2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Šaltąjį karą paskatinusi okupacija buvo didžiausia istorinė neteisybė

JAV prezidentas Džordžas Bušas (antras iš kairės) spaudos konferencijoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais (iš kairės) Valdu Adamkumi, Vaira Vyke-Fraiberga ir Arnoldu Riuiteliu EPA-ELTA nuotrauka

Pasak Rygoje viešėjusio JAV prezidento Džordžo Bušo, Centrinės ir Rytų Europos šalių „nelaisvė“ sovietų valdymo laikotarpiu buvo „viena didžiausių istorinių neteisybių“. JAV prezidentas pareiškė, jog Jungtinės Valstijos taip pat yra atsakingos už Europos padalijimą, kuris buvo nulemtas Jaltos susitikime, surengtame Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Dž.Bušas tvirtino suprantąs Baltijos šalių skaudžius prisiminimus apie pokario laikotarpį, kai šios pakliuvo sovietų valdžion. Jaltos susitarimas, kurį pasirašė Sovietų Sąjungos vadovas Josifas Stalinas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis ir JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas, padalijo pokario Europą, sakė jis. Dž.Bušas apgailestavo, kad, pasirašius susitarimą, „mažųjų tautų laisvė kažkaip pradingo“.

MRP kilpa

Rusijos užsienio reikalų ministerija visiškai susipainiojo Molotovo-Ribentropo (MRP) kilpoje. Išdidžiai atmesdama neva siūlymus denonsuoti Molotovo-Ribentropo paktą, ji skelbia, kad SSRS Liaudies deputatų suvažiavimo 1989 m. gruodžio 24 d. nutarimas buvęs tik „vidinis SSRS aktas“ ir esantis tik „politinis vertinimas“. Iš tikrųjų šis aktas paskelbė tarptautinį SSRS ir Vokietijos susitarimą negaliojančiu, – taigi čia joks „vidinis“ sprendimas, – o jo slaptuosius protokolus – neteisėtais, niekiniais ir negaliojančiais nuo pasirašymo momento. Čia yra teisinis vertinimas, tikrai ne politinis ir juolab ne „tam tikrame politiniame kontekste“, kaip sako Rusijos Užsienio reikalų ministerija. Suprask, dabar politinis kontekstas kitoks nei 1989 metais. O ir ten buvęs pasmerktas tik „pasirašymo faktas“, tartum ne turinys!

Dviprasmiški vertinimai

Petras KATINAS

Galingiausios pasaulio valstybės JAV prezidentas Džordžas Bušas, prieš vykdamas į Maskvą dalyvauti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-ųjų metinių minėjime, lankydamasis Rygoje susitiko su trijų Baltijos valstybių prezidentais. Tuo Dž.Bušas akivaizdžiai pademonstravo JAV paramą Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Iš tiesų dabar pagrindinė Baltijos šalių sąjungininkė yra Jungtinės Valstijos. Atrodo, kad pradeda atsibusti ir Europa, kurios lyderiai iki šiol vengė net užsiminti apie Baltijos valstybių okupaciją. Tuo aiškiai bijodami užrūstinti Kremlių. Neva supykusi Rusija gali užsukti naftos ir dujų „čiaupus“, o Europos šalys praras didelę Rusijos rinką. Ledus pralaužė Estijos sostinėje Taline apsilankęs Europos Komisijos vicepirmininkas Giunteris Ferhoigenas. Jis nedviprasmiškai pareiškė, jog Rusija privalo pagaliau pripažinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją.

„Apie alternatyvas Vyriausybei negalvoju“

Prezidentas Valdas Adamkus Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Interviu „Omni laikui“ Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad dabar pagrindinis jo uždavinys – išlaikyti stabilumą valstybėje. Jis taip pat pripažino, kad Lietuvos politinis elitas norėtų matyti Prezidentūrą silpną. Kalbėdamas apie užsienio politiką teigia, kad galime tapti regiono lyderiai, nepaisydami Europos Sąjungos senbuvių valstybių vadovų pagrūmojimų. „Kuo daugiau mus bara, tuo aktyvesni mes būsime“, – sakė V. Adamkus.

