2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Aljansas pasitiki Lietuva

Į susitkimą Lietuvoje be NATO šalių gynybos ministrų atvyko ir JAV gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas. Nuotraukoje (iš kairės) – Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, D.Ramsfeldas ir krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas

Kilus rimtai vidinei politinei krizei Ukrainoje, kuri atsirado ne be Maskvos pagalbos sumaniai manipuliuojant prezidento V.Juščenkos nušalintos premjerės J.Timošenko ambicijomis, Vilniuje įvykęs NATO šalių ir Ukrainos gynybos ministrų susitikimas buvo didelė parama Ukrainos prezidentui V.Juščenkai ir toms Ukrainos politinėms jėgoms, siekiančioms, kad Ukraina greičiau įsilietų į euroatlantines struktūras. Jau vien tai, jog į Vilnių atvyko JAV gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas ir NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis, parodo, kad Ukrainos klausimas ir jos tapimas Aljanso nare yra labai svarbus, ypač Vašingtonui. Tuo labiau kad Kremlius jau aiškiai demonstruoja savo geopolitinius tikslus. Pirmiausia siekiant artimiausiu metu sujungti Eurazijos ekonominės bendrijos sąjungą su Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija. O į tą junginį siekiama įtraukti, be Rusijos, Kinijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano ir dabar prisijungusio Uzbekistano, Indiją, Iraną, netgi tradicinį JAV sąjungininką Pakistaną. Taip formuojamas galingas geopolitinis blokas kaip atsvara pirmiausia JAV ir NATO.

Lietuvos interesai Europos Sąjungoje

Valdas Adamkus,

Lietuvos Respublikos prezidentas

Ilgus metus nelengvai siekta narystė Europos valstybių šeimoje ir NATO šiandien yra tikrovė, kurios privalumus pradedame jausti kasdieniame gyvenime. Tačiau pirmaisiais narystės Europoje metais pamatėme tai, ko, stodami į ES, veikiausiai nesitikėjome išvysti.

Europos Sąjunga išgyvena krizę, gal net atsidūrė savotiškoje aklavietėje. Siauri vienos valstybės ar valstybių grupės interesai iškeliami aukščiau už bendrus visos Europos interesus. Referendumai dėl Europos Sąjungos Konstitucijos sužlugo būtent Europos valstybėse senbuvėse. Šalims narėms nepavyksta susitarti dėl 2007 – 2013 metų finansinės perspektyvos. O valstybės narės, slėpdamos savo nesugebėjimą reformuotis, kaltina Briuselį.

Aiškiai apibrėžkime savo interesus

Andrius Kubilius,

opozicijos lyderis

Ką išmokome per šiuos pusantrų metų? Įsisaviname europinę begalinių diskusijų apie bet ką, tarp jų ir apie Europą, tradiciją. Diskusijų, kurios yra nelabai rezultatyvios.

Šalia begalinių diskusijų išmokome rašyti ir begalines strategijas, kurias adresuojame visų pirma Briuseliui, bet ne sau. Mūsų gyvenime galioja viena lietuviška strategija – žodžiais norime, kaip geriau, o išeina – kaip visada.

Kad Lietuva neliktų Europos pakraštyje

Ona Juknevičienė,

Europos Parlamento narė

Visi žinome, kad jau antri metai Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Tačiau drįstu teigti, kad politiškai Lietuva dar sunkiai identifikuojasi Europos Sąjungos sudėtyje. Tai nėra mano vienos nuomonė, tai yra mano įspūdis iš bendravimo su kitų šalių parlamentarais, įvairiuose susitikimuose su kitų valstybių atstovais. Paklausite kodėl?

Lyderiai ar vasalai?

Petras KATINAS

Neseniai grupė europarlamentarų, daugiausia iš Rusijos mylėtojų Socialistų frakcijos, tarp jų ir mūsiškis V.Paleckis, lankėsi Kaliningrade, kurį dabar net aukščiausieji Rusijos vadovai vadina Rusijos langu į Europą ir net Rusijos Honkongu... J.V.Paleckis gyrė naująjį Kaliningrado gubernatorių Boosą, kurį prezidentas V.Putinas paskyrė savo naujuoju Rytų Prūsijos vietininku. Esą šis tai jau tikrai padarys Kaliningradą Honkongu, o greičiausiai – garsiaisiais rusų rašytojų Ilfo ir Petrovo herojaus Ostapo Benderio Vasiukais. Deja, nesigirdėjo, jog nors vienas iš Kaliningrade besilankiusių europarlamentarų būtų drįsęs net užsiminti apie šios srities demilitarizavimą.

„Mažeikių nafta“ ir grėsmės nacionaliniam saugumui

Rasa Juknevičienė,

LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė

„Mažeikių nafta“ beveik visą laiką po Nepriklausomybės atkūrimo yra minima kaip Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbus objektas. Daliai visuomenės tai savaime suprantama, nes jau vien Rusijos kompanijų atėjimas jiems kelia susirūpinimą, kiti (pvz., Laisvosios rinkos institutas) šią įmonę mato tik kaip ekonomikos subjektą ir grėsmių nacionaliniam saugumui apskritai neįžvelgia.

