2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Ką atneš permainos Vašingtone?

JAV prezidentui Džordžui Bušui nelengva

Kaip ir prognozavo Rusijos politologai, po Demokratų partijos pergalės Atstovų rūmų ir Senato rinkimuose bus nelengva ne tik JAV prezidentui Džordžui Bušui, bet ir Rusijai. Kritika Kremliui ir jo vykdomai politikai iš demokratų stovyklos pasipylė iškart po laimėtų rinkimų. Tačiau pagrindinis JAV demokratų tikslas – priversti prezidentą Dž.Bušą ir jo administraciją radikaliai pakeisti Vašingtono politiką Irako karo atžvilgiu. Todėl Baltųjų rūmų šeimininkas 2007 metus pradėjo nuo rimtų permainų savo administracijoje. Pirmiausia buvo atleistas krašto gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas, laikomas pagrindiniu Irako karo strategu. Mat Irako problema ir šioje šalyje vykstantis karas, per ketverius metus jau nusinešęs per 3000 amerikiečių karių gyvybių, verčia Baltuosius rūmus keisti šio karo strategiją, o pirmiausia jo strategus. Tuo labiau kad pirmą kartą Amerikos istorijoje moteris, demokratė iš Kalifornijos, kurią jos šalininkai vadina Amerikos vilties žiburiu, tapo Atstovų rūmų pirmininke.

„Didysis brolis“ peržengia visas ribas

Petras KATINAS

Mūsų politikai ir istorikai dėjosi nepastebėję, kad Rusijoje pasirodė „Didžioji rusų tautos enciklopedija“, kurios ištisas tomas skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos ne tik kaip valstybių, bet ir kaip tautų šmeižimui ir niekinimui. Teko girdėti tik vieno Klaipėdos universiteto docento Vyganto Vareikio komentarus, kuriuose jis šią enciklopediją pavadino grubiausia istorine klastote, kurioje šmeižiamos ir niekinamos Baltijos valstybės, atvirai tyčiojamasi iš jų. Šios 20 tomų enciklopedijos „Šventoji Rusia. Didžioji rusų tautos enciklopedija“ vyriausiasis redaktorius Rusų civilizacijos instituto direktorius Olegas Platonovas teigia, kad jau išleista dešimt šios enciklopedijos tomų. Tiesa, pavadinti tai enciklopedija būtų labai sunku. Kaip pažymėjo doc. V.Vareikis, iš visų 30 straipsnių apie „Pribaltiką“ nėra nė vieno, atitinkančio tikrovę.

Kaip Vladimiras Vladimirovičius susipyko su Aleksandru Grigorjevičiumi

Pakeitus vieno rusų literatūros klasiko visiems žinomą kūrinio pavadinimą, kaip Ivanas Ivanovičius susipyko su kitu Ivanu, berods Ivanu Nikiforovičiumi, taip galima apibūdinti paskutiniųjų savaičių ir dienų geriausių bičiulių Maskvos ir Minsko šeimininkų prezidentų V.Putino ir A.Lukašenkos santykius. Spalio viduryje dar nesančios sąjunginės Rusijos-Baltarusijos valstybės sekretorius P.Borodinas netvėrė džiaugsmu, kad jau artimiausiomis savaitėmis įvyks referendumas dėl bendros konstitucijos bei jos valdymo sistemos. Taip pat, jog netrukus bus įvesta bendra valiuta – rusiškas rublis. Atrodė, kad ilgus metus linksniuojamai ir diskutuojamai temai pagaliau bus padėtas taškas, ir ta bendra valstybė atsiras.

Emigracija dėl sugrįžimo?