Reikalinga dvasinė revoliucija

Prezidentas Valdas Adamkus sveikinasi su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariais. Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Lietuvai reikalinga dvasinė revoliucija, kuri galėtų išjudinti visuomenę. Tai susitikime su Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariais sakė prezidentas Valdas Adamkus. Tuo tarpu kai kurie buvę Sąjūdžio steigėjai pripažįsta, jog ir jie dabar tėra „sergančios visuomenės“ dalis, kita dalis – jau praradusieji buvusį aštrumą ir konkretumą. Susitikime su Prezidentu buvo kalbėta apie šalies vadovo metiniame pranešime keltas problemas – pilietinės ir politinės brandos stoką, socialinio teisingumo ir solidarumo problemas.

Kodėl nepavyksta priimti svarbių Lietuvai sprendimų?

Rimantas Rudzkis Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotrauka

Banko „Nord/LB Lietuva“ valdybos pirmininko patarėjas Rimantas Rudzkis sako, kad pagrindinė Lietuvos bėda – daugiau ar mažiau yra žinoma, ką daryti, tačiau kiekvienam konkrečiam veiksmui priešinasi tam tikra tam tikriems interesams atstovaujanti grupė. Ir susidūrę su pasipriešinimu mes patenkame į pato situaciją: niekaip nepavyksta priimti sprendimų, svarbių visai Lietuvai, jei jie kertasi su bent viena įtakinga grupe.

Orveliškoji stalininė istorijos samprata

Vytautas Landsbergis

Antrasis pasaulinis karas, kurį incijavo SSRS (Stalinas pirmas pasiuntė pasiūlymą Hitleriui) ir kuriame, ypač Europoje, SSRS vaidino ypatingą vaidmenį, turėjo savo erdvę ir savo laiką. Laiko ribos tebėra mitologizuojamos. 1945 m. gegužės 7-oji – Vokietijos kariuomenės kapituliacija ir Eizenhauerio šifruota telegrama į Vašingtoną – užduotis visiškai įvykdyta. Gegužės 8 dieną Vokietijos kapituliacija paskelbiama pasauliui. Stalinas nepatenkintas, jam reikia savos pergalės – ji skelbiama gegužės 9 dieną.

ES reikalams Lietuvoje skiriama
per mažai dėmesio

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare sumažėjo ūkininkų nepasitenkinimo akcijų, bet padaugėjo diskusijų dėl netinkamo ES lėšų panaudojimo, dažnėja Lietuvos biurokratų kelionės į Briuselį ir auga pačių biurokratų skaičius. Taip tvirtino Prezidento patarėjas ekonominiais klausimais politologas Ramūnas Vilpišauskas. Jo žodžiais, Lietuvai tapus ES nare, padidėjo emigracija, šiek tiek išaugo kainos, tačiau kartu kyla ir darbo užmokestis.

Neužverstas istorijos puslapis

Šiemet liepos mėnesį Kaliningrade turėtų įvykti Kenigsbergo-Karaliaučiaus įkūrimo 750 metų jubiliejaus iškilmės. Jose net numatoma atidengti paminklą paskutiniam Teutonų ordino magistrui, Prūsijos hercogui ir Karaliaučiaus universiteto įkūrėjui hercogui Albrechtui Brandenburgiečiui. Skelbiama, kad srities administracija jau davė leidimą paminklo statybai. Beje, paminklas hercogui Albrechtui išliko ir po karo, tačiau sovietinės okupacijos valdžios buvo nugriautas. Tai davė dar vieną progą Rusijos nacionalpatriotams sukelti triukšmą, kad vokiečiai taikosi atimti iš Rusijos jos „šventą raudonarmiečių krauju aplaistytą ir išlaisvintą (!) žemę“. Ir ne tik vokiečiai, bet, pasirodo, į Rytų Prūsiją kėsinasi ir lietuvių bei lenkų katalikai (!).

Izraelio valstybės kūrėjai iš Baltarusijos

Pernai Izraelyje ir kitose pasaulio šalyse žydai paminėjo pirmojo nepriklausomos Izraelio valstybės prezidento Chaimo Vaicmano 130-ąsias gimimo metines. Ta proga prisiminta, jog ne tik Ch.Vaicmanas, bet ir daugelis kitų žymių Izraelio politikų ir visuomenės veikėjų yra kilę iš Baltarusijos.

