinkimų Irake sumažės teroristinių išpuolių, užsieniečių grobimų, valstybės tarnautojų ir policininkų žudymų. Iki gegužės pradžios Irake jau žuvo 1600 amerikiečių karių ir daugiau kaip dvylika tūkstančių sužeista.


Esminių permainų belaukiant

Po ilgų užkulisinių manevrų verbuojant šalininkus, pasaulio žiniasklaidos pavadinta „keturių gauja“ – Vokietija, Japonija, Indija ir Brazilija – atvirai paskelbė apie savo ketinimus artimiausiu metu tapti nuolatinėmis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narėmis. Tai būtų pati didžiausia Jungtinių Tautų reforma po Antrojo pasaulinio karo. Iki šiol nuolatinės Saugumo Tarybos narės buvo penkios, beje, visos branduolinį ginklą turinčios valstybės: JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Kinija ir Prancūzija. Dabar, atrodo, tai monopolijai ateina galas. Keturios naujos pretendentės metė iššūkį ir ketina radikaliai pakeisti politinių jėgų santykį JT Saugumo Taryboje. Vokietijos, Japonijos, Indijos ir Brazilijos atstovai Jungtinėse Tautose paskelbė bendrą JT rezoliucijos projektą apie Saugumo Tarybos reformą.


Sunki integracija

Viena ES naujokių – Vengrija, kaip, beje, ir kitos šalys, pastaruoju metu susiduria su savo nacionalinės mažumos – čigonų (romų) problema. Vengrijoje čigonai gyvena nuo seno ir sudaro vieną didžiausių tautinių mažumų. Šalyje, turinčioje dešimt milijonų gyventojų, yra 600-800 tūkst. čigonų. Atrodytų, jog Vengrijos čigonai negali pernelyg skųstis. Jų atstovų yra ir Vengrijos parlamente. Dar daugiau, jauna čigonė Livija Jašoka, atstovaujanti Vengrijos opozicijai priklausančiai Vengrijos piliečių sąjungai (FIDES), buvo išrinkta į Europarlamentą. Pažymėtina, kad tokio dalyko per visą Europos Parlamento istoriją dar nėra buvę. Reikia pripažinti, jog daugelis vengrų, kurių santykiai su vietiniais čigonais ne per geriausi, tikėjosi, kad, šaliai tapus ES nare, čigonai patrauks tolyn į Vakarus, ieškodami geresnio gyvenimo. Tačiau tokios viltys neišsipildė.


Žemė tampa miestiečių planeta

Jungtinėse Tautose paskelbtas generalinio sekretoriaus Kofio Anano pranešimas apie pasaulio gyventojų demografines problemas. Visiems žinoma, kad mūsų planetoje gyventojų skaičius nuolat auga tiesiog akyse. Tiesa, tas gyventojų skaičiaus didėjimas labiausiai juntamas Azijos ir Afrikos žemynų šalyse. Tačiau dabar pasaulio demografus labiausiai jaudina dar viena tendencija – vis labiau auganti žmonijos urbanizacija. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešime skelbiama, jog per artimiausius dvejus – trejus metus pusė visų žemės gyventojų gyvens miestuose. Tuo tarpu prieš pusę amžiaus miestų gyventojų skaičius sudarė tiktai 30 proc. Dabar miestuose gyvena 3,2 milijardo žmonių, o visų mūsų planetos gyventojų skaičius pasiekė 6,5 milijardo.


Euro zonos pamatai ėmė klibėti

Europos Sąjungos įkūrimo saulėtekyje Italija buvo viena entuziastingiausių vieningos Europos idėjos rėmėjų. Deja, jau kurį laiką italai nebegyvena džiugiomis ES nuotaikomis ir reiškia nusivylimą jos vykdoma ekonomine, socialine ir valdymo politika. Finansų srityje didžiulis sujudimas: tolesnio šalies priklausymo euro zonai klausimas pakibo ant plauko. Italai nebenori euro ir trokšta susigrąžinti savo lirą, kuri, nors ir niekuomet nepasižymėjusi stabilumu ar konvertabilumu, jiems atrodo mielesnė už bendrą ES valiutą.


Juodoji evangelija pagal Vladimirą

Jie ėjo per valstybių žemes ir mokė, ir minios jų klausėsi.

– Žinokite, – sakė jie ir nuskriaustiems, ir apsileidusiems, – dėl jūsų vargo kalti kiti. Jų vardas – turtingasis elitas, kapitalistai, aristokratai arba oligarchai, kuriuos ištiks Dievo bausmė iš jūsų, varguolių, rankos.

– Degs jų dvarai ir grius valstybės, kalintojai bus įkalinti, o išdidžios ponios ir dažytos panelės patirs išniekinimą! Jūs tapsite viskuo ir turėsite viską.

Taip jie mokė, ir minios jų klausėsi.

Ir degė dvarai, žlugo kolūkiai, įmonės ir kompanijos, galvos ritosi kaip kopūstai. Taip radosi naujoji didžioji Babėlė, kurią valdė šventojo keršto skelbėjai, o spalvino rytų aušra.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija