Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12, 14, 18, 19, 29, 45,
2014 m. nr. 5, 9, 12, 14, 19, 21, 25, 29)

Arturo MARI („L‘Oservatore Romano“) nuotrauka

Didžiai Gerbiamas,

Laišką gavau. Tiesiog nežinau, ką ir dabar sakyti, kaip tada sakiau, kad nežinau, ar sveikinti, ar ką daryti su tuo ordinu. Kada rašiau, nes nežinojau, kaip Jūs į tą apdovanojimą reaguosite.

Galiu nebent pasakyti tikrai, kad tai ne balandžio pokštas, o faktas, viešai paskelbtas. Matyt, laukiama, kada atvyksite į Lietuvą. Kai buvo paskelbti visi penki, tai, kiek prisimenu, kilo triukšmas, net dešinioji spauda rašė lygiai tą patį, ką toje nedidelėje atkarpoje iš „Lietuvių balso“ įdėjote. Tiesiai galiu pasakyti, kad komunistų priešininkai (buvusių ir persikrikštijusių) smarkiai spjaudėsi, kaip į šią kompaniją gali būti traukiamas Brazdžionis – šalia Kubiliaus, kurio krūtinė buvo apkabinėta keliais Lenino ordinais ir kuris „ėdė“ dešiniuosius studentus ir dėstytojus. Kitiems taip pat nepagailėta. (...)

Atmintis

Antanas Smetona ir jo kelias į Ameriką

Benjaminas  ŽULYS

Kaunas. Sukako 140 metų nuo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos gimimo ir 70 metų nuo jo mirties. Ta proga Kaune, Istorinėje Prezidentūroje atidaryta paroda „Gyvenimas viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“, buvo pademonstruotas 1981 metais JAV sukurtas filmas „Antanas Smetona“. Šiuos dokumentinius kadrus parodoje demonstruoti teisę suteikė Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Ši paroda ženkli tuo, kad apima ne visą Prezidento gyvenimą ar didesnę dalį, o laikotarpį nuo 1940 iki 1944 metų, t. y., kai jis, į Lietuvą žengiant sovietų okupantams, buvo priverstas trauktis į Vakarus, didesniąją laiko dalį praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose. Parodos atidaryme apie tas dienas susirinkusiems lankytojams papasakojo Istorinės LR prezidentūros istorikė Ingrida Jakubavičienė, Lietuvos išeivijos instituto mokslo darbuotoja Daiva Dapkutė, mintimis pasidalijo Kauno meras Andrius Kupčinskas, kiti susitikimo dalyviai. Parodos lankytojai apžiūrėjo reikšmingą ir itin įdomią ekspoziciją – nuotraukas apie Prezidento ir jo šeimos narių išvykimą į Vakarus, jų sutikimą Amerikoje. Kaip pasakojo I. Jakubavičienė, šiandien dar mažai žinoma, kokiomis dramatiškomis aplinkybėmis Prezidentas ir jo šeima išvyko iš Lietuvos, kiek laiko truko jų klajonės po Europos šalis, kaip gyveno Amerikoje. Šią informacijos spragą užpildo paroda Prezidentūroje (eikšminga ir tai, kad čia dirbo ir Lietuvos Respublikos prezidentai Aleksandras Stulginskis bei Kazys Grinius).

Atmintis

Mirė aktorė Eugenija Šulgaitė

Liepos 28-ąją, eidama 92-uosius, mirė aktorė Eugenija Šulgaitė, sukūrusi per 100 vaidmenų Juozo Miltinio dramos teatre bei vaidinusi keliasdešimtyje vaidybinių filmų. E. Šulgaitė, 1944 metais baigusi režisieriaus Juozo Miltinio dramos studiją, 1945–1998 metais buvo J.Miltinio dramos teatro aktorė. Čia ji sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų: Hedos Gabler, Irinos Arkadinos, Ledi Makbet ir daugybę kitų. Savo talentu E. Šulgaitė praturtino ir keliasdešimt vaidybinių filmų: „Gyvenimas po klevu“, „Vienui vieni“, „Namai“, „Neatmenu tavo veido“, „Atsiprašau“, „Faktas“, „Niekas nenorėjo mirti“ ir kituose. 2001 metais ji pelnė labiausiai nusipelniusios panevėžietės titulą.

E. Šulgaitė buvo pašarvota didžiojoje J. Miltinio dramos teatro salėje. Šv. Mišios aukotos liepos 30 dieną Švč. Trejybės bažnyčioje. Aktorė palaidota liepos 30 dieną Ramygalos gatvės kapinėse Panevėžyje.

Išnašos

Devynmetės pasakos iš „babos“ kavinės

Daiva Červokienė

Šiaulių Centro pradinės mokyklos trečiokė Ugnė Timonytė su savo pasakų knygele „Kavinės „Pas babą“ pasakos“

Kelerių metų būdamas žmogus pribręsta parašyti knygą? Kai kam taip nutinka labai anksti, pirmą savo gyvenimo dešimtmetį. Šiaulių Centro pradinės mokyklos trečiokė Ugnė Timonytė dar besibaigiant mokslo metams pristatė savo pasakų knygelę „Kavinės „Pas babą“ pasakos“. Kaip sakė mokyklos direktoriaus pavaduotojas Saulius Vilutis, tai yra pirmas toks atvejis per visą mokyklos gyvavimo istoriją, kuris gražiai sutapo su mokyklos 20-mečiu. Ugnės mokytoja Alma Kalinauskienė prisiminė, kad Ugnė dar pirmoje klasėje, kai vaikai dalijosi savo svajonėmis, pasakė, kad norėtų išleisti knygą. „Aš jai sakiau, kad būtinai išleisi, jei tik gerai mokysies ir atkakliai sieksi savo tikslo. Tik negalvojau, kad tai atsitiks taip greitai“, – sakė mokytoja.

Ugnei – devyneri, todėl ir jos knygelėje yra devynios pasakėlės ir devyni jos piešinukai. Ugnės piešinukai jau nebe pirmą kartą „išeina į žmones“, nes mergaitė nuo pirmos klasės mokosi dailės bei technologijų Moksleivių namų vaikų klube „Aitvaras“ ir yra dalyvavusi ne vienoje parodoje ir už mokyklos ribų. Knygutėje yra ir keletas pirmųjų Ugnės eiliavimo bandymų, netgi pažadas pagauti Pegasą: „Na palauk, aš greit užaugsiu / Ir tave pagausiu. / O tada, žinok tikrai, / Vardo nebeklausiu“.