Mindaugas GRIŠKEVIČIUS

Apie emigraciją Lietuvoje pastaruoju metu kalbama itin dažnai. Apie jau įvykusius bei dar besirengiančius svetur vykti lietuvius nuolat užsimenama masinės informacijos priemonėse, Vyriausybės lygiu kuriamos įvairios komisijos „kovai“ su emigracija ir viešųjų diskusijų pagrindu svarstoma, kaip toliau kovoti su proto bei darbo jėgos nutekėjimo pasekmėmis. Stebėdamas Lietuvoje vykstantį emigracijos procesą, jį gali vertinti tik neigiamai. Spaudoje ir televizijoje kuriamas neigiamas išvykstančio lietuvio įvaizdis: toks tautietis mažų mažiausiai laikomas pasaulio perėjūnu, valkata arba, šovinistinėmis kategorijomis apibūdinant, tėvynės išdaviku. Tolerancijos išvykstančiųjų atžvilgiu stoką itin dažnai išduoda anoniminiai interneto diskusijų dalyviai. Bet kad ir kokie yra subjektyvūs vertinimai ir statistiniai išvykstančiųjų duomenys, žmonės kaip važiavo, taip ir važiuos. Viena vertus, tai egzistencinis išvykstančiųjų pasirinkimas, kita vertus, bet kokie juridiniai draudimai laisvai migruoti jau prieštarautų Europos bendrijų teisei bei pačiai Europos Sąjungos idėjai.

Lietuvių informacijos centro vaidmuo užsienyje

Gintė DAMUŠYTĖ

Nuo pat pirmųjų 1991 metų dienų Atkuriamasis Seimas turėjo patikimą partnerį užsienyje, kuris ne tik palaikė šią instituciją ir visuotinį tautos pasipriešinimą, bet aktyviai rūpinosi informacijos apie Lietuvos padėtį rinkimu ir skleidimu. Tai buvo Lietuvių informacijos centras Niujorke.

Tiesdamas kelius į laisvę, taikė tautas

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Lenkijos politikas, teisininkas, istorikas, publicistas, Paryžiuje leidžiamo žurnalo „Kultūra“ ilgametis redaktorius Ježis Vladislovas Giedrojcas (1906-2000)

Neseniai sukako penkiolika metų nuo Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atnaujinimo. Oficiali šio įvykio data – 1991 m. rugsėjo 5-oji. Vėliau Vilniuje ir Varšuvoje įsteigiamos diplomatinės atstovybės, pasirašomi dvišalius santykius nustatantys dokumentai: 1992 m. sausio 13-ąją Vilniuje – Draugiškų santykių ir geros kaimynystės deklaracija, 1994 m. balandžio 26-ąją – Draugiškų santykių ir geros kaimynystės sutartis. 1997 metais įsteigtos trijų tipų politinės institucijos, sąlygojančios dvišalį politinį dialogą. Tai abiejų valstybių Prezidentų konsultacinis komitetas, Vyriausybių tarnyba, Seimų narių asamblėja. Lenkija ryžtingai palaikė Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sąjungoje idėją.

Tilžės aktas galioja – todėl įpareigoja

Vytautas Šilas,

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas

Pradėsime nuo tvirtinimo, kad prieš 88 metus pasirašytas Tilžės aktas apie Mažosios Lietuvos ir Lietuvos valstybės integralumą tebegalioja. Prisiminsime, kaip jis atsirado ir kokį poveikį yra padaręs per tuos 88 metus.

Lietuvių patarlė sako: proga pasitaiko, tačiau nesikartoja! Kai dvi grobuoniškas imperijas (ar būna kitokių?) – Vokietiją ir Rusiją išsekino Pirmasis pasaulinis karas, Didžiosios Lietuvos lietuviai pasinaudojo šia proga ir 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuris realizavosi lapkričio 11 dieną, kai pradėjo veikti pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė. Tai buvo diena, kai Vokietija, pralaimėjusi karą, turėjo pasirašyti preliminarinės kapituliacijos sąlygas. Tuomet Vokietijoje prasidėjo revoliucinė suirutė, ir sukruto Rytprūsių lietuviai, puikiai supratę – išmušė ir jų valanda!