Nerimo signalai

Praėjusių metų paskutinėmis dienomis cunamio nuniokotas Bandos Ačecho miestas Indonezijoje EPA-ELTA nuotrauka

Po įvykusio siaubingo cunamio Pietryčių Azijoje, pasaulio mokslininkai vėl prakalbo apie pasauliui gresiančias dar didesnes nelaimes, dargi apie pasaulinius kataklizmus. Aišku, baimės akys didelės, tačiau numoti ranka į tokias prognozes irgi neverta. Jungtinių Tautų duomenimis, 1994-2003 metais nuo uraganų, žemės drebėjimų, vulkanų išsiveržimų, potvynių ir kitų gamtos nelaimių žuvo ar nukentėjo 60 proc. žmonių daugiau nei per prieš buvusį dešimtmetį. Į šią istorinę perspektyvą galima pažvelgti ir plačiau. XX a. pirmojoje pusėje kasmet buvo registruojama ne daugiau kaip 20-30 gamtos katastrofų.

Dviejų Azijos drakonų priešprieša

Kelis balandžio mėnesio savaitgalius Kinijoje vyko didžiulės antijaponiškos demonstracijos ir protesto mitingai. Jų pretekstu tapo reikalavimai, kad Japonija oficialiai atsiprašytų Kinijos dėl padarytų nusikaltimų praėjusio karo metais. Be to, reikalauta, kad Tokijas atsisakytų pretenzijų į dvi nedideles saleles, esančias Kinijos jūroje. Kinijos policija lyg ir bandė tramdyti įsisiautėjusius demonstrantus, kai jie daužė japonų restoranus ir prekybos centrus, tačiau tai darė aiškiai nenoriai. Todėl dauguma politikos ekspertų įsitikinę, kad tos protesto demonstracijos vyko su Kinijos valdžios žinia ir pritarimu. O reikalavimas atsiprašyti už praėjusio karo metu japonų kariuomenės padarytus nusikaltimus tebuvo tiktai pretekstas dėl kur kas rimtesnių dalykų. Pirmiausia Pekiną labai suerzino Japonijos ketinimai pumpuoti naftą ir dujas neva Kinijai priklausančiuose vandenyse. Bet ir tai ne svarbiausia. Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kofiui Ananui prakalbus apie JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių skaičiaus padidinimą, suteikiant Japonijai teisę tapti nuolatine Saugumo Tarybos nare, Kinijos premjeras Ven Džinbao nedelsiant pareiškė, jog Kinija visomis išgalėmis priešinsis Japonijos ketinimui tapti nuolatine Saugumo Tarybos nare.

Atminties įžeidimas

Oficialusis ir nuolat pamaloninamas skulptorius Zurabas Ceretelis dabar vėl puikuojasi naujais kūrybiniais laimėjimais. Mat iškart net dviejose buvusios Sovietų Sąjungos vietose bus pastatyti paminklai Josifui Stalinui, nes Pergalės dienos 60-mečio proga tokius nutarimus priėmė Jakutijos miesto Mirno ir Krymo Livadijos vietinė valdžia. Pastaroji savo sprendimą motyvavo tuo, jog, pastačius Stalino paminklą, bus atkurtas istorinis teisingumas, pažymint 1945 metų vasarį įvykusią Jaltos konferenciją, kurioje ilgiems dešimtmečiams buvo nulemtas Europos padalijimas. Mirno valdžia aiškina, kad jų mieste paminklas Stalinui statomas pagerbiant Antrojo pasaulinio karo veteranus ir žuvusiuosius, kurie ėjo į ataką su šūkiu: „Už tėvynę! Už Staliną!“ Tiesa, Jaltoje, šalia Stalino, stovės ir dar dviejų Jaltos konferencijos dalyvių figūros – Ruzvelto ir Čerčilio.

