Lietuvos
kultūros
galerija

Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais 

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12, 14, 18, 19, 29, 45,
2014 m. nr. 5, 9, 12, 14, 19, 21)

Vytės Nemunėlio autografai jaunimui ir mamoms

Malonus kolega,

ačiū už bičiulišką laišką su tiesiais žodžiais.

Ištrūkę iš sandaraus komunistinio gardelio, daugelis tarybinių rašytojų jaučiasi pasimetę. Nesusigaudo, laukia ar kalba nei šį, nei tą. Vis dar negali užmiršt savo didybės, savo įsigyto imuniteto. Blogiausia su tais, kuriems buvo daugiau leista.

Gaunam nemažai laikraščių, skaitome ir matome, koks ten chaosas. Baisu! Bet manau, kad „prieis ožka liepto galą.

Patiko vieno publicisto žodžiai apie tarybinį (gal geriau: sovietinį) visokių negerovių tvarkymą ir pagerinimą: jei kuo skundžiamasi, valdžia susišaukia atstovus ir „paaiškina“, ir viskas pagerėja. Vėl kas negerai – vėl „paaiškina“, ir vėl viskas pagerėja. Bet dabar taip ilgai nebus. Nusibos. Tikėkimės.

Į Lietuvą šiemet pavasarį negalėsime atvykti. Gal vėliau – į vasaros pabaigą. Pasimatysim, susitiksim, bus daug kalbų.

Daug gražiausių linkėjimų abiem su kolege Danute.

Bičiuliškai Jūsų B. B.

1993 Velykos

P. S. Tą vaikišką knygelę „Dėdę rudenėlį“ išleido su autoriaus žinia. Kas „Purienas“¹⁹⁸ leido, nežinau. Rinktinę dar iliustruoja. Dailininkė laišku atsiprašė: neturėjusi nuotaikos. Ką padarysi. Jeigu nuotaikos lauktume, neverta būtų nė gyventi, nieko nepadarytume.

¹⁹⁸ 1993 metais Velykos buvo balandžio 11 dieną. Vytės Nemunėlio minimi eilėraščių rinkiniai vaikams buvo išleisti 1939 („Purienos“) ir 1941 („Dėdė Rudenėlis“) metais.

Malonus kolega,

ačiū už atsiliepimą. Šiemet „Poezijos pavasaryje“ nepasimatysime. Į Lietuvą vyksim vėliau. Taip klostosi reikalai. Rugpjūčio pradžioje sueis dukters mirties metinės. Užsakėm antkapį. Uždės ant kapo. Dalyvausim visi šeimos (vaikai ir vaikų vaikai) nariai. Ir tik po to galėsim leistis į tolimesnę kelionę.¹⁹⁹

Kaip jaučiasi Popiežiaus piligriminės kelionės artėjimas? Spauda po truputį pranešinėja. Manau, kad bus didelis įvykis. Turės labai paveikti žmones, pagyvinti tikinčiuosius, daugelį suartinti, viltingai nuteikti, atsinaujinti dvasia, paliesti visą tautą. O jau spaudos žmonės (fotografai, reporteriai...) tai turės darbo. O daug kas turės prisidėti ir prie pasirengimo tokį didelį ir vienintelį, ne tik žmogaus, bet ir tautos gyvenime ir istorijoje.

Ar kolega Jonas irgi esi prašomas kuo prisidėti? Manau, kad vien kunigams būtų perdaug pareigų ir darbo, ypač darbo.

Manau, kad ta aukščiausio Bažnyčios chierarcho misija turės prisidėti ir prie tolimesnės Lietuvos gyvenimo lemties. Ne tik manau, bet ir tikiu.

Kolegiškai B. B.
93.4.19

¹⁹⁹ Laiškas perduotas per Albertą Laurinčiuką.

Iš „Mažųjų dienų“ pristatymo Los Andželo skaitytojams, kur šeštadieninės lituanistinės mokyklos mokiniai nuo darželio lankytojų iki vyresniųjų deklamavo ir dainavo. Iš kairės: programą vedusi mergaitė, Bernardas Brazdžionis su žmona, mokyklos vedėja D. Polikaitienė ir leidėjų atstovas J. Motiejūnas

Vytės Nemunėlio poezijos vaikams rinktinės „Mažųjų dienos“ (1984) viršelis

Bernardas Brazdžionis labai rūpinosi vaikų ir jaunimo literatūra. Pats pradėjo rašyti ir leisti knygeles Vytės Nemunėlio slapyvardžiu, kurį atskleidė 1936 metais „Antrųjų vainikų“ antologijoje prie savo autobiografijos. Po Kazio Binkio poemėlių tai buvo žymiausias poezijos vaikams kūrėjas naujaisiais laikais, daręs poveikį tolimesniems poetams. Lietuvoje Vytė Nemunėlis išleido: „Mažųjų pasaulis“ (1931), „Drugeliai“ (1934), „Kiškio kopūstai“ (1936, laimėjo Lietuvos Raudonojo kryžiaus kasmetinę jaunimo literatūros premiją), „Algirdukas pupuliukas ir Kazytė jo sesytė“ (1936), „Vyrai ir pipirai“ (1938), „Laiško kelionė Argentinon“ (1938), „Purienos“ (1939), „Meškiukas Rudnosiukas“ (1939), „Dėdė Rudenėlis“ (1941), „Gintaro kregždutė“ (1943), „Mokykla miške“ (1943), „Pavasario upeliai“ (1944), „Kalėdų Senelis“ (1944) – šios trys vokiečių okupacijos metais išleistos nelegaliai, „Tėvų nameliai“ (1945), „Mažoji abėcėlė“ (1946), „Pietų vėjelis“ (1951), „Lietuvai tėvynei“ (1952), „Po tėvynės dangum“ (1952).