Ko nepasiekė Suslovas...

Sovietų ideologo Suslovo siekis Lietuvą turėti „deržavos“ sudėtyje, tačiau be lietuvių, regis, septynioliktais iš tos deržavos išsivadavimo metais įgijo tąsos baigtį.

2006 metų lapkritį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tokia pilietybė yra plačiai paplitęs reiškinys, o turėtų būti itin reta išimtis. KT pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja lietuvių kilmės asmenims Pilietybės įstatyme padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę. Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta ir įstatymo nuostata, kad iš asmens, norinčio susigrąžinti Lietuvos pilietybę, nereikalaujama atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės.

Suomija geopolitiniuose Rusijos planuose

Kazys Blaževičius

Molotovo-Ribentropo pakto slaptojo protokolo pirmajame punkte Suomija buvo priskirta SSRS interesų sferai. Todėl Stalinas, „susitvarkęs“ su Lietuva, Latvija ir Estija, t.y. pradėjęs jų okupaciją, panoro tą patį padaryti ir su Suomija. Tačiau ji nepakluso Kremliui ir nekapituliavo. Stalinui jėga teko „pamokyti“ nepaklusnų „nykštuką“. Toji pamoka jam labai brangiai kainavo. Svarbiausia, abiem kojom sušlubavo mitas apie Raudonosios armijos „nenugalimumą“. Karas parodė, kad „nenugalimoji“ tėra tik palaida bala, kuri pasiekti kokią nors pergalę gali ne su savo ginklų tobulinimo ir vadų talento pagalba, bet savosios „patrankų mėsos“ kalnais. Taip buvo Suomijos, Antrojo pasaulinio karo, agresijos Afganistane metais, dabar tas pats vyksta Čečėnijoje.

„Sąstingio“ simbolio 100-metis

Petras KATINAS

TSKP CK generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas viešnagės JAV metu matuojasi prezidento Džeraldo Fordo kailinius

Gruodžio 19 dieną Rusijos komunistai kartu su savo vadu Genadijumi Ziuganovu prie Kremliaus sienos paminėjo ten palaidoto, anot G.Ziuganovo, „vieno įžymiausių SSRS vadovų“, buvusio genseko Leonido Brežnevo 100-ąsias gimimo metines. 1982 m. gruodžio 19 d. L.Brežnevas, sovietų imperiją valdęs 18 metų, paliko šį pasaulį. Visuomenės atmintyje ypač išliko jo paskutinieji valdymo metai, kai visai sukriošęs, neaiškiai vos ištariantis kelis žodžius, gensekas buvo tampomas po visokių suvažiavimų ir mauzoliejaus tribūnas, nors mažai ką besuvokė, kas tuo metu vyksta šalyje.

V.Putinas nubloškė Rusiją dešimt metų atgal

Kaip rašo Didžiosios Britanijos verslo laikraštis „Financial Times“, Vladimiras Putinas nubloškė demokratinę Rusijos raidą dešimt metų atgal. Tokia išvada paskelbta išspausdintame dideliame redakcijos straipsnyje, kuris pavadintas: „Virš Rusijos atgimimo pakibo Kremliaus šešėlis“. Laikraštis mano, kad „būtų puiku, kalbant apie Rusiją, pradėti Naujuosius metus su optimistine gaidele, bet, deja, tai neįmanoma“. „Financial Times“ nuomone, nors V.Putino Rusijoje matyti ir teigiamų pradų, apskritai juos temdo pavojingos tendencijos.

Įvaizdis ir tikrovė

Petras KATINAS

Kremlius ryžosi jam visiškai neįprastam žingsniui, kurį galima pavadinti eksperimentu: už didelius pinigus pasamdė žinomą ir solidžią amerikiečių firmą, kuri užsieniui turi pateikti sparčiai besikeičiantį Rusijos žmonių gyvenimą bei jo būdą, ekonominį pakilimą.