Aušvice pagerbtos holokausto aukos

Pagerbti holokausto aukas į Lenkiją iš viso pasaulio susirinko apie 20 tūkst. žydų

Buvusioje nacių koncentracijos stovykloje Aušvice apsilankė Izraelio ministras pirmininkas Arielis Šaronas. Pagerbti holokausto aukas iš viso pasaulio susirinko apie 20 tūkst. žydų. „Esu tikras, kad visi mano kolegos – pasaulio vadovai – pamena, kaip pasaulis pasyviai stebėjo įvykius. Neleiskite jiems to užmiršti, – į susirinkusią minią kreipėsi žydų premjeras. – Prisiminkite dar vieną dalyką – kas jūs tokie esate: laisvi žydų jaunuoliai, nariai tautos, kuri yra išsibarsčiusi visuose žemynuose ir visose valstybėse, tačiau kurios širdys yra vienoje vietoje: savarankiškoje šalyje – Izraelio valstybėje, žydų valstybėje“, – kalbėjo premjeras.

Rusijos mėginimai Helsinkio baigiamuoju aktu pateisinti Baltijos šalių okupaciją yra niekiniai

Rusijos pareigūnų tvirtinimai, esą Vakarai 1975 metų Helsinkio konferencijos baigiamuoju aktu ne tik pripažino tuometinės SSRS teritorinį vientisumą, bet ir tai, kad Baltijos šalys buvo jos dalis, prieštarauja istorinei tiesai ir yra niekiniai. Taip teigė Istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vedėjas, politologas Česlovas Laurinavičius, komentuodamas naujausią Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškimą apie Baltijos valstybių inkorporavimą į Sovietų Sąjungos sudėtį.

Antrasis pasaulinis karas pakeitė V.Putino ir G.Šrioderio šeimų likimą

Vokietijos dienraštyje „Bild“ bendrame interviu Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakojo, kaip jų abiejų šeimų likimus pakeitė Antrojo pasaulinio karo įvykiai.

V.Putiną ypač sujaudino žinia, kad karo metu Vokietijos kanclerio tėvą nužudė sovietų pajėgos. Rusijos prezidentas taip pat prisiminė, kad jo motina vos nežuvo per nacių vykdytą Leningrado apsiaustį.

Ragina Lietuvą nesileisti į Rusijos provokuojamus ginčus apie Antrąjį pasaulinį karą ir okupaciją

Europos Parlamento (EP) narys konservatorius Vytautas Landsbergis ragina Lietuvos politikus ir pareigūnus nesileisti į Rusijos dirbtinai provokuojamus ginčus apie Antrojo pasaulinio karo padarinius bei sovietinę okupaciją. Anot jo, šios šalies diplomatai ir politikai, apsimesdami kvailiais, iškraipo istorinę tiesą ir ignoruoja pačios Rusijos pasirašytas sutartis, nesėkmingai bandydami tokiais pačiais kvailiais paversti visą pasaulį.

Ar teisingai Lietuva naudoja Europos Sąjungos lėšas?

Nepaisant to, kad Europoje nėra Lietuvą pagal studentų skaičių lenkiančios šalies, Lietuva pirmauja pagal fizinį darbą dirbančių žmonių skaičių ir tarp aštuonių Vidurio Europos ES naujokių.

Pasaulio banko (PB) pateiktais duomenimis, Lietuvoje dirbantys fizinį darbą ir žemės ūkio darbus sudaro maždaug 65 proc. visų darbuotojų. „Galime pažvelgti kad ir į tekstilės pramonę. Indijoje 3 proc. šioje srityje dirbančių žmonių turi aukštąjį išsilavinimą, Lenkijoje – apie 4 proc., o Lietuvoje – net apie 12 procentų. Su aukštuoju išsilavinimu prie staklių stovėti toks išsilavinimas tikrai nepadeda, kartais net ir trukdo“, – žurnalistams sakė PB atstovybės Lietuvoje vadovas Mantas Nocius. Pasak jo, nors Lietuva švietimui skiria 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba vienu procentiniu punktu daugiau nei ES šalys vidutiniškai, dėl palyginti didžiulio studentų skaičiaus tų lėšų nepakanka, ir studentai parengiami nekokybiškai.