Vyksta Didžioji Europos migracija

Pasirodo, kad niūrūs pesimistai buvo teisūs. Vos tik prie Europos Sąjungos (ES) prisijungė dešimt naujų narių, o Didžioji Britanija aštuonių bendrijos naujokių piliečiams leido laisvai atvykti į šalį, ją užplūdo Rytų Europos šalių piliečių banga, rašo Didžiosios Britanijos dienraštis „The International Herald Tribune“. Kas mėnesį į šalį atvyksta vidutiniškai 16 tūkst. lietuvių, lenkų, latvių ir kitų „rytiečių“. Jie dirba autobusų vairuotojais, pagalbininkais žemės ūkyje, dantistais, padavėjais ir pardavėjais. Jie keičia Londono veidą ir kuria slaviškus ir baltiškus anklavus, kur rauginti agurkai ir lenkiškas alus tampa didžiuliu delikatesu, o lenkiškai kalbančių žmonių gali sutikti dažniau nei kalbančiųjų angliškai.

Globalizmas globalizacijos miglose

Vilius BRAŽĖNAS

Mūsų žiniasklaidoje dažnai paminima „globalizacija“, tačiau retai „globalizmas“. Dar rečiau tas klausimas svarstomas. Lyg Lietuvos tai neliestų. O kai svarstoma, vis susimaišoma „globalizacijos“ miglose. „Globalizmo“ – visapasaulinės valdžios siekimo – nepastebėjimas primena seną, tačiau, matyt, vis aktualų anekdotą apie zoologijos sodą lankiusį kaimietį, kurs ten „nepastebėjo dramblio“.

Ryžtingų latvių byla prieš švedų valdžią

Giedrius Kadziauskas,

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas

1993-iaisiais Prancūzijos ūkininkai, streikuodami prieš braškių importą iš Ispanijos ir pomidorų – iš Belgijos, blokavo magistralinius kelius ir kitaip trukdė pigesnėms prekėms pasiekti parduotuves. Blokavo taip ilgai ir efektyviai, kad remdamasi verslininkų skundais Europos Komisija padavė Prancūziją į Europos teisingumo teismą (ETT), kuris pripažino, kad Prancūzija savo teritorijoje neužtikrino laisvo prekių judėjimo ir taip pažeidė savo įsipareigojimus, duotus kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms.

Jei Lietuva nesusiims, ji nebesugebės įsisavinti visos skirtos ES paramos

Europos Sąjungos (ES) biudžeto komisarė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad išsilaikius dabartinėms tendencijoms dėl stringančių aplinkosaugos projektų Lietuva nuo 2006-ųjų gali nebesugebėti panaudoti visos jai skiriamos ES paramos.

„Lietuvai reikia atkreipti dėmesį, kad jau 2007-aisiais lėšų srautai gerokai padidės. Jei jau dabar ES paramos įsisavinimo tendencijos lėtėja, aš nelabai galiu įsivaizduoti, kad Lietuva gebės pasiimti visas lėšas nuo 2007-ųjų metų, jei nebus radikalių pakeitimų projektų valdyme“, – po susitikimo su Premjeru Algirdu Brazausku tvirtino D.Grybauskaitė.

Prelato Mykolo Krupavičiaus archyvas

Algimantas KATILIUS

Kaip prelato Mykolo Krupavičiaus archyvas pateko į Lietuvą, tiksliau, į Lietuvos istorijos institutą (LII)? Iš karto reikia pasakyti, kad į LII pateko tik išeivijoje sukauptas jo archyvas ar tai, kas buvo išsaugota. Vadinasi, turime išlikusią tik vieną dalį prel. M.Krupavičiaus archyvinio palikimo, tačiau neaiškus jo ankstesnio, t. y. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio, asmeninio archyvo likimas, kuris daugeliu atvejų gal būtų ir įdomesnis Lietuvos istorikams.

Neprisipažinusiems buvusiems KGB bendradarbiams siūloma laukti naujo liustracijos termino

Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė siūlo iki šiol neprisipažinusiems slaptiesiems sovietų represinių tarnybų bendradarbiams neskubėti to daryti ir palaukti naujo liustracijos termino.

Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Alvydas Sadeckas tvirtina, kad tokius prisipažinimus reikėtų registruoti, nors ankstesnis liustracijos terminas jau baigėsi, o naują dar tik žadama paskelbti. Tačiau parlamentaras neslepia, kad tokie prisipažinimai teisine prasme būtų niekiniai ir negalėtų tapti lengvinančia aplinkybe.

Vėl „limitrofai“?