Kai kurios buvo pakartotos išeivijoje, o Lietuvoje, atkūrus nepriklausomybę, Vytės Nemunėlio poezija vaikams – naujas žodis šio žanro literatūroje. Mano karta su B. Brazdžionio žodžiais pradėjo ir baigė pradžios mokyklas. Vytė Nemunėlis sukūrė ir nepralenktos lyrikos vaikams, išsiskiriančios paprastumu ir skaidrumu („Siūravo lingavo /Žiedelis be vėjo. /Ant baltojo žiedo/ Bitutė dūzgėjo“, Ir neklausiam kaip tolimo sapno:/ Ar pavasaris jau?“ „Kaip rasos lašelis tyras/ Siaus mus saulėtas dangus“, „Tu pavasario vėjeli/ Su žibučių švarkeliu“, „Sveikas tu, žiedeli vienas/ Ant laukinės obelės“).

Bernardo Brazdžionio redaguoti leidiniai

„Ateities spinduliai“

„Ateities spinduliai“ 1930 m. nr. 1

„Ateities spinduliai“ 1930 m. nr. 7-9

„Ateities spinduliai“ 1932 m. nr. 2

„Ateities spinduliai“ 1935 m. nr. 5-6

„Ateities spinduliai“ 1936 m. nr. 1

„Ateities spinduliai“ 1937 m. nr. 1

„Ateities spinduliai“ 1938 m. nr. 3

„Ateities spinduliai“ 1940 m. nr. 10 – paskutinis prieš sovietų okupaciją

Ateities spinduliai 1933-1

Ateities spinduliai 1935-3

Ateities spinduliai 1935-9

Ateities spinduliai 1936-3

Ateities spinduliai 1936-4

Ateities spinduliai 1938-3

Ateities spinduliai 1939-2

Ateities spinduliai 1939-22

Mokytojas Benediktas Siliūnas

Benedikto Siliūno eilėraštis 1938 m. „Žvaigždutės“ (nr. 11) viršelyje

Žvaigždutė 1940-11

Žvaigždutė 1939-4

Žvaigždutė 1939-22

Žvaigždutė 1938-13-14

B. Brazdžionis rūpinosi literatūros žurnalu vaikams „Eglutė“, kurį redagavo 1949–1950 metais

1920 metų „Žiburėlio“ nr. 1

1935 m. „Žiburėlio“ nr. 12

1938 m. „Žiburėlio“ nr. 1

1940 m. „Žiburėlio“ nr. 7

1943 m. „Žiburėlis“

1929 metais Juozas Keliuotis pradėjo leisti jaunesniųjų moksleivių žurnalą „Ateities spinduliai“ (vyresniesiems buvo leidžiamas „Ateitis“). 1932–1940 metais „Ateities spindulius“ faktiškai redagavo Bernardas Brazdžionis, o savo eilėraščius skelbė Kazys Bradūnas, Vytautas Mačernis, Henrikas Nagys, Eugenijus Matuzevičius, Paulius Drevinis... 1940 metais B. Brazdžionis išleido 47-nių žurnalo autorių kūrybos almanachą „Pirmieji žingsniai“ (žiūr. „XXI amžius“, 2012 m. Nr. 36, p. 10).

Šalia spausdiname įvairių metų „Ateities spindulių“ viršelių nuotraukas.

„Žvaigždutė“

Jurbarko gimnazijoje 1950–1951 m. lietuvių kalbą ir literatūrą man dėstė mokytojas, klasės auklėtojas Benediktas Siliūnas – Kazio Bradūno, Henriko Nagio kartos. Buvo baigęs Raseinių gimnaziją, daug eilėraščių spausdino kun. Jono Kuzmickio-Gailiaus redaguotoje „Žvaigždutėje“, B. Brazdžionio redaguojamuose leidiniuose „Ateities spinduliai“, karo metų „Žiburėlyje“, dalyvavo jaunųjų antologijoje „Pirmieji žingsniai“ (1940 m.). Kalbėdavomės apie nepriklausomybės poeziją, Bernardą Brazdžionį, Joną Kuosą-Aleksandriškį (Aistį), mane ragino rašyti, kad išvengčiau sovietinės ideologijos, mėginti gamtinius eilėraščius vaikams. Prisimindavome Jurbarko „Žiburėlį“ ir „Saulutę“, Antaną Giedrių, Praną Bastį-Imsrį (iš gretimo man Geišių kaimo), Joną Kuzmickį-Gailių.