Pasak A.Brazausko, geriausias variantas Lietuvai būtų, jeigu kancleriu išliktų V.Putino bičiulis G.Šrioderis EPA-ELTA nuotrauka

Jeigu dar prieš keliolika metų kažkas būtų išdrįsęs prognozuoti, kad Prancūzijos ir Vokietijos vadovai taps geriausiais Kremliaus valdovo draugais, tai niekas nebūtų tuo patikėjęs arba net toks politologas būtų apšauktas puspročiu. Nors, tiesą sakant, Paryžius dar nuo prezidento generolo Šarlio de Golio laikų nuosekliai flirtavo su Sovietų Sąjunga. Ypač gerai Maskva įvertino Prancūzijos pasitraukimą iš NATO karinės struktūros. Sovietinė propaganda pagrindinę savo antivakarietiškos propagandos ugnį nukreipdavo prieš JAV ir Didžiosios Britanijos „imperialistus“ ir Vokietijos „revanšistus“.

Kremlius kuria „priešus“

Kremliui pavaldžios Rusijos televizijos kompanijos, jau nekalbant apie nacionalizmu ir imperiniu „patriotizmu“ persunktus laikraščius bei radijo stočių komentatorius, pagrindiniu savo propagandos taikiniu, be Baltijos šalių, pasirinko Gruziją. Ukraina jau atsiduria antroje vietoje, nes Kijevas ėmė aiškiai daryti reveransus Maskvos pusėn. Tai ir beprecedentis žingsnis perpus sumažinant rusų naftos tranzito tarifus į Odesos uosto terminalą bei kitos nuolaidos. Neatsitiktinai į Kijevą artimiausiu metu su oficialiu vizitu rengiasi atvykti Rusijos prezidentas V.Putinas. Rusijos spaudoje jau pasirodė politikos specialistų, kurie po „oranžinės“ revoliucijos keikė prezidentą V.Juščenką, o dabar ragina Kremlių bendradarbiauti su juo, komentarai.

Šimtmečio degradacija

Rusų publicistas ir politologas Sergejus Bilykas dienraštyje „Rossijskije vesti“ paskelbė gana įdomų straipsnį, pavadintą: „Rusiją visada įklampina „aukščiausieji kadrai“. Straipsnis pirmiausia turi būti įdomus tiems, kurie iki šiol Rusijoje įžiūri ne tiktai „išsigelbėjimą“ nuo visų problemų, bet ir kažkokius joje vykstančius neva demokratinius procesus. Štai ką rašo autorius: „Nesigilinant į tam tikrus skelbiamus Rusijos laimėjimus, pasiektus pastaraisiais metais, įdomu išsamiau pažvelgti į svarbius Rusijos istorijos aspektus. Analizuojant paskutiniųjų 100 metų Rusijos istoriją, visiškai aiškiai peršasi labai nelinksmos, dargi bauginančios išvados: šalis lėtai, bet nuosekliai šliaužia į bedugnę.

Domino principas

Ar gresia globalinė ekonominė krizė?

Pasaulio politikos ir ekonomikos apžvalgininkai tiesiog maudosi niūriausiose prognozėse, kas laukia pasaulio ekonomikos po pragaištingo uragano „Katrina“, kuris tiesiogine to žodžio prasme nuplovė mažiausiai 20 JAV naftos gavimo bokštų Meksikos įlankoje. Todėl būgštaujama, kad „pasaulio ekonomikos indikatoriumi“ pagrįstai vadinamos Jungtinės Valstijos gali susidurti su gana rimtomis energetinėmis problemomis, kurias analitikai įvardija kaip krizę. Bet vis dažniau kalbama, kad energetinė krizė gali ištikti ne tik JAV, bet ir visą pasaulį.

Necenzūruotas B.Sruogos
„Dievų miškas“ leidžiamas anglų kalba

Algimanto Puipos vaidybinio filmo „Dievų miškas“ pagal garsiąją Balio Sruogos memuarinę knygą premjeros didžiajame ekrane proga pirmą kartą išleidžiamas necenzūruotas šio kūrinio vertimas į anglų kalbą „Forest of the Gods“. Vilniuje rugsėjo 23 dieną numatytatai filmo premjerai knygą paskubėjo išleisti sostinės leidykla „Versus aureus“.

Lietuva – sėkmingų reformų įgyvendinimo pavyzdys

JAV Atstovų rūmų delegacija Lietuvos Seime (iš kairės): JAV Kongreso narys Džonas Šimkus, JAV parlamentarų delegacijos vadovas Džimas Koulbis ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas Olgos Posaškovos (ELTA) nuotrauka

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Seime priėmęs JAV Atstovų rūmų delegaciją, kuriai vadovavo Respublikonų partijos narys Džimis Koulbis, uždarame susitikime aptarė Lietuvos ir Jungtinių Valstijų dvišalio bendradarbiavimo klausimus, narystės Europos Sąjungoje ir NATO aktualijas. Susitikime taip pat apsikeista nuomonėmis apie demokratinių procesų perspektyvas Baltarusijoje. Anot Seimo Pirmininko sekretoriato pranešimo, JAV parlamentarai palankiai įvertino Lietuvos pasiektus demokratinius bei ekonominius pokyčius. Savo ruožtu A.Paulauskas pažymėjo, jog JAV parama Lietuvai yra „ypač svarbi“ plėtojant demokratinius procesus, vykdant ekonomines reformas bei užtikrinant didesnes saugumo garantijas.