„Eglutė“

Pasitraukęs iš tėvynės, 1949–1950 metais B. Brazdžionis redagavo žurnalą vaikams ir jaunimui „Eglutė“, kurį pats įsteigė. Nuo 1951 metų redagavimą perėmė rašytojas Pranas Naujokaitis, nuo 1963 metų – ses. Ona Mikailaitė.

Be žinomų dar nuo nepriklausomybės metų vaikų rašytojų, jame pasireiškė ir mažiau girdėti arba visai nauji vardai (Jonas Minelga, Danguolė Sadūnaitė, Nina Butkienė, Ona Mikailaitė ir kiti). Plačiau aptarė literatūros tyrinėtojas ir pedagogas Vincas Auryla (1923–2009) knygoje „Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra“ (2002).

„Žiburėlis“

Bernardui Brazdžioniui teko redaguoti ir žurnalą „Žiburėlis“. Pirmąjį jaunimo žurnalą „Žiburėlis“, nepriklausomybę paskelbus, pradėjo leisti rašytojas Antanas Giedrius (Giedraitis, 1892–1977) Jurbarke 1920–1924 metais. Buvo spausdinamas Tilžėje, Jagomasto spaustuvėje. 1932 metais „Žiburėlį“ perėmė Lietuvos Raudonasis kryžius (iki pat 1940 metų skyrė ir jaunimo literatūros kasmetinę premiją greta valstybinės ir kitų), o Giedrius Jurbarke redagavo naują žurnalą „Saulutę“ (žiūr. „XXI amžius“, 2012 m., Nr. 20, p. 7), kurį 1949–1950 m. atnaujino Vokietijoje (leido Detmoldo lietuvių tremtinių bendrija).

Kaune „Žiburėlį“ nuo 1934 metų redagavo Stepas Zobarskas. 1936 metais jam išvykus studijuoti į Paryžių, kurį laiką nepriklausomybės pabaigoje iki pat 1940 metų redagavo ir Bernardas Brazdžionis, kol užėję bolševikai uždarė ir pradėjo leisti „Genį“. Dėl įvairių priežaščių redaktoriais rašydavosi kiti, o faktiškai redaguodavo B. Brazdžionis.

1941 m. liepos mėnesį „Žiburėlis“ atsinaujino, toliau redaguojamas S. Zobarsko – iki 1944 metų. Tais vokiečių okupacijos metais bendradarbiavo beveik visi žymiausi rašytojai – Bernardas Brazdžionis, Antanas Miškinis, Kazys Inčiūra, Jonas Graičiūnas, Jonas Šukys, Vytautas Tamulaitis, Nelė Mazalaitė, Petras Rimkūnas ir pats Antanas Giedrius... Tarp jaunųjų religinės nuotaikos eilėraščius spausdino ir Kostas Kubilinskas su Algirdu Skinkiu. Iliustravo daugiausia Konstancija Petrikaitė-Tulienė. Tame „Žiburėlyje“  eilėraštį „Laukuose“ paskelbė ir mano kaimynas iš Kuturių anapus Imsrės – Petras Blažys. Jo žmona su vaikais 1948 metais išvežta į Sibirą, o pats išliko, kadangi dirbo Jurbarke.

B. Brazdžionis bendradarbiavo ir 1932–1940 m. leistoje katalikiškoje „Žvaigždutėje“ kaip Vytė Nemunėlis su Vyt. Tamulaičiu, Pr. Gudaičiu, Pauliumi Dreviniu, Anzelmu Matulaičiu-Matulevičiumi (Matučiu), o 1938–1940 m. ją iki pat uždarymo redagavo rašytojas kun. Jonas Kuzmickis-Gailius (1913–1982, baigęs Jurbarko gimnaziją, 1944 m. pasitraukęs į Angliją).

„Žiburėlis“ okupacijos metais

Vokiečių okupacijos metais „Žiburėlyje“ (1942–1943) Bernardas Brazdžionis paskelbė išsamią faktais dokumentuotą ir leidinių viršeliais iliustruotą savo paties studiją apie lietuvių vaikų literatūrą nuo pat ištakų iki nepriklausomybės praradimo, suskirstytą skyriais: „I. Nuo Mažvydo iki Valančiaus. II. Spaudos draudimo gadynėje. III. Vaikas išeina į gyvenimą. IV. Karo laikotarpis (1914–1919). V. Pirmasis dešimtmetis (1919–1929). VI. Antrasis dešimtmetis (1930–1940)“. Skyriai dalijami į mažesnius, turinčius atskiras antraštes. Pristatomi žymiausi vaikų literatūros kūrėjai ir dailininkai su tiksliais vertinimais, aptariamos specifinės vaikų literatūros savybės apskritai literatūroje.

Poetui atvykus į Lietuvą 1989 metais „Vyturio“ leidykla perspausdino šią didelę 40-ties puslapių studiją („Lietuvių vaikų literatūra. Kaunas – „Žiburėlis“ – 1942–1943“) ir išdalijo kaip suvenyrinę bibliografinę retenybę.

© 2014 „XXI amžius“